Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Leonora Jakubauskienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., išnagrinėjusi A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 19 d., 11.01 val., atliekant (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) veiklos vykdymo vietoje nėra laikomas paskutinės alkoholio produktų inventorizacijos aprašo egzempliorius. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. G., neužtikrinęs, kad alkoholio prekybos vietoje būtų laikomas alkoholinių gėrimų inventorizacijos aprašas, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 660 „Dėl alkoholio produktų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 28 punkto reikalavimus, be to, patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovėje pažeidžiami reikalavimai išduodamiems kasos aparatų kvitams, t. y. pirkėjui išspausdintame kvite nėra prekės (paslaugos) arba jų grupės pavadinimo, todėl UAB (duomenys neskelbtini) vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimosi tvarkos aprašo patvirtinto“ 35 punkto nuostatas. Tokiais veiksmais A. G. padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 163⁵ str. 1 d., 173¹ str. 1 d.

Kauno apskrities VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

A. G. teismo posėdžio metu kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 163⁵ str. 1 d., 173¹ str. 1 d. pripažino.

Motyvuojamoji dalis

Be to, šiuos jo padarytus administracinės teisės pažeidimus patvirtina ir byloje surinkti įrodymai: 2014 m. birželio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-5), kasos kvitai (b. l. 6), sąskaita (b. l 7), paaiškinimai (b. l. 9-11), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 12-15), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 16-18).

Kauno apskrities VMI darbuotoja Janina Žemaitienė 2014 m. birželio 19 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) vadovui A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 037947 ir už tai, kad 2014 m. birželio 19 d., 11.01 val., atliekant UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) vadovas A. G. leido dirbti nelegalų darbą R. P., nesudaręs rašytinės darbo sutarties.

A. G. neigė, kad leido dirbti nelegalų darbą, paaiškino, kad R. P. atvyko į UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 19 d. 9 val., tačiau ne dirbti, o susipažinti su darbu ir pabandyti, ar tiks darbui. Nurodė, kad jis tą dieną 9 val. ryto jau buvo gydymo įstaigoje Vilniaus mieste, o R. P. sutiko ir viską aprodė jo žmona (duomenys neskelbtini). Įvertinę, kad R. P. bus tinkama darbui ir jai sutikus, bendrovės buhalterė 2014 m. birželio 20 d. pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jos įdarbinimą ir birželio 23 d. R. P. buvo įforminta ir priimta dirbti 0,75 etato.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tarp jų ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Byloje nėra pakankamai duomenų, jog 2014 m. birželio 19 d. R. P. būtų realiai dirbusi kavinėje, kadangi leidimas atlikti vienkartinį veiksmą su kasos aparatu negali būti laikytinas nelegaliu darbu. Taip pat A. G. pateikė pagrindžiantį dokumentą, jog 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus universitetinėje ligoninėje (ligos istorijos Nr. 2014/14277 epikrizė) jam buvo atlikta dešinės rankos II piršto sausgyslės plastika, o 2014 m. birželio 19 d. jam buvo išimami siūlai, ko pasekoje jis 2014 m. birželio 19 d. negalėjo sudaryti darbo sutarties su R. P. (b. l. 21), be to, jos ir neplanavo įdarbinti tą dieną, nes jinai atėjo tik pabandymui. Visas šias aplinkybes patvirtino ir R. P. savo paaiškinime (b.l. 8). Atsižvelgiant į tai bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y. tuo, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog R. P. 2014 m. birželio 19 d. dieną realiai dirbo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. 1 d. A. G. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 660 „Dėl alkoholio produktų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 28 punkto reikalavimuose nurodyta, kad ūkio subjektai ne rečiau kaip kartą per ketvirtį turi atlikti alkoholio produktų inventorizaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 ,,Dėl Inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 50-1622) nustatyta tvarka. Vienas paskutinės inventorizacijos aprašo egzempliorius turi būti laikomas alkoholio produktų prekybos ar sandėliavimo vietoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283, 35 punkto nuostatose įtvirtinta, kad asmeniui išduodamame kasos aparato kvite turi būti: nefiskaliniu kasos aparatu išspausdintame kvite – ryškūs, lengvai įskaitomi šie duomenys: 35.1.1. unikalus kasos aparato numeris, sudarytas iš ūkio subjekto, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo, kodo (arba ūkio subjekto kodo, jeigu jis nėra šio mokesčio mokėtojas) ir nuo jo atskirto kasos aparato eilės arba korpuso numerio; 35.1.2. prekės (paslaugos) kaina; 35.1.3. visa mokėtina suma; 35.1.4. pridėtinės vertės mokesčio suma, jeigu ūkio subjektas yra šio mokesčio mokėtojas; 35.1.5. kvito išdavimo data, laikas ir eilės numeris; 35.2. fiskaliniu kasos aparatu išspausdintame kvite – ryškūs, lengvai įskaitomi šie duomenys: 35.2.1. kvito antraštė (ūkio subjekto pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir 9 ženklų pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas arba ūkio subjekto kodas, jeigu jis nėra šio mokesčio mokėtojas); 35.2.2. kvito eilės numeris, išdavimo data ir laikas; 35.2.3. prekės (paslaugos) arba jų grupės pavadinimas; 35.2.4. prekės (paslaugos) kaina; 35.2.5. prekių (paslaugų) kiekis; 35.2.6. visa mokėtina suma; 35.2.7. pridėtinės vertės mokesčio suma, jeigu ūkio subjektas yra šio mokesčio mokėtojas; 35.2.8. iš asmens gauta suma; 35.2.9. grąža; 35.2.10. fiskalinis logotipas ir unikalus kasos aparato numeris. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2014-06-19 kontrolinio pirkimo kvitas bei sąskaita, 2014-06-19 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-5639, patvirtinantys, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įmonės vadovas neužtikrino, kad atsiskaičiusiems kavinės lankytojams išduodamuose kasos aparato kvituose būtų spausdinami duomenys apie prekės (paslaugos) arba jų grupės pavadinimą, prekių (paslaugų) kiekį įrodo, kad A. G. įvykdė minėtus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163⁵ str. 1 d. bei 173¹ str. 1 d.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismui nepateikta duomenų apie administracinių nuobaudų taikymą pažeidėjui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. G. veikoje nėra ATPK 41³ str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. 1 d. A. G. atžvilgiu nutrauktina, o vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p. A. G. skirtina bauda, numatyta ATPK 163⁵ str. 1 d. bei 173¹ str. 1 d. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 33 str. 2 d., 163⁵ str. 1 d., 173¹ str. 1 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. A. G. atžvilgiu, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti (ATPK 250 str. 1 p.).

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ str. 1 d., 173¹ str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ str. 1 d., skirti 300,00 Lt (trijų šimtų litų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173¹ str. 1 d., skirti 120,00 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. paskirti galutinę nuobaudą 300,00 Lt (trijų šimtų litų) baudą.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų apylinkės teismą.