- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 2-251-239/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02644-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Ieškovas
- R. N., V. N.
- Atsakovas
- V. N.
- Trečiasis asmuo
- T. T.
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. N. ir V. N. ieškinį atsakovui V. N., trečiajam asmeniui T. T. dėl kelio servituto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), keliu: važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, nustatant kelio servitutą pagal pateikiamą Servitutų nustatymo planą, kuriame servitutinio kelio plotas yra 174 kv.m., plotis - 4 m.
Ieškovai ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turi 0,70 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Patekti į savo žemę ir namus bei naudotis jais turi tik vieną galimybę - naudojantis keliu, praeinančiu per atsakovui priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 0,64 ha, (duomenys neskelbtini) Šis kelias egzistuoja virš 20 metų. Šiuo keliu nuo 1993 m. naudojosi ieškovo tėvas A. N., o nuo 2000 metų ieškovams įsigijus nuosavybę į žemės sklypą ir namą – naudojasi ieškovai. 2009 m. ieškovams atlikus savo žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą ir vėliau aptvėrus sklypą tvora, atsakovas pradėjo rašyti nepagrįstus skundus į įvairias valstybines institucijas: į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją (toliau - TINP), į Vilniaus apygardos prokuratūrą, į Trakų r. policijos komisariatą, į Trakų r. žemėtvarkos skyrių. Atsakovas V. N. surašė 2010-03-23 pakartotinę pretenziją, kurioje nurodyta, kad „nagrinėsiu savavališkai suprojektuotų per mano žemės sklypus pravažiavimų uždarymą... ". Ieškovai nurodo, kad atsakovui užtvėrus kelią, ieškovai negalės patekti į savo žemės sklypą ir namą, o kadangi atsakovas nuolat konfliktuoja su ieškovais ir dėl šios priežasties susitarti dėl kelio servituto nėra galimybių, todėl prašo teismo nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis ir naudotis pėstiesiems. Ieškovams kitos, realiai egzistuojančios, alternatyvos nustatyti servitutinį kelią nėra, kadangi iš dviejų sklypo pusių yra valstybinis miškas ir ežeras, iš kitų dviejų pusių - atsakovo 2 žemės sklypai. Ieškovai nurodė, kad nors iki šiol ginčo keliu ieškovams niekas netrukdė naudotis, tačiau ieškovai bijo, kad ateityje atsakovui užtvėrus kelią, ieškovai negalės patekti į savo žemės sklypą ir namą. Trakų rajono savivaldybės pateiktame rašte ir schemoje nurodoma, kad Dvaro gatvė kerta V. N. sklypą 273, kitaip tariant, yra bendrojo naudojimo kelias, kuriuo visi gali naudotis.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovų privažiavimui prie jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra galimi du alternatyvūs variantai, kurie abu mažiau suvaržo tarnaujančio daikto, ieškovo, kaip žemės sklypo savininko teises. Vienas iš galimų ieškovams pravažiavimo nustatymas yra per trečiojo asmens T. T. žemės sklypą, kuriame jau nustatytas servitutas, ir atsakovo žemės sklypo šiaurinės pusės pakraštį. Antras galimas ieškovams pravažiavimo nustatymas yra per laisvos valstybinės žemės fondo žemę ir atsakovo žemės sklypo šiaurinės pusės pakraštį. Atsakovas prieštarauja dėl servituto nustatymo ieškovų prašomu būdu ir apimtimi, kadangi tai maksimaliai ribos atsakovo naudojimąsi žemės sklypu, atsakovas nori aptverti žemės sklypą tvora ties dabar esančiu įvažiavimu į jo žemės sklypą. Taip pat atsakovas nurodė, kad jis nežinojo, kad Dvaro g. kerta jo žemės sklypą, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), todėl 2013-03-12 prašymu atsakovas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl Dvaro gatvės dalies pažymėtos A-B, esančios atsakovo asmeniniame sklype kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) panaikinimo. Nurodė, kad niekada su atsakovu nebuvo derinami gatvės projektavimo atsakovo sklype dokumentai
Šalies argumentai
Ieškovai su atsakovo siūlomu pravažiavimu į ieškovų žemės sklypą nesutiko. Nurodė, kad ieškovo siūlomą kelią reikia projektuoti, jisai kirstų valstybinę žemę, tačiau nėra valstybės sutikimo; siūlomas kelias kirstų tą patį N. sklypą, tiktai kitoje vietoje. Jeigu valstybė ir leistų nutiesti atsakovo siūlomą kelią per valstybinę žemę, reikėtų samdyti projektuotojus, daryti toponuotrauką, gauti sąlygas ir tuomet projektuoti, gauti leidimą statybai, o tai užimtų nemaža laiko ir kainuotų. Jeigu leidimas keliui tiesti būtų gautas, naujo kelio ilgis sudarytų 134 metrus (61 m. T. T. žemėje kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), 12 m. -valstybinėje žemėje, 21 m. – atsakovo sklype ir 40m ieškovų sklype, o imant minimalų kelio plotį – 3 m., susidarytų 402 kv.m kelio. Imant minimalią kelio su žvyro dangos įrengimo kainą 90Lt/kv.m, bendra suma būtų 36 180 Lt, taip pat nutiesus kelią pagal atsakovo siūlymą jis dėl nelygaus reljefo turėtų labai didelį išilginį nuolydį, tai apsunkintų jo naudojimą žiemą, taip pat ieškovo sklypo tvoroje reikėtų įrengti naujus vartus, o toje vietoje, kur turėtų būti vartai, auga vynuogės, šilauogės, avietės, kurių dalį tektų išnaikinti, todėl ieškovai patirtų nemažus materialius nuostolius.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. T. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį ( b. l. 70), kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Esant nurodytoms aplinkybėms byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Kaip žinia, ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo prerogatyva. Ieškinio reikalavimai (dalykas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, tai yra, byla nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose. Sprendime teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), išskyrus nedispozityvias bylas, tai yra šeimos bylas, darbo bylas ir panašiai.
CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2006 nurodė, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2006), taigi, šiuo atveju ir būtinybės nustatyti servitutą.
Byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b. l. 4) ir pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos (b.l.6) patvirtina, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 0,70 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)- , esantys (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas 2000-11-22 pirkimo – pardavimo sutartis) (toliau tekste – Ieškovų žemės sklypas).
Byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-01-20 išrašas (b.l.7) patvirtina, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas – 0,6400 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini) Kariotiškių k.v., esantis (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – 1998-06-10 pirkimo – pardavimo sutartis Nr.6-4422 (toliau tekste – Atsakovo žemės sklypas).
Iš 2013-02-28 Trakų rajono savivaldybės administracijos rašto Nr.AP3-798 (b.l.86) matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-06-15 įsakymu Nr.2068-79 patvirtintame Kariotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra numatytas bendro naudojimo kelias, sutampantis su įregistruota Adresų registre Dvaro gatve, Kariotiškių k., Lentvario sen. Dvaro gatvė yra teritorijoje, priklausančioje Trakų rajono savivaldybei .
Iš 2013-03-28 Trakų rajono savivaldybės administracijos rašto Nr.AP3-1167 (b.l. 117) matyti, kad Dvaro gatvės pavadinimas Kariotiškių k., Lentvario sen., suteiktas 2005-11-24 Trakų r. sav. Tarybos sprendimu S1-448. Dvaro gatvė kerta žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) .
Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatyta, jog Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naudotis keliais bei jų infrastruktūra turi teisę visi juridiniai ir fiziniai asmenys vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daiktą naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t.y. pirmiausia vertintina, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).
Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servituto nustatymas teismo sprendimu yra atskiras pagrindas servitutui atsirasti. Jis taikomas tada, kai savininkų valios suderinti ir servitutą nustatyti kitais būdais (sutartimi, administraciniu aktu) nepavyksta. Iš byloje esančių duomenų (b.l.86) matyti Dvaro gatvė yra teritorijoje priklausančioje Trakų rajono savivaldybei, tačiau ieškovai nesikreipė į Trakų rajono savivaldybę dėl servituto nustatymo ginčo keliui, taip pat duomenų, kad Trakų r. savivaldybė draustų naudotis šiuo keliu - nėra, todėl byloje negalima konstatuoti, jog nėra galimybės suderinti ginčo savininkų valios dėl servituto nustatymo. Taip pat kaip paminėta aukščiau, Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naudotis keliais bei jų infrastruktūra turi teisę visi juridiniai ir fiziniai asmenys vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais.
Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių būtinumą nustatyti servitutą, kad ieškovai kaip daikto savininkai, įgyvendindami savo nuosavybės teisę ir siekdami servituto nustatymo dėl daikto tinkamo naudojimo, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes ir atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Pažymėtina, kad jeigu atsakovas trukdytų patekti ieškovams į jų nuosavybės teise priklausantį sklypą Dvaro gatve, kuri priklauso Trakų rajono savivaldybei, ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Ieškinį atmetus, iš ieškovų valstybei priteistina 86,49 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš kiekvieno po 43,25 Lt. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.). 2012-12-11 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi (b. l. 31, 32) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: ieškovų reikalavimo užtikrinimui uždrausta atsakovui V. N. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtverti kelią, esantį atsakovui V. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir imtis kitų veiksmų, kuriais būtų apribota galimybė naudotis nurodytu keliu kaip pėsčiųjų taku ir važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis. Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 92, 93, 96, 176-178, 183, 197, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2012-12-11 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: ieškovų R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), reikalavimo užtikrinimui draudimą atsakovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtverti kelią, esantį atsakovui V. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir imtis kitų veiksmų, kuriais būtų apribota galimybė naudotis nurodytu keliu kaip pėsčiųjų taku ir važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis.
Priteisti iš R. N. 43 Lt 25 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš V. N. 43 Lt 25 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.