Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Rimantui Talačkai, atsakovės atstovei Daliai Maleckaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 06 14 įsakymo Nr.2.3.8741-(41) dalį, kuria J. M. įtraukta į sąrašą asmenų, nenaudojančių jiems suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suprojektuoti J. M. asmeninį žemės ūkio sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone (b. l. 1-2, 29-30).

Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1993 12 21 sprendimu Nr. 15 jai yra skirtas 2,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau jai skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas iki šiol nesuprojektuotas ir neteisėtai atimtas, dėl žemės reformą vykdančių pareigūnų kaltės. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi komisijos išvadomis, kad ji nenaudoja asmeninio ūkio žemės sklypo, įtraukė ją į sąrašą piliečių, kurie nenaudoja jiems skirtų asmeninio ūkio žemės sklypų. Pareiškėjos teigimu komisija pas ją atvykusi nebuvo, o 2010 05 17 atvykę žemėtvarkos specialistai surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 40, kuriame nurodoma, kad žemės sklypai suarti, pasodintos bulvės, miežiai, dalis sklypo nušienauta.

Pažymėjo, kad asmeninio ūkio žemės sklypas jai buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 12 21 sprendimu, nepažeidžiant įstatymų, nėra panaikintas ir todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsisakydama suprojektuoti jai asmeninio ūkio žemės sklypą ir įtraukdama į piliečių, kurie nenaudoja asmeninio ūkio žemės sąrašą, pasielgė neteisėtai.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjos skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime į skundus (b. l. 45-47) nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius žemės reformą vykdo vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir juose nustatytomis procedūromis. Paaiškino, kad 2008 01 18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos specialistai ir pakartotinai Vilniaus apskrities viršininko 2010 04 30 įsakymu Nr. 2.3-5576-(41) sudaryta komisija 2010 05 17 patikrino ar J. M. naudojasi jai skirta asmeninio ūkio žeme. Abiejų patikrinimų metu buvo nustatyta, kad J. M. nesinaudoja jai skirta asmeninio ūkio žeme. Atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 04 01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882; 2005, Nr. 66-2359) patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 8 p. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius sudarė fizinių asmenų, kurie nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį sąrašo projektą ir pateikė jį tvirtinti tuometiniam Vilniaus apskrities viršininkui. Atsižvelgiant į šį sąrašą priimtas pareiškėjos J. M. ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas. Kadangi Vilniaus apskrities viršininkas pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčo įsakymą, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 2.3-8741-(41) dalį pagal kurią pareiškėja J. M. įtraukta į sąrašą asmenų, kurie nenaudoja jiems suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suprojektuoti jai asmeninį žemės ūkio sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone yra išvestinis iš pirmojo, todėl taip pat netenkintinas. Pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo ir Aprašo normos numato, jog įstatymų leidėjas piliečių subjektinę teisę į tai, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte jam galėtų būti teisėtai formuojamas asmeninio ūkio žemės sklypas ir vėliau galėtų būti privatizuojamas sieja su žemės asmeniniam ūkiui skyrimu teisės aktų nustatyta tvarka ir su šios žemės faktiniu naudojimu.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Teigė, kad atsakovė nesurinko ir nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad J. M. nesinaudojo asmeninio ūkio žeme. Byloje pateiktos pažymos patvirtina, kad žemė buvo naudojama pagal paskirtį, tačiau nuo 2008 m. įvykusio pirmojo niekinio patikrinimo prasidėjo šios žemės traktavimas kaip nedirbamos. Dėl surašyto patikrinimo 2008 metais akto yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl klastojimo. 2010 m. pakartotinio patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad minėti sklypai buvo dirbami, tačiau padaryta išvada, kad jie turi būti išbraukti iš naudojamų asmeninių sklypų sąrašo, kaip nedirbami. Visi byloje surinkti faktai įrodo, kad J. M. yra neteisėtai įtraukta į nenaudojančių asmeninio ūkio žemės sklypų asmenų sąrašą. Nenaudojama asmeninio ūkio žeme laikoma ta, kai asmuo išvyko ir ja nesinaudoja palikdamas ją dirvonuoti. J. M. niekur nėra išvykusi ir naudoja pagal paskirtį asmeninį ūkį, esantį netoli jos namų valdos. J. M. turi teisę apsispręsti pati, ar minėtus žemės sklypus naudoti kaip asmeninį ūkį, ar juos susigrąžinti natūra.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad žemės išpirkimo procesas dar nėra pasibaigęs. Pareiškėjai dar nėra atkurta nuosavybė natūra. O asmenys, kurie nėra išsipirkę asmeninio ūkio žemės investiciniais čekiais, turi tą savo asmeninį ūkį dengti natūriniu sklypu. Tokiam asmeniui nebūtų leista nusipirkti asmeninio ūkio, o namų ūkis turėtų būti perdengtas atkurtina natūrine žeme, t.y. ta žemė, kuri buvo naudojama kaip asmeninis ūkis, gali būti panaudota, atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises į žemę natūra kartu su kitais pretendentais. Tokiu būdu, pareiškėjai, atkuriant nuosavybės teises į žemę natūra, tektų tik dalis sklypo, kurį ji naudoja kaip asmeninio ūkio žemę, o kita dalis tektų kuriam nors kitam pretendentui, pvz. Kuprijaškinai. Jei pareiškėja būtų išsipirkusi savo asmeninį ūkį anksčiau, tada būtų galėjusi žemę ir natūra atkurti, ir išsipirkti asmeninio ūkio žemę. Net jeigu būtų nustatytas faktas, kad asmeninio ūkio žemę J. M. naudojo ir iš sąrašo neteisingai yra išbraukta, nuosavybės teisių atkūrimo procese asmeninio ūkio žemės jai vis tiek neparduotų, o dengtų natūra. Natūra grąžinti žemės pareiškėjai niekas neatsisako, tačiau pareiškėjos atstovai nuolat konfliktuoja ir atsisako pasirašyti dokumentus. Pareiškėja natūra žemę nori atgauti asmeninio ūkio vietoje. Taip jiems ir yra suprojektuota.

Skundas tenkinamas dalinai.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1993 12 21 sprendimu Nr. 15 pareiškėjai yra skirtas 2,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 5, 6-8).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai 2008 01 18 , nedalyvaujant pareiškėjai, tikrino pareiškėjos žemės naudojimo vietą ir būklę ir konstatavo, kad J. M., išskyrus nuosavybės teise jai priklausančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime žemės sklypo, daugiau žemės (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje nenaudoja (b. l. 56-57).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai, dalyvaujant pareiškėjos atstovams, dar kartą 2010 05 17 tikrino pareiškėjos žemės naudojimo paskirtį ir nustatė, kad sklypai yra suarti, dalyje sklypo pasodintos bulvės, kitoje dalyje -miežiai. Kitame sklype - dalis sklypo nušienauta, o dalis apaugusi medžiais bei krūmais. (b. l. 51-52), t.y. nustatė, kad tik dalis sklypo nenaudojama.

2010 05 18d. buvo surašyta patikrinimo išvada, kurioje daroma išvada, jog pareiškėja savo asmeninio ūkio žemės nenaudoja.(b.l.58-59). Vilniaus apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į minėtą išvadą, 2010 06 14 įsakymu Nr. 2,3-8741-(41) įtraukė pareiškėją į sąrašą asmenų, kurie nenaudoja jiems skirto asmeninio ūkio (b. l. 48-50).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta M. M. – Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė, kuri dalyvavo tiek 2010 05 17 vykusio patikrinimo metu , tiek surašant minėtą 2010 05 18 d. išvadą. Apklausiama patvirtino, kad žemė buvo dirbama: apsodinta miežiais, bulvėmis, dalis žemės nušienauta, o dalis apaugusi krūmais ir medžiais. Liudytoja negalėjo paaiškinti , kokios nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, jog žemė nenaudojama. Teigė, kad ta žemė, kuri buvo tikrinama, yra suprojektuota kaip grąžintina pareiškėjai, todėl neva negali būti vertinama kaip asmeninio ūkio žemė. Kodėl naudojama asmeninio ūkio žemė buvo projektuojama kaip laisva ir, nesant asmeninio ūkio žemės naudotojo išreikštos valios, vertinama kaip grąžintina nuosavybės teisių atkūrimo procese, paaiškinti negalėjo. Apklausos metu nurodė aplinkybės, kurios prieštaravo nustatytoms faktinėms aplinkybėms : sklypai buvo apdirbti, kad tik dalis vieno sklypo buvo nesutvarkyta ir todėl visą asmeninio ūkio žemę pripažino kaip nenaudojama. Kodėl padarė tokią išvadą, paaiškinti negalėjo. Tolesnės apklausos metu liudytoja ėmė teigti, kad žemė, kurią jie apžiūrėjo, nežinia kam priklauso, kad nežino kieno žemę tikrino, nežino kur M. buvo suteikta asmeninio ūkio žemė ir pan. Kaip tokiu būdu nustatė, kad M. nenaudoja savo asmeninio ūkio žemės – liudytoja paaiškinti negalėjo. (b.l.93-94).

Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis asmeninio ūkio žeme laiko žemę, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Teisę į asmeninio ūkio žemės išpirkimą ar kito žemės sklypo asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje gavimą pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalį praranda asmenys, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisės praradimo konstatavimui reikalinga nustatyti bent vieną normoje išvardintą faktą - neteisėtą žemės paskyrimą arba jos nenaudojimą.

Byloje neginčijama ir pripažįstama, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1993 12 21 sprendimu Nr. 15 pareiškėjai yra skirtas 2,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime. Minėtas sprendimas nėra nuginčytas. Žemės naudojimo fakto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemė yra užsodinta bulvėmis, miežiais, dalis nušienauta. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja – žemėtvarkos skyriaus vyr.specialistė M. M. davė prieštaringus, nelogiškus parodymus, kurie akivaizdžiai prieštaravo nustatytoms aplinkybėms: padarė išvadą, jog asmeninio ūkio žemė nenaudojama, nes buvo faktiškai didžioji dalis žemės apdirbta. Šie parodymai pilnai sutapo su pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis, sutapo su 2010 05 17d patikrinimo akte Nr. 40 užfiksuotomis aplinkybėmis. Todėl teismas daro išvadą, jog 2010 06 14d. VAVA įsakymas Nr. 2.3-8741 dalyje dėl J. M. įrašymo į sąrašą asmenų, kurie nenaudoja jiems skirto asmeninio ūkio, neatitinka faktinių aplinkybių, yra neteisėtas ir naikintinas.

Apie priimtą įsakymą pareiškėjos atstovas buvo informuotas 2010 06 28 d. raštu (b.l.10), todėl darytina išvada, kad skundas paduotas įstatymo nustatytu terminu. Šis raštas yra informacinio pobūdžio ir pats savaime nesukelia pareiškėjai pasekmių, todėl negali būti skundžiamas ir byla dalyje dėl šio rašto panaikinimo nutrauktina.

J. M. yra išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises į žemę natūra ir turi teisę pati pasirinkti ar nori atkurti nuosavybės teises natūra, ar atsisako tai daryti ir siekia išsipirkti asmeninio ūkio žemę. Liudytojos M. M. parodymai, kad 2010 05 17 d. patikrinimo akte Nr. 40 nurodė melagingas aplinkybes, kad buvo tikrinama neva ne M., o nežinia kieno žemė, leidžia daryti prielaidą, kad arba patikrinimo aktas buvo klastojamas, arba teisminio nagrinėjimo metu buvo duodami melagingi parodymai. Neištyrus šių aplinkybių ir nepatikrinus, koks gi sklypas buvo apžiūrėtas 2010 05 17d, vykusio patikrinimo metu, teismas nelaiko galimu tenkinti pareikštą reikalavimą pilnai , todėl reikalavimas dėl įpareigojimo suformuoti asmeninio ūkio sklypą, netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str.,101str.1p. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos J. M. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 06 14 įsakymo Nr.2.3.8741-(41) dalį /sąrašo 9 punktą/, dėl J. M. įtraukimo į sąrašą asmenų, nenaudojančių jiems suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą, siekiant patvirtinti ar paneigti J. M. asmeninio ūkio žemės naudojimo faktą.

Reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suprojektuoti J. M. asmeninį žemės ūkio sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, netenkinti.

Bylą dalyje dėl VAVA 2010 06 28d. rašto panaikinimo nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.