- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- eI-3161-320/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00079-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. teismui paduotu skundu prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovas) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. R. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Sprendime nurodyta, kad 2017 m. liepos 24 d. Panevėžio AVPK buvo registruotas įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pagal šį faktą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37513-17. Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas apibūdinamas kaip asmuo, linkęs kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimų. Pareiškėjas teigė, kad vien Sprendime nurodytas faktas, jog jis vieną kartą ranka trenkė į veidą savo sutuoktinei, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog pareiškėjas yra linkęs kelti grėsmę kitiems asmenims, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pabrėžė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 38 straipsnį, įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarime „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ konstatuota, kad „A. R. neteistas, susitaikė su nukentėjusiąja ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų“. Nurodė, kad Sprendimas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teises labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti, kad pareiškėjas nekeltų grėsmės kitiems ar sau pačiam. Akcentavo, kad nėra sistemingas teisės pažeidėjas, eina Žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, yra charakterizuojamas teigiamai, be to, yra medžiotojas, pareiškėjui ginklas reikalingas tik medžioklei.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad atlikus patikrinimus Licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje, buvo gauta informacija, kad 2017 m. liepos 24 d. Panevėžio AVPK buvo registruotas įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešėja L. R. informavo, kad neblaivus sutuoktinis A. R. ranka trenkė į veidą ir kad namuose yra mažamečių vaikų. Pagal šį faktą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37513-17 pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį. 2018 m. vasario 9 d. Panevėžio AVPK priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. R. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“. Sprendimas priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame nurodyta, kad leidimai nešiotis ir laikyti ginklus panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjui leidimas panaikintas, nes atsakovas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo laikė jį asmeniu, linkusiu kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 24 d. Panevėžio AVPK registruotas įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešėja L. R. informavo, kad neblaivus sutuoktinis A. R. ranka trenkė į veidą ir kad namuose yra mažamečių vaikų. A. R. nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pagal šį faktą pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37513-17 pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį. 2017 m. liepos 27 d. Panevėžio apygardos prokuratūra priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-37513-17 pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. 2018 m. vasario 9 d. Panevėžio AVPK priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. R. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“. Sprendimas priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame nurodyta, kad leidimai nešiotis ir laikyti ginklus panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl sprendimo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo.
Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas vadovaujantis informacija, kad A. R. atžvilgiu 2017 m. liepos 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37513-17 pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui).
Iš 2017 m. liepos 27 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimo „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ matyti, kad 2017 m. liepos 24 d., apie 20 val., namuose, adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), A. R. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę L. R., t. y. ranka sudavė vieną smūgį į veidą, taip L. R. padarė poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, odos nubrozdinimą apatinės lūpos išoriniame paviršiuje – nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. A. R. pagal jam pareikštą įtarimą kaltu prisipažino, dėl savo poelgio gailėjosi, žmonos atsiprašė, abu susitaikė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmę tokio pobūdžio bylose, pažymima, jog tai yra oficialus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 3 d.) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-328/2014).
Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai įvertino pareiškėjo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, kadangi pareiškėjas niekam grėsmės nesukėlė. Taip pat nurodo, kad nebuvo įvertinta, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas jau po 3 dienų dėl susitaikymo su nukentėjusia, kuri pretenzijų kaltininkui nereiškė ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Nebuvo atsižvelgta į tai, jog darbdavys jį charakterizuoja teigiamai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinės bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017 ir kt.). Šis faktas yra reikšmingas atsakovo Sprendime nurodyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės atitinka aptariamoje teisės normoje (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto) nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai vertino, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo argumentas, kad ginklas jam reikalingas tik medžioklei yra atmestinas, kadangi pareiškėjo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo.
Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jam paskirtos priemonės (sankcijos) neproporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Teisėjų kolegija nenustatė išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo metu galėjo kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir tai yra pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Todėl laiko, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.