- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-6-372/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Raimundas Jurgaitis
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- K. K.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-05 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei K. K., institucijai duodančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. S. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydamas nustatyti tokią bendravimo su dukra N. S. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: 1) pasiimti dukrą N. S. iš atsakovės K. K. kiekvieno mėnesio trečią penktadienį, nuo 18 val. ir grąžinti ją motinai sekmadienį iki 17 val.; 2) pasiimti dukrą N. S. iš atsakovės kiekvieną Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną nuo 10 val. ir parvežti ją motinai iki 17 val.; 3) iš anksto suderinus su atsakove K. K. pasiimti dukrą N. S. vieną mėnesį vasaros atostogų metu. Be to, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2005-05-23 sprendimu buvo patvirtinta jo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo teismo sprendimu nepilnametės dukters N. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina (atsakove) K. S. (dabartinė pavardė K.), o vaiko motina įsipareigojo netrukdyti ieškovui lankyti, bendrauti ir auklėti dukrą bei leisti dukrai lankytis pas tėvą pagal poreikius ir galimybes. Ieškovas teigė, kad iš pradžių atsakovė netrukdė jam bendrauti su dukra ir ją lankyti, o jam persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), ji net vieną kartą leido jam išsivežti dukrą su savimi. Nurodė, jog su dukra jis artimai bendravo, o kai reikėdavo skirtis ji tai darydavo labai nenoriai. Tačiau, ieškovo teigimu, viskas pasikeitė kai atsakovė (duomenys neskelbtini) ištekėjo antrą kartą. Dėl to jam atsakovė jau apie dvejus metus neleidžia bendrauti su dukra. Atsakovė pakeitė telefono numerį, jog ieškovas negalėtų paskambinti, pakeitė savo gyvenamąją vietą, kad jis negalėtų jų surasti, dėl ko jam iki šiol nėra žinoma dukros gyvenamoji vieta. Teigė, kad atsakovė net ir kreipdamasi į teismą nurodo ne savo dabartinės gyvenamosios vietos adresą, o savo tėvų gyvenamosios vietos adresą. Tokį atsakovės elgesį ieškovas laikė trukdymu jam susitikti su dukrą. Ieškovo teigimu, atsakovė pakeitė ankstesnį dukters lankytą darželį ir tik jo didelių pastangų dėka jam pavyko sužinoti dabar dukters lankomą darželį. Per pastaruosius du metus jam pavyko susitikti su dukra tik du kartus. Nurodė, kad jis net asmeniškai negali pasveikinti savo dukters per gimtadienį, nes nežino, kur ji su motina gyvena, o dovanas skirtas dukters gimtadieniui, jis yra perdavęs per savo draugą R. G. atsakovės motinai V. P.. Kadangi tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, o be to ir tėvams gyvenant skyrium šios teisės ir pareigos nesikeičia, todėl ieškovas teigė, jog atsakovė neturi teisės jam kliudyti bendrauti su vaiku ir dalyvauti dukters auklėjime.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė M. S. bendravimo su dukra N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: 1) pirmus šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos M. S. bendrauja su dukra N. S. kas antrą mėnesio savaitgalio vieną dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 12 val. iki 16 val., bendravime su dukra N. dalyvaujant išskirtinai tik motinai K. K.. Bendravimas vyksta ne vaiko ir ne tėvo gyvenamojoje vietoje; 2) pradedant septintuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos M. S. bendrauja su dukra N. S. nedalyvaujant motinai K. K., paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį nuo 18 val. ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; 3) pradedant septintuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šventinėmis dienomis ieškovas M. S. bendrauja su dukra N. tokia tvarka: per Šv. Kalėdas poriniais metais ieškovas dukrą N. paima gruodžio 24 d. 10 val. ryto ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 17 val. parveža namo; per Šv. Velykas ieškovas paima dukrą N. neporinių metų antrą švenčių dieną 10 val. ryte ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 17 val. parveža namo; jei dukra N. Šv. Kalėdas švenčia su ieškovu, tai Šv. Velykas su atsakove ir atvirkščiai; 4) pradedant septintuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovas su dukra N. bendrauja dvi savaites kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę atsakovę K. K. įspėjant prieš mėnesį. Kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė ieškovui M. S. iš atsakovės K. K. 115 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pažymėjo, kad apklausta N. S. išreiškė apibendrintą nuostatą, jog tėčio M. nepažįsta. Nurodė, jog nemaža dalimi neigiamą nusiteikimą M. S. atžvilgiu įtakoja kategoriškas motinos priešiškumas dukters tėvui M. S., menka ir epizodiška mergaitės bendravimo su juo anksčiau patirtis. Teismas pripažino, kad byloje nenustatyta ir atsakovė neįrodė, jog ieškovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali neigiamai įtakoti N. S.. Priešingai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas stengiasi suprasti ir įvertinti dukters N. S. psichologinę savijautą ir neketina per prievartą su dukra bendrauti. Todėl teismas laikė, kad ieškovo bendravimas su dukra N. neprieštaraus jos interesams. Nustatė, kad tarp šalių yra gilus asmeninis nesutarimas, kuris apsunkina ir varžo vaiko teisę bendrauti su ieškovu, o ieškovui realiai dalyvauti vaiko auklėjime bei daryti vaikui įtaką. Nurodė, kad iš apklausos protokolo matyti, jog N. S. nenori bendrauti su tėvu M. S. todėl, kad jo nepažįsta, akivaizdžiai įtakojama motinos, su kuria ją sieja stiprus emocinis ryšys. Teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai pažeidžia vaiko teisę būti auklėjamai savo abiejų tėvų ir bendrauti su jais abiem, nes esant tokiai situacijai ieškovo ir jo dukters N. bendravimas yra labai komplikuotas. Teismas pažymėjo, kad atsakovės K. K. pastangos sukurti emociškai teigiamą N. S. bendravimo su M. S. aplinką galėtų padėti pagerinti ieškovo ir dukters N. bendravimą ir tarpusavio santykius bei užtikrintų dukrai N. būti auklėjamai savo abiejų tėvų. Konstatavo, kad ieškovo ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su dukra N. tvarka taip pat neatitiktų vaiko interesų. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad N. S. beveik nepažįsta ieškovo, tarp tėvo ir vaiko nėra nusistovėjusio emocinio ryšio, apie tėvą dukrai N. jos motina įteigusi, jog jos tėvas yra dabartinis atsakovės vyras A. K., todėl būtinas ieškovo ir jo dukters N. tarpusavio adaptacijos laikotarpis, kurio metu vaikui reikalinga motinos K. K. priežiūra. Teismas pažymėjo, kad vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl adaptacijos laikotarpiu vaiko išvežimas su nakvyne iš nuolatinės gyvenamosios vietos (kaip to prašo ieškovas) be motinos priežiūros, nėra galimas, nes staigus įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas gali neigiamai atsiliepti vaikui. Todėl teismas laikė, kad adaptacijos laikotarpiui tikslinga nustatyti ieškovui minimalų bendravimą su vaiku. Po adaptacijos laikotarpio, atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumą ir vaiko teisę būti auklėjamai abiejų tėvų, teismas laikė tikslinga leisti ieškovui bendrauti su dukra N. be motinos K. K. dalyvavimo ir ilgesnį laikotarpį bei išsivežant dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos (su nakvyne). Todėl spręsdamas tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą, teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, savo iniciatyva nustatė bendravimo tvarką. Teismas nurodė, kad atsakovė K. K. ginčijo ieškovo teisę bendrauti su dukra N. remdamasi jo tariamai amoraliu elgesiu, galinčiu daryti žalingą įtaką dukteriai. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovės nuoroda į tai, kad ieškovas yra padaręs administracinių teisės pažeidimų ir jam buvo paskirta kriminalinė bausmė nelaikytina tomis aplinkybėmis sudarančiomis pagrindą atmesti jo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos. Teismas nelaikė šių aplinkybių susijusiomis su tėvo valdžia ir pažymėjo, kad ieškovas dar (duomenys neskelbtini) yra išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) įskaitos. Pažymėjo, kad atsakovės argumentas, jog tuo laikotarpiu, kai ji su dukterimi gyveno kartu su M. S., ieškovo elgesys su dukra buvo neleistinas, psichologiškai traumavo mergaitę, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Konstatavo, kad byloje nenustatyta ir atsakovė neįrodė, jog ieškovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali neigiamai įtakoti N. S.. Be to, Šiaulių miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių duotose išvadose pažymėta, kad skyriai palaiko ieškovo reiškiamą reikalavimą bendrauti su dukra. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su dukterimi ir dalyvavimo jos auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė K. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Tuo pačiu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertindamas susiklosčiusią situaciją rėmėsi tik ieškovo argumentais apie jo tariamą norą bendrauti su vaiku, jo pateiktais, tačiau tikrovės neatitinkančiais faktais apie tai, kad ieškovui buvo trukdoma susitikti su vaiku. Tačiau bylos nagrinėjimo metu net nebuvo išgirsti atsakovės parodymai, beje, patvirtinti ir byloje pateiktais duomenimis, liudytojos parodymais apie tai, kad ieškovas praktiškai nuo pat gimimo vaiku nesirūpino, vaiko neauklėjo, neteikė vaikui išlaikymo, kad nei vaikas, nei jo gerovė ieškovui niekada nerūpėjo ir dėl visų šių priežasčių ieškovas prarado bet kokį ryšį su dukra. Netgi priešingai, teismui nebuvo įdomu, kad vaiku ištisus penkis metus ieškovas visiškai nesirūpino, o pastarajam pateikus ieškinį, kuriame jis nurodė, kad nori bendrauti su vaiku, ir iš karto tokie ieškovo norai buvo suskubti patenkinti, konstatuojant, kad tuo būtų patenkinti ir paties vaiko interesai. Visų apklausų metu ieškovas matė tik save, tik kažkokius savo interesus, nei karto neužsimindamas ar nepasiteiraudamas apie vaiko gerovę. Tai puikiai parodo, kiek vaikas ir jo interesai ieškovui rūpi. Bet nors savo teiginių ieškovas teismo metu taip niekuo ir nepagrindė, teismas jų atskirai neanalizavo, tačiau įvertino juos kaip pagrįstus, o tai ir įtakojo atitinkamą sprendimą. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovas labai ilgą laiką, nuo pat dukters gimimo ja visiškai nesirūpino. Todėl liko neaišku kieno visgi interesus gynė teismas, priimdamas tokį sprendimą- ar ieškovo, kuriam vaikas niekad nerūpėjo, o dabar tariamai staiga parūpo, ar vaiko, kuris gyvena jau seniai susiklosčiusioje saugioje aplinkoje ir apie ieškovą net nieko nenori girdėti. Nebuvo teismo įvertinta ir ta aplinkybė, kad ieškovo ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsirado tik po to, kai atsakovė kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su 2007-12-29 ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir priteisimo. Apeliantės manymu, toks ieškovo ieškinys su jame pateiktais nepagrįstais duomenimis ir tikrovės neatitinkančiais faktais laikytinas tik ieškovo atsaku į atsakovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo bei bandymu tokiu būdu išvengti jam priklausančios pareigos išlaikyti vaiką, teikti jam bent materialinę paramą.
2. Neaišku kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė visiškai nepagrįstas išvadas apie tai, jog atsakovė, kaip N. motina, tariamai įtakoja dukters neigiamą nusiteikimą ieškovo atžvilgiu, taip pat, jog jai tariamai įteigė, kad jos tėvas yra atsakovės dabartinis sutuoktinis A. K. . Šiuo atveju dukra N. pati pasirinko, ką vadinti tėvu, nes dukra realios tėviškos meilės, kurios jai nepaprastai reikėjo, iš ieškovo niekada nebuvo patyrusi. Tuo tarpu atsakovės sutuoktinis A. K. , nepaisant kraujo ryšio nebuvimo, pamilo ieškovės dukterį ir visada rūpinosi ja kaip savo vaiku. Todėl natūralu, kad dukra pakankamai greitai užmiršo ieškovą, nes nebuvo ir dėl ko jo prisiminti. Dukra, matydama, kaip gyvena atsakovės šeima, kaip gyvena kitos šeimos, matydama, kad šeimoje turi būti tėvas, mama ir vaikai, vieną dieną dar būdama 3 metukų, pati apsisprendė ir pasirinko, kad atsakovės sutuoktinis ir yra jos tėvelis. Tai buvo būtent vaiko pasirinkimas, kuriam atsakovė jokios įtakos neturėjo. Tam atsakovė negalėjo ir prieštarauti, nes dukra net neįsivaizduoja savo gyvenimo be atsakovės sutuoktinio, nes jai jis yra pats svarbiausias asmuo jos gyvenime ir tik su juo ji jaučiasi saugiai, nes vaikui A. K. visose gyvenimo situacijose rodo nepaprastai gerą pavyzdį, tokį pavyzdį, kurio niekad nerodė ir tikrai neparodytų ieškovas. Todėl ko gali būti vertas toks teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovę praktiškai per prievartą vesti susitikti vaiką su ieškovu, kai vaikas pats atsisako bendrauti ar susitikti su juo. Apeliantės manymu, toks teismo sprendimas tiesiog realiai neįvykdytinas, nes vesti vaiko per prievartą susitikti su ieškovu apeliantė tikrai neketina. Be to, toks prievartinis vaiko vedimas susitikti su ieškovu, bendravimas su juo, tuo pačiu ir bet koks kitas ieškovo, su kuriuo dukra yra praradusi bet kokį ryšį dėl pastarojo kaltės, įsikišimas į jos gyvenimą dabar tik sugriautų vaiko susikurtą ir turimą darnios šeimos supratimą, pažeistų jo teisę gyventi jau susiformavusioje aplinkoje ir taip pakenktų jo kaip asmenybės harmoningam vystimuisi. Taip būtų pažeistos vaiko esminės teisės ir jos teisėti interesai, kurie laikytini prioritetiniais. Tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė.
3. Teismas sprendime nurodė, kad iš esmės tik atsakovės pastangos sukurti emociškai teigiamą N. S. bendravimo su ieškovu aplinką galėtų padėti pagerinti ieškovo ir dukters bendravimą ir tarpusavio santykius bei užtikrintų dukrai N. būti auklėjamai savo abiejų tėvų. Šiuo atveju teismas praktiškai įpareigoja atsakovę padaryti neįmanomą dalyką - įtikinti dukrą, kad ieškovas yra jos tėvas, kad su juo reikia bendrauti, nepaisant to, kad vaikas nieko apie tai nenori girdėti. Tačiau juk tai irgi bus vaiko teisių pažeidimas, bet kažkodėl teismas nieko apie tai nepasisakė, nes nieko blogo tame neįžvelgė.
4. Pirmosios instancijos teismas, o tuo pačiu ir Vaikų teisių apsaugos įstaigos, kurių pareiga besąlygiškai ginti būtent vaikų interesus, padarydami atitinkamas išvadas, visiškai nekreipė dėmesio į ieškovo asmenybę. Visiškai nebuvo imtasi jokių priemonių išsiaiškinti, kas ieškovas yra per asmenybė, ar tokiam asmeniui iš vis galima leisti bendrauti su vaiku. Nei Vaikų teisių apsaugos tarnyboms, nei tuo pačiu teismui nebuvo įdomu, kad ieškovas yra teistas net keturis kartus, paskutiniuosius kartus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei seksualinį prievartavimą, turi neišnykusį teistumą, periodiškai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už ką pastoviai yra baudžiamas administracine tvarka. Jau vien šie duomenys puikiai charakterizuoja ieškovą kaip asmenybę. Tačiau niekas net nesvarstė, ką toks žmogus, kuris anksčiau vaiku visiškai nesirūpino, gali duoti vaikui, ko jis galėtų vaiko pamokyti. Todėl atsakovė pagrįstai bijo dėl vaiko saugumo. Be to, neaišku, kaip vaikas reaguotų, sužinojęs, kad jos tėvas yra ne pareigingas ir gerbiamas žmogus, kaip atsakovės sutuoktinis, o nusikaltimus darantis asmuo, t.y. ieškovas. Nei Vaikų teisių apsaugos tarnybos, prieš duodamos išvadą, nei teismas, priimdamas sprendimą, nepagalvojo, šių aplinkybių visiškai neįvertino, jų net nesvarstė. Niekam nebuvo įdomu ir tai, kad vaiko perdavimu tokiam žmogui būtų sugriautas ilgus metus vaikui diegtas supratimas apie moralę ir dorovę, visas požiūris į gerus ir blogus dalykus, o svarbiausia - į šeimą.
Atsiliepimo į atsakovės K. K. apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį patenkinti, o ieškovas prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikinti jo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padarytomis išvadomis nustatant ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, todėl jų iš esmės nebekartoja.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios. Vaiko neįmanoma auklėti nebendraujant su juo. CK 3.170 str. 1 d. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su juo ir dalyvauti auklėjant.
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 2005 m. gegužės 23 d. teismo sprendimu (b.l. 5-6). Šiuo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. K.. Šalys buvo sutarusios, kad atsakovė K. K. (tuometinė pavardė S.) įsipareigoja netrukdyti M. S. lankyti, bendrauti bei auklėti dukrą N. S., gimusią (duomenys neskelbtini), taip pat leisti dukrai lankytis pas tėvą pagal poreikius ir galimybes (Sutarties 5 punktas). Atsakovė K. K. nevykdė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalyje dėl ieškovo bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime, todėl ieškovas į teismą kreipėsi dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo imtasi visiškai jokių priemonių išsiaiškinti, kas ieškovas yra per asmenybė, ar tokiam asmeniui iš vis galima leisti bendrauti su vaiku. Nei Vaikų teisių apsaugos tarnyboms, nei tuo pačiu teismui nebuvo įdomu, kad ieškovas yra teistas net keturis kartus, paskutiniuosius kartus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei seksualinį prievartavimą, turi neišnykusį teistumą, periodiškai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už ką pastoviai yra baudžiamas administracine tvarka. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime įvertino šias apeliantės nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) yra išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) įskaitos (b.l. 94). Be to, teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad šios apeliantės nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu apriboti tėvo bendravimą su dukra.
Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo sustabdytas iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui M. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (b.l. 129-130). Įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovės K. K. ieškinys buvo atmestas (b.l. 139-142). Maža to, Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti net ir atsakovo M. S. atskyrimo nuo vaiko, nes, nutraukus santuoką tarp šalių, šalys gyvena atskirai, vaiko gyvenamoji vieta aptarta nutraukiant santuoką ir nustatyta su vaiko motina, todėl laikytina, kad vaiko interesai, kurie yra prioritetiniai, nepažeisti (b.l. 142). Pagal CPK 182 str. 2 p. nuostatas šių teismo nustatytų aplinkybių nebereikia įrodinėti nagrinėjamoje byloje, nes joje dalyvauja tie patys asmenys.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir dalyvavimo jį auklėjant. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovo bendravimas su dukra šiuo metu yra epizodinis, minimalus, todėl staigus bendravimo tvarkos pakeitimas pažeistų vaiko interesus. Kolegija yra tos nuomonės, kad ieškovo bendravimas su dukra dalyvaujant atsakovei vaiko interesams nepakenktų. Tikėtina, kad dalyvaujant atsakovei vaikas jaustųsi saugesnis, o tai palengvintų vaiko bendravimą su ieškovu. Taip pat ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad vaikas šiuo metu savo biologinio tėvo M. S. nepažįstą, todėl nustatant bendravimo su vaiku tvarka būtina išskirtinai atsižvelgti į vaiko interesus (b.l. 83-84). Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kadangi vaikas su ieškovu matosi retai, todėl staigus bendravimo tvarkos pasikeitimas gali pakenkti vaiko interesams.
Kolegijos nuomone, tik nustačius, kad ieškovas netinkamai atlieka savo pareigas ar piktnaudžiauja tėvo valdžia ir daro žalą savo vaikui, jam būtų galima taikyti atitinkamus bendravimo su vaiku apribojimus, numatytus CK 3.180 str.. Pažymėtina, jog, netgi apribojus tėvo valdžią, sutinkamai su CK 3.180 str. 3 dalimi, teisė matytis su vaiku išlieka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pačios atsakovės, vaiko paaiškinimus dėl priežasčių, nulėmusių atsakovės nenorą leisti tėvui bendrauti su vaiku, laiko, kad atsakovės santuokos su ieškovu nutraukimas dėl jiems patiems žinomų tikrųjų šeimos iširimo priežasčių (kuris nėra šio ginčo dalykas) nulėmė atsakovės tolimesnius vaiko auklėjimo ir bendravimo su ieškovu santykius. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nuolat pabrėžia, kad yra kategoriškai nusistačiusi prie ieškovo bendravimą su vaiku ir netgi draudžia matytis ieškovui su vaiku (b.l. 78). Šios aplinkybės patvirtina, kad mama turi didelę įtaką vaikams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į dukters N. apklausos protokolus, į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos VTAS bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, į ieškovą charakterizuojančius duomenis, bei į kitus bylai reikšmingus įrodymus, kuriuos aptarė teismas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, o vien tik tai, kad teismui įvertinus tam tikrus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių – atsakovei palankus sprendimas nustatant bendravimo su vaiku tvarką, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės.
Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus, bei remdamasi teismo argumentais, atsakovei nepateikus įrodymų, jog tėvo bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str.), nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 185 str.), todėl pagrįstai iš dalies patenkino ieškovo ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 110, 137).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 13,95 Lt (trylika litų 95 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.