Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus, Inos Kirkutienės, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2007 m. liepos 16 d. kreipėsi į Vilniaus tarnybą (prašymo reg. Nr. ATP-(1.13)-964-07) suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl uždraudimo 130-ajai DNSB, kuriai jis priklauso, ateityje sudaryti sutartis, prieštaraujančias juridinio asmens veiklos tikslams, peržengiančias Bendrijos valdybos įgaliojimus, jos kompetenciją (b.l.51-54, VAAGK byla Nr.A(G)-176, b.l.20-23).

Vilniaus tarnyba 2007 m. liepos 19 d. sprendimu Nr.S-(1.13.)-964-849-07 atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2007-07-16 prašymą, reg. Nr. ATP-(1.13.)-964-07, motyvuodama tuo, kad prašymas yra nepagrįstas, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (b.l.7). Toks sprendimas priimtas vadovaujantis VGTPĮ 11 str. 5 d. 1 ir 2 punktų pagrindu (kai pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus), o atsisakymas suteikti antrinę teisinę pagalbą grindžiamas tuo, kad pareiškėjo teisės nėra pažeistos, o ir pats reikalavimas kreiptis į teismą, kad teismas uždraustų 130-ajai DNSB ateityje sudaryti sutartis, prieštaraujančias juridinio asmens veiklos tikslams, peržengiančias bendrijos valdybos įgaliojimus, jos kompetenciją, yra teisiškai nepagrįstas ir neperspektyvus, nes, išanalizavus Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymą, bendrijų pavyzdinius nuostatus, matyti, jog draudžiama sudaryti sandorius, prieštaraujančius bendrijų tikslams ir veiklai.

Nesutikdamas su Vilniaus tarnybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimu Nr.S-(1.13.)-964-849-07, A. M. 2007 m. rugpjūčio 16 d. skundu kreipėsi į VAAGK, kuri 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr.S-130- (A(G)-176) atmetė jo skundą kaip nepagrįstą (b.l.8, 9). VAAGK šiame sprendime pažymėjo, jog Vilniaus tarnybos motyvai, kuriais atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą A. M., yra pagrįsti ir teisingi; nurodė, kad CK 1.78 straipsnis reglamentuoja niekinius ir nuginčijamus sandorius; konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi antrinės teisinės pagalbos, siekdamas uždrausti dar nesudarytus sandorius ir byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos, todėl kreipimasis į teismą siekiant uždrausti sandorius, kuriuos draudžia įstatymas, būtų neperspektyvus ir nepagrįstas.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2007-07-25 pateikė Vilniaus tarnybai raštą, reg. Nr.GD-(1.13.)-556-07, kuriuo patikslino savo 2007-07-16 prašymą, nurodydamas naujus argumentus bei pateikdamas papildomus dokumentus , o Tarnyba, dar kartą išnagrinėjusi pareiškėjo patikslintą prašymą, 2007 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr.S-(1.13.)-964-849-556-917-1-07, kuriuo atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2007-07-16 prašymą, patikslintą 2007-07-25 raštu reg. Nr. GD-(1.13.)-556-07, ir tokį sprendimą taip pat motyvavo tuo, jog prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (VGTPĮ 11 str. 5 d. 1 ir 2 p.) (b.l.30-32,33-48). Vilniaus tarnyba nurodė, kad pagal CK 2.81 str. 3 dalį A. M., kaip 130-os DNSB dalyvis, gali ginčyti juridinio asmens veiksmus, susijusius su vienkartiniais sprendimais, o ne juridinio asmens veikla, tačiau jis siekia „uždrausti 130-ai DNSB valdybai ateityje sudaryti sutartis, sudarytas viršijant savo įgaliojimus“. Todėl CK 2.81 str. 3 dalis šiuo atveju negali būti taikoma, nes pareiškėjas skundžia ne 130-os DNSB veiksmus, susijusius su vienkartiniais sprendimais, o veiksmus, susijusius su juridinio asmens veikla. Pažymėjo, kad DNSBĮ 25 str. 6 dalis įtvirtina bendrijos teisę sudaryti sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenims, o DNSB įstatų 6.6 punktas numato, jog DNSB turi teisę sudaryti sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis; bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas, interesus, ir vienas šių interesų- aprūpinti bendrijos narius šiluma, karštu bei šaltu vandeniu. Tarp DNSB ir vandens bei šilumos tiekėjų sutartis tiekiamo vandens bei šilumos vartotojais yra ne bendrija, bet butų savininkai, t.y. fiziniai asmenys, naudojantys vandenį savo namų ūkio reikmėms. Todėl šalto, karšto vandens ir šilumos tiekėjams pirkėjai yra ne 130-a DNSB, o butų savininkai, butų savininkams šalto, kašto vandens ir šilumos pardavėjas taip pat yra ne 130-a DNSB, o UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“. Kadangi 130-oji DNSB nevykdo šalto, karšto vandens ir šilumos tiekimo paslaugų, o padeda jos nariams apsirūpinti vandeniu ir šiluma, tarp 130-osios DNSB ir UAB „Vilniaus vandenys“ bei UAB „Vilniaus energija“ sudaromos sutartys neprieštarauja bendrijos tikslams ir jas sudarydama, 130-sios DNSB valdyba neviršija savo kompetencijos ir įgaliojimų. Tarnyba pabrėžė, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis raštu į UAB „Vilniaus vandenys" ir UAB „Vilniaus energija" su prašymu sudaryti sutartį, tačiau jis nepateikė dokumentų, kad kreipėsi į šalto, karšto vandens ir paslaugų tiekėjus dėl sutarčių sudarymo ir šie atsisakė su juo sudaryti sutartis. Todėl preziumuojama, kad UAB „Vilniaus vandenys" ir UAB „Vilniaus energija" nėra atsisakę sudaryti su pareiškėju sutartis dėl šalto, karšto vandens ir šilumos tiekimo ir pats pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti savo teises.

Pareiškėjo 2007 m. liepos 16 d. prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (prašymo reg. Nr. ATP-(1.13)-964-07), 2007-07-25 rašto, reg. Nr. GD-(1.13.)-556-07 ir 2007 m. rugpjūčio 16 d. skundo VAAGK turinys patvirtina, kad jis savo teisių pažeidimą (teisės savarankiškai sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais) kildino iš Bendrijos sudarytų ir galiojančių šilumos energijos ir vandens tiekimo sutarčių su UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“ bei teigė, kad Bendrija (jos valdymo organai), pratęsdama sutartis su vandens ir šilumos tiekėjais, viršija savo kompetenciją ir pažeidžia jo (pareiškėjo) teises (b.l.8, 20-23, 33-48, VAAGK byla Nr.A(G)-176, b.l.7-10, 33-36).

VAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2517-141/2008 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“, tretiesiems asmenims O. I., E. M., 130-ajai DNSB dėl įpareigojimo sudaryti rašytinę paslaugų teikimo sutartį, 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-2517-141/2008, kuriuo ieškinys atmestas, paliko nepakeistą (b.l.71-74). VAT nustatė, kad ieškovas A. M., vadovaudamasis CK 6.383. str. 2 dalimi, prašė teismo įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus energiją“ sudaryti su juo šilumos energijos pirkimo- pardavimo sutartį, nustatant vienodas paslaugų ir prekių kainas bei kitas sąlygas, kurios taikomos tos pačios kategorijos vartotojams, kadangi jam priklausantis butas turi energiją naudojančius įrenginius, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, o taip pat turi suvartoto karšto vandens apskaitos prietaisus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, padarė išvadą, kad energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ieškovo nurodytų aplinkybių nepakanka. VAT konstatavo, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso trims savininkams, tarp jų- ir ieškovui, o šiluminė energija ir kartštas vanduo šiam butui yra tiekiami pagal UAB „Vilniaus energija“ ir 130-osios DNSB pasirašytą sutartį dėl šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo. Šios sutarties pagrindu Bendrija atsiskaito už tiekiamą šiluminę energiją ir sunaudotą karštą vandenį, o mokesčiai atskiriems butams paskirstomi pagal namo ir buto apskaitos prietaisų rodmenis bei patalpų šildomą plotą. VAT pažymėjo, jog butas nuosavybės teise priklauso trims savininkams, todėl valdomas, juo naudojamasi bei disponuojama bendru bendraturčių sutarimu, o kadangi kiti buto bendraturčiai nėra notarine tvarka įgalioję ieškovą sudaryti su atsakovu šiluminės energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį bei nėra sudarę susitarimo dėl suvartotos šiluminės energijos ir karšto vandens kiekio deklaravimo ir mokesčių už suteiktas paslaugas paskirstymo, atsakovas pagrįstai atsisako su ieškovu sudaryti reikalaujamą sutartį.

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (nauja įstatymo redakcija nuo 2005-05-01, 1 str. 1 d.). Taigi, Įstatymo pagrindinis tikslas- padėti fiziniams asmenims, kurie patys nepajėgūs už savo lėšas pasisamdyti advokatą, gauti tinkamą teisinę pagalbą.

VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, kurie nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais. Įstatymo 11 str. 5 d. 1-2 punktai nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Pagal VGTPĮ 23 str. 2 dalį (redakcija nuo 2006-11-21 iki 2008-04-29) antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai (...) apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo.

Minėta, kad Tarnyba savo atsisakymą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą grindė Įstatymo 11 str. 5 d. 1 ir 2 punktais (pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas byloje yra neperspektyvus).

Pareiškėjo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turinys patvirtina, kad jis savo teisių pažeidimą (teisės savarankiškai sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais) kildino iš Bendrijos sudarytų šilumos energijos ir vandens tiekimo sutarčių ir teigė, kad Bendrija (jos valdymo organai), pratęsdama sutartis su vandens ir šilumos tiekėjais, viršija savo kompetenciją ir pažeidžia jo (pareiškėjo) teises.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 dalis nustato, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

Daugiabučių namų butų gyventojams, kaip fiziniams asmenims, teisę savarankiškai sudaryti sutartis su energijos ir vandens tiekėjais garantuoja įstatymai (CK 6.383 str. 4 d., 6.384 str., Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str., Šilumos ūkio įstatymo 11 str.).

Pagal CK 2.81 str. 3 dalį juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją. Teisė Bendrijos nariui kreiptis į teismą įtvirtinta ir DNSBĮ 35 straipsnyje.

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau šiame teismo sprendime, darytinos tokios bylai reikšmingos išvados: 1) akivaizdžiai nepagrįsto reikalavimo nustatymas, taip pat konstatavimas, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus Įstatymo 11 str. 5 d. 1, 2 punktų prasme reiškia tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus; 2) išanalizuotų teisės aktų normos leidžia daryti išvadą, kad teismui gali būti teikiamas toks reikalavimas, kokio siekė pareiškėjas, prašydamas antrinės teisnės pagalbos; antra vertus, toks ieškinys, kokį teismui pagal Vilniaus tarnybos rekomendaciją pateikė pareiškėjas, norimo rezultato nepasiekė, kad irgi rodo, kad pareiškėjui, norint teismui suformuluoti tinkamus reiakalvimus ir ypač pasiekti norimo rezultato, buvo būtina teisininko pagalba; 3) kolegijos nuomone, įvertinti, ar ieškinys teismui yra perspektyvus, turėtų advokatas, išnagrinėjęs reikalavimų turinį ir siekiamo rezultato tikimybę ir, esant reikalui, surinkęs papildomos informacijos (VGTPĮ 23 str. 2 d.); 3) iš pasakyto darytina išvada, kad Vilniaus tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2007-07-16 prašymą, bei VAAGK, nagrinėdama A. M. 2007-08-16 skundą, netinkamai taikė ir ypač aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisingis bei neteisėtus sprendimus, kurie naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendė:

skundą patenkinti. Panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-07-19 sprendimą Nr. S-(l .13.)-964-849-07 ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-09-07 sprendimą Nr. S-130-(A(G)-176) bei įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.