- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- e2FB-3634-235/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Č. M., Virginija Meškauskienė, D. V., AS Luminor Bank
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Virginija Meškauskienė, D. V., Č. M., AS Luminor Bank, veikiantis per filialą Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydamas: 1) iškelti jai bankroto bylą; 2) bankroto administratoriumi skirti UAB „UBC“.
Pareiškėja nurodė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. 24 d. su Nordea banku ( naujas pavadinimas / toliau tekste - AB Luminor bankas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/50B, kurios pagrindu pareiškėjai, turėjo būti suteiktas 144 810 Eur dydžio kreditas iki 2038-09-02 dienos. Prievolės pagal aukščiau minėtą kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti 2008 m. rugsėjo mėn. 24 d. AB Luminor banko naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas t. y. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalis u/n (duomenys neskelbtini) ir butas u/n (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė Tomui ir A. S.. Teigė, kad kreditas buvo paimtas Tomo ir A. S. iniciatyva, kadangi pareiškėja kredito sutarties sudarymo dienai neturėjau jokių skolinių įsipareigojimų, gavo pakankamas pajamas t. y. atitiko banko keliamus kriterijus, o bendravimas su T. ir A. S. buvo normalus, o paskola patiems A. ir T. S. nebūtų buvusi išduota dėl banko kriterijų neatitikimo. T. ir A. S. piniginės lėšos buvo reikalingos butui / namui, esančiam adresu: Sakiškių k. Bezdonių sen. Vilniaus r., įsirengti. Nurodė, kad T. ir A. S. užtikrino, kad reiks tik pasirašyti banke dokumentus, o visu kitu pasirūpins jie patys, nes T. S. turi patirties ir atitinkamų žinių susijusių su banko kreditavimu, ir tikrai vykdys visus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį. Kaip jų žodžių užtikrinimas ir mano interesų apsauga, Luminor banko naudai buvo įkeistas T. ir A. S. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas. Pažymėjo, kad banko kredito lėšos buvo nuimtos grynaisiais pinigais ir iškart atiduotos T. S.. Pasitikėdama žmonėmis, kuriuos pažinojo jau ilgą laiką, atiduodama kredito įstaigos pinigus nepaėmė jokio raštiško patvirtinimo iš T. S., o ir T. S. užtikrino, kad jeigu jie nevykdys įsipareigojimų kredito įstaigai, bus atimtas jiems nuosavybės teise priklausantis ir įkeistas nekilnojamas turtas. Apie tai, jog T. ir A. S. nevykdo asmeniškai žadėtų vykdyti įsipareigojimų bankui pagal Kreditavimo sutartį, pareiškėja nurodė sužinojusi tik tuomet, kai jai paskambino iš banko ir pasakė, kad įsipareigojimai kredito įstaigai nėra vykdomi. Tuomet pareiškėja pradėjo kontaktuoti su banko tarnautojais, siekdama išsiaiškinti bei išspręsti susidariusią situaciją dėl atitinkamų prievolių įvykdymo galimybių. Siekdama, kad kreditavimo sutartis Nr. KK 08/09/50B nebūtų nutraukta ir priverstinis skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas ne tik į įkeistą, bet ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą, skolinosi pinigines lėšas iš sutuoktinio, D. V., 2010-07-02 pasirašydama paskolos sutartį Nr. 10/07/02. Bendra skolintų lėšų suma siekė 225 213,27 Eur. Skolinamos lėšos 2010-07-08 dienos mokėjimo pavedimu buvo pervestos į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą. Pareiškimo pateikimo dienai, pradelsta skolos suma D. V. siekia 24 213 Eur, nes 2018 m. birželio mėn. 18 d. reikalavimo teisę dėl 1 000 Eur sumos, D. V. perleido Č. M.. Tačiau įsiskolinimų suma vis didėjo, gaunamos pajamos taip pat sumažėjo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl Kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/50B buvo vienašališkai nutraukta Luminor banko iniciatyva ir priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas antstolei Virginijai Meškauskienei, kuri šiuo metu varžytynėse pardavinėja pareiškėjos asmeninį nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad visos aukščiau išvardintos aplinkybės lėmė pareiškėjos, sunkią finansinę padėtį ir atsiradusį nemokumą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo AS Luminor Bank, veikiantis per filialą Lietuvoje, atsiliepime nurodė, kad dėl pareiškėjos J. V. pareikšto pareiškimo iškelti bankroto bylą (ne)pagrįstumo spręsti Teismo nuožiūra vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nepažeidžiant suinteresuotojo asmens Luminor Bank AS, teisėtų interesų.
Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo Č. M. prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Teismas priima nutartį iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad būtų pagrindas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, turi būti nustatytos abi šios aplinkybės.
Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėja yra nurodžiusi, kad jos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma bendrai yra 292 421,15 Eur. Skola sudaro skoliniai įsipareigojimai AS Luminor Bank, veikiančim per filialą Lietuvoje, D. V. ir Č. M..
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję dydis akivaizdžiai viršija 25 MMA.
Pagal VĮ „Regitra“ duomenis pareiškėjos vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Remiantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis pareiškėjos vardu yra registruotas nekilojamas turtas: ½ dalis 64,44 m² pastato - sodo namelio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0600 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini).; ½ dalis ūkinio pastato , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); ½ šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); ½ kiemo statinių - šulinio, kurio unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) esantis adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jis parduotas 2018-11-12 per varžytines.
Bylos duomenimis pareiškėja turi banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke, tačiau joje pinigų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. 1 d. dirba UAB „Copoint“, užima vairuotojos pareigas. Nuo 2017 m. liepos mėn. 3 d. dirba UAB „Coptransas“, užima pardavimų vadovės pareigas, tačiau nuo 2017m. gruodžio mėn. išėjau į vaiko priežiūros atostogas. Pareiškėjo vidutinės gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius yra 1051,75 Eur. Duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad pareiškėja galimai dirbtinai mažina pajamas ar bando jas nuslėpti, byloje nėra. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėja gauna pajamas patvirtina pareiškėjo siekį bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, jog pajamos gaunamos kaip darbo užmokestis nėra iš esmės priklausomos nuo pareiškėjo, dėl ko vien aplinkybė, jog pareiškėjos pajamos yra mažos, nesuponuoja išvados, jog pareiškėja siekia nuslėpti savo tikrąsias bei realiai galimai gaunamas didesnes pajamas. Taigi, šiuo metu pareiškėja gauna mažas pajamas iš darbo užmokesčio, palyginus su turimais pareiškėjos skoliniais įsipareigojimais yra nepakankamos skoliniams įsipareigojimams padengti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja pagal turtinę padėtį (gaunamas pajamos) faktiškai šiuo metu įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų negali, t. y. pareiškėja šiuo metu yra nemoki.
Savo ruožtu fizinių asmenų nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui - FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką yra nurodęs, jog: „Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. (...) Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. (...) Pagal FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. (...) Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Teismas pažymi, kad remiantis pareiškėjo paaiškinimais pareiškėjo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra vienintelės jo pajamos. Teismo manymu skoliniai pareiškėjo įsipareigojimai iš esmės susidarė siekiant pagerinti savo asmeninę gyvenamo būsto padėtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą ir patvirtinus kreditorinius reikalavimus, nemokus fizinis asmuo rengia kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, kuriame, be kita ko, nurodo planuojamas gauti pajamas ir kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktai). Nurodytą planą fizinis asmuo pateikia teismo paskirtam bankroto administratoriui, kuris parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir pateikia ją fiziniam asmeniui bei kreditoriams (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), kurie sprendžia dėl pritarimo nurodytam planui. Plano tvirtinimo teisė suteikta teismui, kuris plano tvirtinimo klausimą sprendžia atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šiuo metu nustačius, jog pareiškėjas yra nemokus ir nenustačius FABĮ 5 straipsnio 8 dalies sąlygų, kurioms esant atsisakoma iškelti bankroto bylą, yra visos sąlygos pareiškėjo bankroto bylos iškėlimui. Vėliau, nagrinėjant pateiktą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, bus sprendžiama, ar nurodytas planas atitiks nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, t. y. ar toks planas nepažeis skolininko ir jo kreditorių pusiausvyros.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turės galimybę gauti tikslesnius-išsamesnius duomenis apie pareiškėjos turtinę padėtį ir tiksliau nustatyti pareiškėjos turtinę būklę. Tuo atveju, jei pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo įsipareigojimus ir dėl to planas gali būti neįvykdytas, bankroto administratorius turi kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Bankroto administratoriui taip pat kils pareiga patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šiuo metu byloje pateiktus duomenis atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą neatitiktų nei pareiškėjos (skolininkės), nei jos kreditorių interesų – pareiškėja ir toliau liktų faktiškai nemoki, nei jos gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti visų kreditorių reikalavimų. Priešingai, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, t. y. abi šalys (skolininkė ir kreditoriai) siektų atkurti pareiškėjos mokumą, kuris atitiktų tiek pareiškėjos, tiek jos kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad iš esmės turimi skoliniai pareiškėjų įsipareigojimai yra atsiradę dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių aplinkybių, nesant jokių pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, galėjusių nulemti pareiškėjų nemokumą. Pareiškėja, siekdama nedidinti savo skolinių įsipareigojimų sumos, sąžiningai kreipėsi į teismą, informuodama savo kreditorius bei pradėdama fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjams iškeltina bankroto byla (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto administratoriumi pasiūlė skirti UAB „UBC“. Nurodė, kad šiam bankroto administratoriui yra reikalinga 507,02 EUR bankroto procedūroms atlikti suma. Prie pareiškimo pridėtas sutikimas atlikti bankroto procedūras (FABĮ 4 straipsnio 5 dalis), leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas, Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas (FAB 13 straipsnio 7 dalis). FABĮ 8 straipsnio 5 dalis numato, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nustatytina 507,02 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
Pareiškėja prašė teismo patvirtinti 380 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Byloje yra pateiktas būtiniausių išlaidų asmenų (šeimos) poreikiui mėnesiui paskaičiavimas.
Teismo vertinimu, būtiniausių išlaidų asmenų (šeimos) poreikiui mėnesiui paskaičiavime nurodytos sumos nėra nepagrįstai didelės, atitinkančios būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti reikalingą sumą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad net ir patvirtinus pareiškėjos prašomą 380 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, įvertinus gaunamas šiuo metu pareiškėjos pajamas, akivaizdu, jog kreditoriams taip pat galėtų būti skirta tam tikra pinigų suma finansinių įsipareigojimų dengimui. Todėl teismo vertinimu, patvirtinus pareiškėjos prašomą būtiniausiems jos poreikiams tenkinti būtiną lėšų sumą, pareiškėjos kreditorių interesai nebūtų pažeisti. Atsižvelgiant į tai, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 380 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).
Fizinio asmens kreditoriai (toliau – kreditoriai) – turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (toliau – reikalavimai) fiziniai ir juridiniai asmenys (FABĮ 3 straipsnis). Nustatytinas 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į fizinių asmenų bankroto instituto naujumą Lietuvos Respublikoje, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
I. J. Venckienei, a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.
Paskirti J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi UAB „UBC“, j. a. k. 220634220, registracijos adresas Aukštaičių g. 6, Vilnius, adresas korespondencijai - Konstitucijos pr. 15/5, korpusas C, biuras 70, Vilnius, įmonių administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo eil. Nr. B- JA150.
Nustatyti 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 507,02 Eur (penkių šimtų septynių eurų 02 ct) sumą, kurią bankroto administratorius UAB „UBC“ turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt eurų) lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį J. V., būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, registruotino turto duomenis tvarkančioms įstaigoms: valstybės įmonei „Registrų centras“ ir valstybės įmonei „Regitra“; J. V. aptarnaujančiai kredito įstaigai AB „Swedbank“.
Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.