Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-112-668/2013

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-05-27
Bylos Nr.: 1-112-668/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-01033-08-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Raimundas Mikšta
Kaltinamasis: R. J., L. P.
Nukentėjusysis: L. G., T. K., R. B., N. P.
Advokatai: Egidijus Blažys

Baudžiamoji byla Nr. 1-112-668/2013Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01033-08-5Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.12.1; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 1.2.29.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorams Arūnui Purvainiui, Mariui Kuzminovui, kaltinamosioms R. J., L. P., kaltinamosios R. J. gynėjui advokato padėjėjui Egidijui Blažiui, nukentėjusiems L. G., T. K., R. B., N. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 1 kartą: 2009-05-06 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 300 str. 1 d. (2 epizod.) – bauda 15 MGL (1560 Lt), bauda sumokėta 2009-06-12, bausmė atlikta, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (22 epizodai), BK 222 str. 1 d;

L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) kasininke - pardavėja, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyv. vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (3 epizodai).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. kaltinama tuo, kad ji, dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės sekretore, veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB ,,Ralasa“ direktore R. J., 2008-07-03 iki 15 val. Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, suklastojo sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 01326, o būtent: panaudojusi T. K. asmens duomenis, sudarė sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 01326, kurioje eilutėje įrašė melagingus duomenis, kad „Pardavėjas“ yra K. T., taip pat eilutėje „Adresas“ įrašė (duomenys neskelbtini), eilutėje „Pateiktas dokumentas“ įrašė asmens kodą - (duomenys neskelbtini) pagal kurią neva T. K. pardavė automobilį „Mecedes Benz C220“ už 1200 Lt. pirkėjui U. O., o UAB „Ralasa“ vadovė R. J. savo parašu bei UAB „Ralasa“ antspaudu patvirtino sąskaitą - faktūrą, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, kurį R. J. panaudojo tą pačią dieną pateikdama Kauno teritorinės muitinės pareigūnams ir Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnams.

Be to, ji kaltinama tuo, kad, dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės sekretore, veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB ,,Ralasa“ direktore R. J., 2008-07-03 iki 15.00 val. Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo pinigų priėmimo kvitą Serija BUH Nr. 2373248, o būtent: panaudojui T. K. asmens duomenis, surašė Pinigų priėmimo kvitą Serija BUH Nr. 2373248, kuriame eilutėje „Sumokėjau“ įrašė melagingus duomenis - K. T., pagal kurį neva T. K. sumokėjo 34 Lt. už paslaugas UAB „Ralasa“ direktorei R. J., kuri pinigų gavimą patvirtino savo parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, ji kaltinama tuo, kad, dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės sekretore, veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB ,,Ralasa“ direktore R. J., 2008-07-03 iki 15.00 val. Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. R–299, o būtent panaudojus T. K. asmens duomenis, eilutėje įrašė melagingus duomenis, kad „Atstovaujamas“ yra K. T., eilutėje „Užsakovas“ įrašė K. T. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) pagal kurią neva T. K. sudarė Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. R–299 su UAB „Ralasa“, atstovaujama direktorės R. J., o UAB „Ralasa“ direktorė R. J. sutartį patvirtino UAB „Ralasa“ antspaudu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.

R. J., būdama UAB „Ralasa“, įmonės kodas 301085540, reg. Taikos pr. 92, Kaune, direktore ir kasininke, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 ir 2 dalies nuostatas būdama atsakinga už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka nuo 2007-09-01 iki 2008-07-03 aplaidžiai tvarkė UAB „Ralasa“ buhalterinę apskaitą, tai yra pažeisdama Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-08-12 įsakymu Nr. 1K-240 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 6.8 punktą („kliento (pirkėjo arba prekes pristačiusio asmens) parašas, vardas, pavardė, o klientui pageidaujant – kliento asmens kodas, gyvenamoji vieta“), minėtų taisyklių 22 punktą („Ūkio subjektai įstatymų nustatyta tvarka atsako už tinkamą kvitų blankų naudojimą, pagal kvitus išmokėtų pinigų ar gautų įplaukų ir sugadintų bei grąžintų kvitų blankų apskaitą.“), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai informacijai“ nuostatas („Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama ... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“), organizuodama bendrovės apskaitą dvejose PVM sąskaitose faktūrose: serija RAL 00162, septyniose sąskaitose faktūrose serija RAL: Nr. 00159, Nr. 00218, Nr. 00317, Nr. 00569, Nr. 00613, Nr. 00169, Nr. 00568, Nr. 01326, aštuoniuose pinigų priėmimo kvituose serija BUH Nr. 1661566, Nr. 1661576, Nr. 1661626, Nr. 1756920, Nr. 1757145, Nr. 166568, Nr. 1833539, Nr. 2373248, bendra suma 104 Lt, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie paslaugų pirkėją (automobilių pardavėją), bei pinigų mokėtoją ir šių apskaitos dokumentų duomenis įrašė į kasos pajamų orderius KPO Nr. 00002, Nr. KPO 00003, Nr. KPO 00004 ir į kasos knygą bei pardavimų apskaitos registrą ir didžiąją knygą, dėl ko laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2008-07-03 iš dalies negalima nustatyti UAB “Ralasa“ turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, R. J. kaltinama tuo, kad ji, dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, 2008-07-03 iki 15 val. būdama savo darbo vietoje, esančioje Kaune, Taikos pr. 92, užpildė Bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinį Nr. 8KR10124561, į deklaracijos 2 langelį įrašė melagingus duomenis, kad „Siuntėjas/Eksportuotojas“ yra K. T., Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) langelyje „Deklaranto/atstovo pavadinimas“ įrašė savo duomenis, tai yra R. J., Pažyma Nr. 0877001544 ir savo parašu bei UAB „Ralasa“ antspaudu patvirtino deklaraciją, taip pat užpildė 2008-07-03 apie 15.00 val. Pranešimą – taloną apie transporto priemonių, prekių, dokumentų pristatymą į muitinės įstaigą ar bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, įrašydama deklaruotos transporto priemonės duomenis „MB (duomenys neskelbtini) pranešimą pateikęs asmuo (deklarantas) įrašė savo duomenis, tai yra Vadybininkė R. J. bei pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus, kuriuos panaudojo tą pačią dieną pateikdama Kauno teritorinės muitinės pareigūnams.

Be to, ji kaltinama tuo, jog, dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB ,,Ralasa“ sekretore L. P., 2008-07-03 iki 15.00 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, suklastojo sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 01326, o būtent, panaudojus T. K. asmens duomenis, L. P. sudarė sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 01326, kurioje eilutėje įrašė melagingus duomenis, kad „Pardavėjas“ yra K. T., taip pat eilutėje „Adresas“ įrašė (duomenys neskelbtini), eilutėje “Pateiktas dokumentas“ įrašė asmens kodą – (duomenys neskelbtini) pagal kurią neva T. K. pardavė automobilį „Mercedes Benz C220“ už 1200 Lt pirkėjui U. O., o UAB „Ralasa“ vadovė R. J. savo parašu bei UAB „Ralasa“ antspaudu patvirtino sąskaitą – faktūrą, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, kurį panaudojo tą pačią dieną pateikdama Kauno teritorinės muitinės pareigūnams ir Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnams.

Be to, ji kaltinama tuo, kad, dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB ,,Ralasa“ sekretore L. P., 2008-07-03 iki 15.00 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, suklastojo pinigų priėmimo kvitą Serija BUH Nr. 2373248, o būtent, panaudojus T. K. asmens duomenis, L. P. surašė Pinigų priėmimo kvitą Serija BUH Nr. 2373248, kuriame eilutėje „Sumokėjau“ įrašė melagingus duomenis – K. T., pagal kurį neva T. K. sumokėjo 34 Lt. už paslaugas UAB „Ralasa“ direktorei R. J., kuri pinigų gavimą patvirtino savo parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, ji kaltinama tuo, kad, dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB ,,Ralasa“ sekretore L. P., 2008-07-03 iki 15.00 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, suklastojo Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. R-299, o būtent, panaudojus T. K. asmens duomenis, L. P. eilutėje įrašė melagingus duomenis, kad „Atstovaujamas“ yra K. T., eilutėje „Užsakovas“ įrašė K. T. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) pagal kurią neva T. K. sudarė Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. R - 299 su UAB „Ralasa“, atstovaujama direktorės R. J., o UAB „Ralasa“ direktorė R. J. sutartį patvirtino UAB „Ralasa“ antspaudu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, ji kaltinama tuo, jog ji, dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB ,,Ralasa“ vadybininke A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-10-11, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo PVM sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00159, o būtent, A. Č. surašius PVM sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00159, kurioje ji panaudojo L. G. duomenis ir įrašė melagingus duomenis, kad „Pardavėjas“ yra L. G., taip pat eilutėje „Adresas“ įrašė (duomenys neskelbtini), Jurbarko raj., eilutėje „Pateiktas dokumentas“ įrašė asmens pasas Nr. 21059155 pagal kurią neva L. G. pardavė automobilį „Renault Kangoo“ už 4500 Lt. pirkėjai K. O., pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto asmens pateiktus duomenis, patvirtino savo parašu bei UAB „Ralasa“ antspaudu.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-10-11, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1661566, o būtent, įrašydama žinomai melagingas žinias apie tai, kad neva L. G. už paslaugas UAB „Ralasa“ sumokėjo 10 litų, ir patvirtindama savo parašu, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytam asmeniui, patvirtinant nurodytą pinigų priėmimo kvitą tariamo kliento L. G. parašu, jį imituojant, suklastojo dokumentą – pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1661566.

Be to, ji kaltinama tuo, jog ji dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB ,,Ralasa“ vadybininke A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-10-12, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00169, o būtent, A. Č. surašius sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00169, kurioje ji panaudojo L. G. duomenis ir įrašė melagingus duomenis, kad „Pardavėjas“ yra L. G., taip pat eilutėje „Adresas“ įrašė (duomenys neskelbtini), eilutėje „Pateiktas dokumentas“ įrašė asmens pasas 21059155 pagal kurią neva L. G. pardavė automobilį „Opel Zafira“ už 2500 Lt. pirkėjui I. B., pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto asmens pateiktus duomenis, patvirtino savo parašu bei UAB „Ralasa“ antspaudu.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-10-12 tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1661576, o būtent, įrašydama žinomai melagingas žinias apie tai, kad neva L. G. už paslaugas UAB „Ralasa“ sumokėjo 10 litų, ir patvirtindama savo parašu, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytam asmeniui, patvirtinant nurodytą pinigų priėmimo kvitą tariamo kliento L. G. parašu, jį imituojant, suklastojo dokumentą – pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1661576.

Be to, ji kaltinama tuo, jog ji dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB ,,Ralasa“ vadybininke A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-10-25, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00218, o būtent, A. Č. surašius sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00218, kurioje ji panaudojo L. G. duomenis ir įrašė melagingus duomenis, kad „Pardavėjas“ yra L. G., taip pat eilutėje „Adresas“ įrašė (duomenys neskelbtini), eilutėje „Pateiktas dokumentas“ įrašė asmens pasas 21059155 pagal kurią neva L. G. pardavė automobilį „VW Passat“ už 3000 Lt. pirkėjai I.P. M. S., pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto asmens pateiktus duomenis, patvirtino savo parašu bei UAB „Ralasa“ antspaudu.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-10-25, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1661626, o būtent, įrašydama žinomai melagingas žinias apie tai, kad neva L. G. už paslaugas UAB „Ralasa“ sumokėjo 10 litų, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytam asmeniui, patvirtinant nurodytą pinigų priėmimo kvitą tariamo kliento L. G. parašu, jį imituojant, suklastojo dokumentą – pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1661626.

Be to, ji kaltinama tuo, jog ji dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB ,,Ralasa“ vadybininke A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-11-12, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00317, o būtent, A. Č. surašius sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00317, kurioje ji panaudojo L. G. duomenis ir įrašė melagingus duomenis, kad „Pardavėjas“ yra L. G., taip pat eilutėje „Adresas“ įrašė (duomenys neskelbtini), eilutėje „Pateiktas dokumentas“ įrašė asmens pasas pagal kurią neva L. G. pardavė automobilį „Hyundai“ už 490 Lt. pirkėjui V. V., pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto asmens pateiktus duomenis, patvirtino savo parašu bei UAB „Ralasa“ antspaudu.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-11-12, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1756920, o būtent, įrašydama žinomai melagingas žinias apie tai, kad neva L. G. už paslaugas UAB „Ralasa“ sumokėjo 10 litų, ir patvirtindama savo parašu, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytam asmeniui, patvirtinant nurodytą pinigų priėmimo kvitą tariamo kliento L. G. parašu, jį imituojant, suklastojo dokumentą – pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1756920.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB „Ralasa“ vadybininke A. Č., 2007-12-04, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00568, o būtent surašė sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00568, kurioje panaudodama L. G. duomenis įrašė melagingus duomenis, kad „Pardavėjas“ yra L. G., taip pat eilutėje „Adresas“ įrašė (duomenys neskelbtini), eilutėje „Pateiktas dokumentas“ įrašė 21059155 pagal kurią neva L. G. pardavė automobilį „Citroen Evasion“ už 1000 Lt. pirkėjui IP B. V., pagal A. Č. pateiktus duomenis, patvirtino savo parašu.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB „Ralasa“ vadybininke A. Č., 2007-12-04, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00569, o būtent sudarė sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00569, kurioje panaudodama L. G. duomenis įrašė melagingus duomenis, kad „Pardavėjas“ yra L. G., taip pat eilutėje „Adresas“ įrašė (duomenys neskelbtini), eilutėje „Pateiktas dokumentas“ įrašė 21059155 pagal kurią neva L. G. pardavė automobilį „Citroen Xania“ už 1000 Lt. pirkėjui IP B. V., pagal A. Č. pateiktus duomenis, patvirtino savo parašu.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-12-04, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1757145, o būtent įrašydama žinomai melagingas žinias apie tai, kad neva L. G. už paslaugas UAB „Ralasa“ sumokėjo 10 litų, ir patvirtindama savo parašu, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytam asmeniui, patvirtinant nurodytą pinigų priėmimo kvitą tariamo kliento L. G. parašu, jį imituojant, suklastojo dokumentą – pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1757145.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-10-09, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00144, o būtent surašė sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00144, kurioje panaudodama A. K. duomenis įrašė melagingus duomenis, kad „Pardavėjas“ yra A. K., taip pat eilutėje „Adresas“ įrašė (duomenys neskelbtini), eilutėje „Pateiktas dokumentas“ įrašė teisės JB032617 pagal kurią neva A. K. pardavė automobilį „GAZ 32213-111“ už 2 500 Lt. pirkėjui D. K., pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto asmens pateiktus duomenis, patvirtino savo parašu bei UAB „Ralasa“ antspaudu.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-10-10, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1661551, o būtent įrašydama žinomai melagingas žinias apie tai, kad neva A. K. už paslaugas UAB „Ralasa“ sumokėjo 10 litų, ir patvirtindama savo parašu, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytam asmeniui, patvirtinant nurodytą pinigų priėmimo kvitą tariamo kliento A. K. parašu, jį imituojant, suklastojo dokumentą – pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1661551.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-10-11, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00160, o būtent surašė sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00160, kurioje panaudodama E. R. duomenis įrašė melagingus duomenis, kad „Pardavėjas“ yra R. E., taip pat eilutėje „Adresas“ įrašė (duomenys neskelbtini), pagal kurią neva E. R. pardavė automobilį „Mercedes Benz 200“ už 1000 Lt. pirkėjui R. K., pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto asmens pateiktus duomenis, patvirtino savo parašu bei UAB „Ralasa“ antspaudu.

Be to, ji kaltinama tuo, jog ji dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB ,,Ralasa“ vadybininke A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-10-11, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo PVM sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00162, o būtent A. Č. surašius PVM sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00162, kurioje ji panaudojo J. M. duomenis ir įrašė melagingus duomenis, kad „Pardavėjas“ yra J. M., taip pat eilutėje „Adresas“ įrašė (duomenys neskelbtini), eilutėje „Pateiktas dokumentas“ įrašė asmens pasas pagal kurią neva J. M. pardavė automobilį „Opel Vectra“ už 900 Lt. pirkėjui J. F., pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto asmens pateiktus duomenis, patvirtino savo parašu bei UAB „Ralasa“ antspaudu.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007-10-11, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1661568, o būtent įrašydama žinomai melagingas žinias apie tai, kad neva J. M. už paslaugas UAB „Ralasa“ sumokėjo 10 litų, ir patvirtindama savo parašu, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytam asmeniui, patvirtinant nurodytą pinigų priėmimo kvitą tariamo kliento J. M. parašu, jį imituojant, suklastojo dokumentą – pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1661568.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu asmeniu, 2007-12-07, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00613, o būtent surašė sąskaitą – faktūrą serija RAL Nr. 00613, kurioje panaudodama N. P. duomenis įrašė melagingus duomenis, kad „Pardavėjas“ yra N. P., taip pat eilutėje „Adresas“ įrašė (duomenys neskelbtini), pagal kurią neva N. P. pardavė automobilį „Opel Astra“ už 800 Lt. pirkėjai K. B., pagal ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto asmens pateiktus duomenis, patvirtino savo parašu bei UAB „Ralasa“ antspaudu.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dirbdama UAB „Ralasa“, esančioje Taikos pr. 92, Kaune, bendrovės direktore, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu asmeniu, 2007-12-07, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Taikos pr. 92 esančiame pastate, tiksliau nenustatytoje šio pastato patalpoje, suklastojo pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1833539, o būtent įrašydama žinomai melagingas žinias apie tai, kad neva N. P. už paslaugas UAB „Ralasa“ sumokėjo 10 litų, ir patvirtindama savo parašu, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytam asmeniui, patvirtinant nurodytą pinigų priėmimo kvitą tariamo kliento N. P. parašu, jį imituojant, suklastojo dokumentą – pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 1833539.

Kaltinamoji R. J. pagal BK 300 str. 1 d. dėl T. K. vardu įformintų dokumentų suklastojimo kalta neprisipažino, parodė, kad 2008-07-03 ji deklaracijos nepildė, nes duomenys buvo suruošti, ji tik įrašė T. K., pasirašė ir uždėjo antspaudą. Sąskaitos-faktūros ji nepildė ir neklastojo, tik pasirašė. Pinigų priėmimo kvito nerašė ir jokių pinigų nepriėmė. Pinigų priėmimo kvitą surašė L. P.. Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties neklastojo, nepasirašė ir antspaudo nedėjo, jos parašo ant sutarties nėra. 54 eilutėje nurodytas asmuo, užpildęs eksporto deklaraciją. Jei ji pildė šį dokumentą, buvo įsitikinusi, kad duomenys yra teisingi ir pasirašė. Dėl to, kad nėra T. K. parašų, paaiškino, kad įvyko klaida, suklydo dokumentus ruošusi L. P., gal pamiršo, kadangi tuo metu buvo labai daug žmonių, o L. P. buvo neseniai pradėjusi dirbti. Teigia, kad už dokumentų tikrumą negali atsakyti, nes pasirašė dar į priekį, kuomet dokumento blankas yra dar neužpildytas, tuščias. Tai bendrovėje daroma dėl didelio R. J. užimtumo, nes dažnai būna muitinėje, dėl ko negalėtų pasirašinėti dokumentų iškart juos užpildžius. 2007 spalio 11 d. epizodo dėl pardavėjo L. G., ji nepamena, pamena tik gruodžio mėnesį, kai ji sėdėjo kitame kabinete su A. Č.. Šios sąskaitos ji nepasirašė, ji sėdėjo šeštame, o A. Č. septintame aukšte. Kad nereiktų lakstyti, ji pasirašydavo ant tuščio blanko, A. Č. turėjo jį užpildyti. Dėl 10 Lt kvito, nieko negali pasakyti. Tokio kvito 2007-10-11 nei išrašė, nei pasirašė. Su A. Č. yra bendrasavininkės, tik negali abi būti direktorėm, spalio 11 neturėjo muitininkės tarpininko įgaliojimo, apie 2007-12-13 gavo. Nežino, kas tvarkydavo muitinę, jos išrašo sąskaitą-faktūrą ir jie keliaudavo pas tarpininkus, o pas kokius, negali pasakyti. L. G. melavo, kad ji su juo susitiko, ji apie jį nieko nežinojo, tik FNTT jį pamatė, kodėl jis melavo, nežino. Ji su L. G. nesiruošė susitikti, nežino, kas su kuo susitikinėjo, ar L. Č. siūlė kokią žalą. Ž. L. tuo metu pažinojo iš matymo, žinojo, kad ji tarpininkavo, deklaracijas formino. Dėl 2007-10-12 L. G. automobilio „Opel Zafira“, nieko negali pasakyti, ji dokumentų nepildė, ant kvito jos parašo neturėjo būti, ant sąskaitos faktūros yra jos parašas, nes galėjo būti pasirašiusi ant tuščios. A. Č. turėjo numeruoti kvitus ir, priėmusi pinigus, turėjo pasirašyti. Dėl 2007-10-25 L. G. automobilio „VW Passat“ suklastojimo, negali nieko naujo paaiškinti. Dėl 2007-11-12 L. G. „Hoonday“ sąskaitos faktūros suklastojimo: parašas galėjo būti tik ant pažymos, nes pasirašė ant tuščio blanko, ant kvito nepasirašė. Dėl 2007-12-04 L. G. automobilio „Citroen“: ji užpildė, buvo du automobiliai. Ji pildė pinigų priėmimą, užpildė sąskaitas-faktūras. Turėjo būti pats L. G., L. G. meluoja, jis buvo ir pas A. Č.. Sąskaitos nėra suklastotos, L. G. tikrai sumokėjo 10 Lt už paslaugas. Įrašytas numeris, gali būti kortelės ar vairuotojo pažymėjimo numeris. Pagal pateiktą dokumentą nurašė numerį, šiuo atveju buvo L. G.. Jei jai pateikė pasą, tai ir parašė paso numerį. L. G. buvo pažįstamas ir matytas, jis formindavo mašinas, buvo nuolatinis klientas. A. Č., forminant tuos du paradavimus, nedalyvavo, nes ji sėdi visai atskirame kabinete. Pirkimus, pardavimus atlikdavo viską atskirai, jos ir mokesčius mokėdavo atskirai. Dėl sąskaitos faktūros, pagal kurią A. K. parduoda automobilį GAZ, ji iš vis neprisimena, apie jį išgirdo tik iš kaltinimo. Taip pat nieko nepamena dėl spalio 11 d. E. R.. Dėl J. M. – tik ant pažymos buvo jos parašas. Ji kvito nei rašė, nei pasirašė. Dėl 2007-12-07 N. P. automobilio „Opel Astra“: jai ta moteris matyta, bet ji apie ją nieko neprisimena ir negali pakomentuoti. Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos: ji buhalterinės apskaitos netvarko, buvo samdoma firma ir jie tvarkė visus dokumentus. Ji tik pildydavo, buhalteris tvarkydavo. O iki 05 mėn. buvo buhalterio firma nuo 2007-09-01 iki 05-30 buhalterių firma tvarkė dokumentus, finansininko paslaugas atliko firma, Mindaugas buvo vardu, o firmos pavadinimo neprisimena. Nuo 2007-09-01 iki 2008-07-03 buvo ir yra „Ralasa“ direktorė. Kaip direktorė, ji yra atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nuo 2008-06-01 ar 03 S. P. iki 2012-10-01 tvarkė buhalterinę apskaitą. Jos tikrai sąžiningai tvarkė buhalteriją ir mokėjo mokesčius. Dėl E. R. automobilio dviejų sąskaitų: pajamų kvitai yra numeruoti ir negali būti du kvitai, yra suklysta numeracija. Jie nėra griežtos atskaitomybės blankai, čia paprasčiausiai suklysta. Eilės numeris rašosi iš eilės, prisišvieti blankų ir surašai blankus ir čia suklystas numeris. Dėl buhalterinės apskaitos nėra jos kaltės. Buhalteriams dokumentus pateikdavo su A. Č., kuri nors viena nuveždavo. Per mėnesį kartą veždavo buhalteriams dokumentus. Jos užpildydavo kvitus ir pažymas-sąskaitas, o visa kita pildydavo jie. Dabar jau žino, kad yra atsakinga už firmos buhalterinius dokumentus, tada nežinojo. Pagal visas sąskaitas-faktūras automobilių pirkėjai yra užsieniečiai. Užsienio valstybės pirkėjai ateidavo kartu, dviese parodydavo dokumentus, pateikdavo dokumentus, įsitikindavo ir nurašydavo duomenis. Paduodavo pasą ir užpildydavo dokumentus. Būdavo ir taip, kad pardavėjas krūvoje paduoda pasus ir užpildo dokumentus.

Kaltinamoji L. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad buvo atėjęs pirkėjas, pardavėjas, ji pildė dokumentus ir suklydo, įrašydama asmens kodą. Tai atsitiko dėl patirties trūkumo, neseniai buvo pradėjusi dirbti. Pirkėjas pateikė savo dokumentą, tiksliai nurašė duomenis. Užpildyti dokumentai toliau buvo perduodami direktorei ant stalo, po to ji tų dokumentų pagrindu pildydavo deklaracijas. Kaltinamoji suklydo vietoje dokumento numerio įrašydama asmens kodą. Užpildydama dokumentą ne ten įrašė asmens kodą, nepaėmė parašo. Kasos kvitu yra priimami pinigai. Pamiršo paimti pinigus mokėjusio asmens parašą. Negali pasakyti, kada ant sąskaitos-faktūros atsirasdavo direktorės parašas ir antspaudas. Atrodo, jos sąskaitos-faktūros buvo suantspauduotos iš anksto.

A. Č., apklausta liudytoja, parodė, kad 2007-2008 m. su R. J. kartu dirbo UAB „Ralasa“, bet atskiruose kabinetuose, veikla buvo ta pati. Ji buvo vadybininke, o R. J. direktore. Ji dirbo viena, o pas R. J. kabinete buvo L. P., kuri padėjo R. J.. L. P. ir jos veiksmai buvo nevienodi. Jos priimdavo dokumentus, juos sutikrindavo. Ji važiuodavo į muitinę, o L. P. to nedarydavo. Ji ir R. J. turėdavo pateikti dokumentus, kai jos dirbo tarpininkėmis. Jos ir į muitinę važiuodavo. Muitinėje pateikdavo eksporto deklaracijas, dokumentus, paruoštus eksporto procedūrai. Savininkas atvarydavo automobilį, jos laukdavo, kol padarydavo eksportą, tada paimdavo dokumentus, jos paduodavo muitininkui pažymą-sąskaitą, originalius automobilio dokumentus ir eksporto deklaraciją, tada laukdavo, kol muitinė įformindavo procedūrą. Po to joms atiduodavo dokumentus ir jos grįždavome atgal. Ateidavo žmogus ir, jeigu būdavo pardavęs automobilį, tai turėdavo savo asmens ir automobilio dokumentus, jeigu automobilio techninis pasas buvo lietuviškas, tai jos išrašydavo pažymą. Pirkėjas būdavo ne visada, kartais būdavo tik pirkėjo asmens dokumentas, o pardavėjas būdavo visada, arba pirkėjas turėdavo jo įgaliojimą, kad gali parduoti, registruoti. Jos tuo remdavosi, daug tų pačių klientų atvykdavo, per dieną būdavo daug procedūrų ir 20 ir 30. Reikalaudavo, kad pardavėjas pateiktų originalius dokumentus, o pirkėjas – nebūtinai. Kai buvo tarpininkais, su pardavėjais turėjo ilgalaikes sutartis, ir, kai ateidavo pirkėjas suforminti, jos pagal tą sutartį, paskambinę pasiteiraudavo, ar tikrai jis parduoda tą automobilį. Pardavėjai, kurie parduodavo daug automobilių, tarpininkavimui būdavo sudarę ilgalaikes sutartis, tai buvo fiziniai ir juridiniai asmenys, jiems nereikėdavo kiekvieną kartą eiti. Būdavo, kad netikrindavo pardavėjo anketinių duomenų, joms pakakdavo paskambinti ir patvirtinti faktą, kad parduoda. Buhalterinės apskaitos vedimo pradžioje, jos samdė buhalterinę įmonę, jie tvarkė dokumentus, po to jų atsisakė ir samdė buhalterę S. P.. Ji mokesčius, permokėjimus, likučius, nepamokėjimus suderino. Jos sumokėjo didelį pelną ir ji sutiko tvarkyti buhalteriją. Mokesčiai joms pretenzijų neturėjo. Jie gavo du sertifikatus, kaip mokiausia įmonė. Direktorei tuo metu buvo neįmanoma pasirašyti ant kiekvieno dokumento, buvo padarę taip, kad turėtų direktorės pasirašytų blankų. Jie stovėdavo kabinete. Naudojosi direktorės iš anksto pasirašytais blankais. Iš anksto nebuvo nutarta, kad priims tik 50 klientų ir, kad tik tiek blankų direktorė pasirašo. Darbas toks, kad kuo daugiau klientų būtų. Jos tikrino dokumentus. Buvo parduotas lietuviui automobilis. Jeigu ji, pavyzdžiui nusipirktų automobilį ir nenorėtų rodyti mokesčių, tai ateitų su techniniu pasu, nerodytų sutarties ir jį užrašytų kitam piliečiui. T. K. nepažinojo, bet jis, atnešęs dokumentus pateikia savo pasą, kitas asmuo būna, kad net paso neduoda į rankas, jos neprivalo jo imti. Kartais žmogus turėdavo įgaliojimus, gal žmogus turėjo paso kopiją, šį atvejį formino darbuotoja, kuri neturėjo patirties dirbti, ji buvo ką tik priimta į darbą. L. G. ir jo žmona dažnai eidavo. L. G. jos puikiai pažinojo, ten buvo tiesiogiai darytos deklaracijos, negalėjo taip būti, kad suklydo trys žmonės. L. G. visada buvo pats, jis turėdavo pasą ir technikinį. T. K. atveju, gal darbuotoja suformino pagal paso kopiją, nes ji neseniai buvo priimta į darbą. Tuo metu dirbanti mergaitė buvo ką tik pradėjusi dirbti. Kam pardavė tas ir padarė didžiausią nusikaltimą. Mašinų su užsienio numeriais pagal paso kopiją, neformindavo. Gal kas nors pasinaudojo jų darbuotojomis ir nukentėjusiam priklausančio paso kopija. B. J. daug automobilių pas R. J. formino, gal L. P. jį pažinojo, juo pasitikėjo ir įformino. Buvo su juo sudaryta sutartis, kadangi B. J. pažinojo, tai ir priėmė dokumentus. Jis buvo jų klientas, daug automobilių perdavė. Darbuotoja buvo be praktikos B. J. savo automobilius pardavė. Kurio apačioje buvo nurodyta pavardė, tas ir turėjo pateikti dokumentus. Muitinė faktiškai jas pažinojo. Jeigu apačioje ne jų pavardė, tai turėdavo būti automobilio savininkas. Jie turėdavo jų paruoštus dokumentus. Nereikėdavo pateikti pasų originalų. Jos iš pradžių darydavo pardavėjų pasų kopijas, po to, dėl to nukentėjo, nes negali turėti asmens dokumento. Negalėjo taip būti, kad mergaitė, tik pradėjusi dirbti, iš kažko kažką rašys, turėjo būti arba pats T. K. arba jo dokumento kopija. Šiuo atveju buvo pateikta dokumento kopija, ji šio atvejo nematė, tik bendrą tvarką pasakė.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2008 m. balandžio mėn. gavo raštą iš Kauno muitinės, kad jis pardavęs automobilį „Opel Vectra“, baltos spalvos, Tadžikistano piliečiui ir dėl kažkokių iki galo neatliktų procedūrų, buvo anuliuota sutartis. Tačiau jis tokio automobilio niekada neturėjo ir jo nepardavė. Tuo metu gyveno Vilniuje, bet pranešimas atėjo jo tėvams, gyventiems Utenoje. Jie jam tą pranešimą persiuntė. Pasiskambinus telefonu į muitinę, sužinojo įmonės duomenis, kuri įformino pardavimą – UAB „Žygijus“, jos adresą, telefoną. Pasiskambinus įmonei ir paklausus, kaip taip gali būti, jis automobilio nepardavė, kodėl tokie duomenys užpildyti. Jie prašė perskambinti, kad turėtų laiko pasidomėti. Perskambinus antrą kartą po kelių dienų, jie bandė sakyti, kad viskas yra ir paso kopija, kad jis yra pardavęs tą automobilį. Jam paaiškinus, kad taip negali būti, niekada nepardavęs to automobilio, jie pasakė, kad gal įvyko klaida, siūlė susitarti dėl kompensacijos. UAB „Žygijus“ su juo norėjo tartis. Muitinėje jam davė deklaruoto atstovo A. Ž. telefono numerį, bet paskui jis bendravo su moterimi, kurios vardo nežino. Ji pati jam paskambino kitą dieną iš tos įmonės, sakė, kad įvyko klaida, gal galima tartis, jis atsakė, kad dabar nori pagalvoti, tuo pokalbis ir baigėsi. Jis dirba Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8 rinktinėj. Pasitaręs darbe, pranešė žvalgybos S2 skyriui, papasakojo visą situacija, pakalbėjo su rinktinės teisininku. Pranešė S2 skyriaus viršininkui, nes apie kiekvieną administracinę nuobaudą ar kitus panašius reikalus reikia informuoti. Jam atsakė, kad gali tartis su jais, tai privatus reikalas. Kalbėjo telefonu su ta moterimi, klausė, kiek jie įvertino padarytą žalą. Atsakė, kad 1000 Lt. Jis sakė, kad per mažai, gal būt bus problemų su mokesčių inspekcija, prašė 5000 Lt, atsakė, kad gerai, atvyks žmogus perduos pinigus. Atvažiavo žmogus, jis įlipo į jo automobilį, parodė savo pasą. Tas žmogus sakė, kad visi taip daro, leidžia pasinaudoti savo duomenimis, o vėliau prašo kompensacijos, tačiau niekas jam pinigų nemokės. Važiavo susitikti, kad jam kompensuotų nesusipratimus, tačiau tas žmogus, su kuriuo susitiko, apkaltino, kad nepagrįstai reikalauja pinigų. Po susitikimo, grįžęs namo, iš tos moters gavo žinutę, kad galės įrodinėti teisme, kad jų nereketuoja. Pakalbėjęs su buvusiu kaimynu, dabar jau buvusiu prokuroru A. M., paklausė ką daryti. A. M. susisiekė su Kauno FNTT ir sutarė, kad jis atvažiuos parašyti pareiškimą, kad to automobilio nepardavinėjo, kad ateityje su mokesčiais jam nebūtų problemų. Atvykęs į Kauną, parašė pareiškimą, po to dar kelis kartus vyko duoti parodymų. Tas automobilis ne jo, jis jo niekada nepardavinėjo, niekada nepadėjo jo pardavinėti, tokiu verslu neužsiima, nežino, iš kur jo duomenys, kaip pardavėjo, galėjo atsirasti, jo artimieji tokio automobilio neturėjo, su įmone jokių kontaktų dėl kitų reikalų neturėjo. Anksčiau turėjo jo vardu registruotą automobilį „Opel Vectra“. Tokio automobilio, apie kurį buvo kalba, jie neturėjo, bet jo žmona turėjo tokios pat markės automobilį, jis jo vardu registruotas, jo buvo kita spalva, kiti numeriai. Jis savo automobilį pardavė. 2007 metais žmona įdėjo skelbimą, atvyko pilietis iš Kauno į Vilnių, paklausė, ar išregistruotas, sakė, kad ne, sakė jam tinka. Kartu nuvyko į VĮ „Regitra“. Jis išregistravo automobilį, jam sumokėjo pinigus. Išregistruodamas, jis asmeniškai kreipėsi į VĮ „Regitra“. Nurodė išregistravimo pagrindą - pardavimą. Sutarties pardavimo nepateikė, niekas nereikalavo, nenurodė šalies, į kurią parduoda automobilį. Išregistravus automobilį, sugadintą techninį pasą atidavė pirkėjui, jo vardo, pavardės nežino, bet galima atsekti pagal telefono skambučius. Atrodė padorus žmogus, atvyko su žmona, jo duomenų neturi, bet galėtų jį atpažinti. Iš jo gavo 1500 Lt. Jis išvyko ir sakė automobilį prisiregistruos Kaune. Automobilį pirko savo žmonai, kuri turi batų parduotuvę. Pirkėjas jam paaiškino, kad reikia taip daryti VĮ „Regitra“, jis nepardavinėja automobilių, nežino, kaip jis jį užsiregistruos. Daugiau su tuo asmeniu nekontaktavo. Gal tuo metu buvo tokia tvarka. Jis pasakė, kad parduoda automobilį, nuėmė jį nuo įskaitos, gavo lapelį, kad išregistruotas ir viskas. Automobilį pardavė 2007-06-08. Š. F. nėra girdėjęs ir nebendravęs, jo nepažįsta. Kaune su muitinės tarpininkais jokių reikalų neturėjo. A. Ž. nepažįsta. Kaltinamųjų pavardžių neteko girdėti, nieko apie jas nežino. Į susitikimą su juo atvyko žmogus automobiliu „Mazda 5“, raidžių nepamena, bet skaičiai buvo 555. Tai buvo vyras, kuris parodė pasą, prisistatė, pradėjo kalbėti, jis jo neklausė ir išlipo iš automobilio. Suprato, kad jie bando juo atsikratyti, kad neturėtų jokių pretenzijų į žalą. Kai pardavė automobilį „Opel Vectra“, be techninio paso neperdavė jokių kitokių dokumentų, padavė tik techninį pasą ir techninės apžiūros taloną. Savo paso kopijos tikrai niekam neperdavė. Kai įgijo vyšninį „Opel Vectra“, buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Utenos automobilių turguje. Negali paaiškinti, kodėl nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties, kai pardavė automobilį. Jis tų procedūrų nežinojo, pirkėjas jam paaiškino, ką daryti ir jie nuvyko į VĮ „Regitra“, kuri yra Vilniaus pakraštyje, kur yra techninių apžiūrų centras, važiuojant link Tarkų. Žmogus, su kuriuo buvo susitikęs, nepriminė jo automobilio pirkėjo.

Nukentėjusioji N. P. parodė, kad gavo iš VMI pranešimą, kad yra pardavusi penkis automobilius ir kad turi įteisinti firmą arba susimokėti mokesčius. Atvykus į VMI, jai pasakė, kad jos vardu yra parduoti daugiau kaip 20 automobilių. Nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Su „Opel Astra“ automobiliu 2006 m. yra grįžusi iš Vokietijos. Nėra pardavusi automobilio „Opel Astra“ užsienio pilietei, nesu niekada pildžiusi dokumentų, nėra mokėjusi už komiso paslaugas, nieko nėra pardavusi. UAB „Ralasa“ nėra sumokėjusi 10 Lt už paslaugas, tokioje bendrovėje nėra buvusi. Jos draugas A. S. pardavinėdavo automobilius. Viską, ką pardavė A. S., pardavė su jos žinia. Nebuvo pametusi paso, jos pasą vieną kartą buvo paėmęs ir atsišvietęs draugas A. S., kuris paaiškino, kad mašina ilgai stovėjo turguje, kadangi ji dirbo, negalėjo išeiti iš darbo, jis rado pirkėją, kad sutvarkytų pirkimą pardavimą, tai galėjo būti 2007 m. rugsėjo mėnesį ir tai buvo automobilis „Hoonday“, o ne „Opel Astra“. Jos draugas A. S. daug metų vertėsi automobilių prekyba, su juo nebendrauja nuo 2009 metų. Jie išsiskyrė ir viskas, tai nesusiję su šiais dalykais. Ji pati 2004 m. išvyko į Vokietiją. Į Vokietiją vykdavo vasaros metu du kartus į metus. Tais metais niekur nedirbo, gaudavo socialinę pašalpą. Pati automobilių nepardavinėjo. Draugas jai neatveždavo pasirašyti dokumentų. 2008 m. nėra pasirašiusi automobilio paravimo dokumentų. Sakė A. S., kad gavo iš VMI laišką ir jis jai sakė, kad ir jos vardu yra prirašytų automobilių, bet jis policijai pareiškimų nerašė, o ji parašė. Draugas nesakė, kiek pardavė automobilių su jos šviestu pasu. Jis reagavo į VMI laišką šaltai, sakė, gal suklydo ir viskas, ir į jos laišką jis reagavo šaltai. Oficialiai paėmė pasą atšviesti vienam automobiliui parduoti. Kiek jai žinoma, jis tik vieną automobilį pardavė su jos pasu. Vieną automobilį pirkdavo jis savo vardu, o kitą – jos vardu, o pinigus duodavo jis. Daugiau nei penki automobiliai turėjo būti jos vardu, kaip jie buvo parduoti, nežino. Įvažiavus į Lietuvą, jie automobilį perrašydavo užsienio piliečio vardu. Įgaliojimo A. S. nepasirašė. Grįžus ji pastato automobilį, o kaip jis jį parduoda, nežino, jos parašo niekur nereikėjo, niekada nebuvo pas jokius tarpininkus. Kas tai darė be jos, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad buvo pas tarpininką. Automobilį pardavė lietuvei. Kodėl draugas teisme sakė, kad pardavė „Opel Astra“, negali pasakyti, gal jis turėjo omenyje, kad jie su tais automobiliais grįždavo, bet nepardavinėjo, negali pasakyti, dėl kokios priežasties jis galėjo ją apkalbėti. Pas tarpininką buvo dėl automobilio „Hoonday“. Tarpininkas surašė jos duomenis, ji parašė, kad parduoda automobilį „Hoonday“ moteriai. Parduodant automobilį „Hoonday“, pasirašė vieną dokumentą. Automobiliai Vokietijoje nuperkami jos vardu, kur jie Lietuvoje dingo, nežino, ji Lietuvoje jokių procedūrų neatliko. Automobilio „Opel Astra“ savo vardu nepardavinėjo. Savo vardu užsienio piliečiui nėra pardavinėjusi automobilio. A. S. buvo vieną kartą paėmęs jos pasą, vienai dienai, sakė reikia automobilį perrašyti kitam žmogui, tai galėjo būti žiemą. Jis Kaune perrašė automobilį. Sakė jam, kam ėmė jos pasą, ji pati būtų nuvažiavusi. Ji taip įsivaizdavo, kad gali duomenis pardavinėti. Jis atsišvietė pasą ir toliau gali tuos duomenis rašyti. Jokio skirtumo nėra jeigu už ją pasirašo A. S.. Tarpininkams nereikėdavo automobilio savininko. Pakakdavo vien tik duomenų. 2008 m. nei vieno automobilio nepardavė. 2007 m. yra grįžusi su automobiliais. Automobilių prekyba nesiverčia, su jais tik grįždavo, tik padėdavo A. S.. Nežino, kas galėjo pasinaudoti jos duomenimis. Su A. S. gyveno iki 2007 m. rugsėjo mėn., 2008 m. su juo negyveno. Jis laisvai galėdavo prieiti prie jos dokumentų, nes ji ryte išeidavo į darbą. Kai ji parsivarydavo automobilius iš Vokietijos, galėjo būti 2006 m. vasara, gal dar 2007 m. vieną kartą važiavo. Visada automobilių pirkti važiuodavo su A. S., nes viena nežinodavo, kur juos pirkti ir kaip grįžti.

Nukentėjęs T. K. parodė, kad prieš 5-6 metus pirko automobilį „Mercedes Benz“ sidabrinės spalvos, kurį po avarijos greitai pardavė. Po avarijos įdėjo skelbimą į internetą, paskambino vyras sakė, kad tą automobilį siųs traukiniu į Rusiją ar Kazachstaną. Tas vaikinas atvyko prie jo namų ir pasiėmė tą automobilį. Nuvyko į VĮ „Regitra“, kur sutvarkė dokumentus, automobilį atidavė lietuviui, pasirašė sutartį. To vyro dokumentus matė. Jo pavardės nepamena. Turėjo pasirašę dokumentą apie pardavimą. VĮ „Regitra“ išregistravo automobilį. Ar jis jį įregistravo, nežino. Tuo metu dirbo STT operatyviniu darbuotoju ir deklaruotas pajamas bei turtą griežtai tikrindavo. Tiksliai nepamena, ar gavo pažymą ar jam paskambino iš mokesčių inspekcijos ir pranešė, kad kažkas negerai su automobiliu, neatitiko pavardės, kažkas suklastojo dokumentus. Buvo nurodyti jo duomenys, bet įrašyta ne jo pavardė ir vardas. Būdamas pareigūnas, parašė pareiškimą policijai dėl dokumentų klastojimo. Buvo atliekamas tyrimas. Duomenų negavo, galvojo viskas baigėsi, o dabar gavo šaukimą į teismą. Kokie duomenys tiksliai neatitiko, nepamena, viskas yra nurodyta apklausos protokole. Kaune UAB „Ralasa“ nebuvo. Pirkimo - pardavimo sutartyje pasirašė, kad gavo pinigus, nes juos iš tiesų buvo gavęs. Gavo apie kelis tūkstančius litų. Galėjo būti tokia suma, kaip nurodyta sutartyje. Sutartyje nebuvo prasmės rašyti daugiau, jeigu parduota už mažiau. Be šio „Mercedes Benz“ automobilio, kito „Mercedes“ automobilio nėra pardavęs. Užsieniečiui neteko parduoti automobilio. Visus 9 metus, skaičiuojant nuo dabar, važinėjo su vieno modelio automobiliais, kurios perka ir parduoda Lietuvoje, daugiau „Mercedes“ automobilio neturėjo. Kaune su muitinės tarpininkais susitarimų pasirašinėti neteko. Teismo posėdžių salėje esantys asmenys jam nepažįstami. Sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, ar vėliau VĮ „Regitra“ jį išregistruodamas, dokumentus pasižiūrėdavo vietoje, pasirašydavo ir viskas. Savo duomenų kopijų nedarydavo. Nepamena, ar VĮ „Regitra“, sutikrinant asmens duomenis, prašė jo dokumento. Jis automobilio pirkėjui jokių asmens dokumentų kopijų nedavė, bet jis turėjo sutarties antrą egzempliorių, ten buvo jo asmens kodas. Nepamena, ar ten buvo nurodytas jo adresas. Jis į sutartis žiūrėdavo rimtai, jam jas reikėdavo pateikti į savo tarnybą, todėl sutarties visas grafas pilnai užpildydavo ir negalėjo nepasirašyti ant sutarties. Automobilį pirko iš savo kolegos, jis buvo pilnai registruotas jo vardu. Sutartyje be asmens kodo galėjo būti ir jo parašas. Buvo visi sutarčiai reikalingi rekvizitai. Niekas negalėjo pasinaudoti jo turėtu sutarties egzempliorium, o tuo egzemplioriumi, kurį turėjo pirkėjas, nežino.

Nukentėjęs L. G. parodė, kad gavo iš muitinės pažymą, kad kažkokie dokumentai neatitinka. Tuo metu nesivertė automobilių prekyba. Nepirko ir nepardavė automobilio. Kiek pamena, iš muitinės buvo gavęs dokumentą, kad kažkas negerai su dokumentais, bet niekur nesidomėjo, jį paliko. Vėliau gavo dokumentą iš mokesčių inspekcijos ir pradėjo domėtis, kad jo vardu buvo parduota17-18 automobilių. Buvo susitikęs su moterimis iš firmos „Žygijus“, pasikalbėjo, jos sakė, kad nieko neformino, nieko nežino, vėliau sakė, kad formino, žino kas pateikė jo duomenis, prašė nerašyti pareiškimo policijai, už tai siūlė sumokėti 5000 Lt. Apie tą firmą sužinojo per muitinę, pasiskambino ir susitiko. Viena iš salėje esančių asmenų lygtai buvo ta, su kuria buvo susitikęs, bet praėjo daug metų tiksliai nepamena. Ką jos aiškino nepamena, bet jos prašė nerašyti pareiškimo. Jis joms nieko nežadėjo, bet kitą dieną parašė pareiškimą policijai. Susitikus buvo kalba, kad jos sumokės pinigus, jog jis apsiimtų viską savo vardu. Vėliau jos jam dar skambino, bet jis nieko nelaukė ir parašė pareiškimą policijai. Jis nieko nėra padaręs, tai kodėl turi sau tai apsiimti. Pamena, kad jos paskambinę sakė žinančios, kas perdavė jo duomenis, bet jam to nepasakė. Tuo metu jis nebuvo pirkęs jokių automobilių. Muitinėje jokių dokumentų neformino. Yra pirkęs tais metais automobilį turguje. Vieną ar du automobilius pirko turguje, vieną „VW Passat“ automobilį, kurį dar turi iki šiol, kitą „Renault“ automobilį, kurio savo vardu neregistravo, bet automobilių prekyba nesivertė. Turguje nuo tralo pirko automobilį, su kuriuo nuvyko į VĮ „Regirta“ ir užregistravo. Iki šiol to automobilio dar nepardavė. 2007-2008 m. automobilio nepardavė. Gal jo duomenys pateko, kai pirko automobilį, bet ne tada kai jį pardavė. Automobilį „Renault“ sutvarkė ir po mėnesio ar dviejų pardavė tam pačiam asmeniui, iš kurio jį pirko, atgal pardavė. Jam atidavė pinigus ir viskas. Gal rodė pirkėjui savo pasą, nepamena. Automobilių „Opel Astra“, „Daewoo“ , „Audi“ nėra turėjęs. Atlikdamas šias operacijas, su muitine jokių reikalų neturėjo. Jo automobilio pirkėjas buvo lietuvis. Į susitikimą atėjusi viena iš moterų galimai yra salėje esanti moteris šviesiais plaukais (parodo įkaltinamąją R. J.), 100 procentų negali sakyti, kad tai buvo ta pati moteris, bet jie buvo prie turgaus kavinėje susitikę. Susitikimo metu, ką ta moteris kalbėjo, nepamena. Jo pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu I tomas b. l. 59-60 yra teisingi. Nepamena, kaip moterys save pristatė. Nesutiko su jų pasiūlymu imti pinigus. Parašė pareiškimą policijai ir po apklausos daugiau jos neskambino. Tuo metu, kai policijai rašė pareiškimą, jos jam skambino ir sakė, žinančios, kas jo duomenis perdavė. Savo asmeninių dokumentų nėra pametęs. Susitikimo metu, gal telefonu bendraujant, viena iš tų moterų prisistatė vardu Rasa.

Liudytojas E. R. parodė, kad prieš 4-5 metus pardavė automobilį „Mercedes“ Kazachstano ar Tadžikijos piliečiams. Automobilis buvo supuvęs, džiaugėsi, kad jį nupirko. Jį išregistravo, atidavė dokumentus, jam sumokėjo pinigus, o muitinės procedūras jie patys tvarkė. Jie naudojosi ir važinėjo automobiliais, kurie įregistruoti Lietuvoje, po to patys dokumentus įformino. Turguje yra aikštelės, ten išrašo pirkimo - pardavimo sutartį, sąskaitą – faktūrą, ar jis ten pats dalyvavo, negali pasakyti. Jis pardavė automobilius „Mercedes“ ir „Opel Astra“. Jie su tais automobiliais norėdavo važinėti po turgų, ieškodavo kitų automobilių gal ir „Opel Astra“ pardavė, ieškojo namie sąskaitos – faktūros, bet nerado. Į UAB „Ralasa“ neteko kreiptis dėl jokių paslaugų. Nepamena, ar, parduodant automobilį „Mercedes“ pasirašinėjo kokius nors dokumentus. Automobilį reikia nuvaryti į muitinės sandėlius, o pirkėjai užrašydavo savo duomenis, pavardę, vardą, kokia šalis ir per kokią muitinę važiuoja, tada ateina muitinės tarpininkas. Jo pavardė užrašyta technikiniam pase. Jis neatidavė savo paso originalo. Dėl „Mercedes“ automobilio pirkėjui užsieniečiui padavė tik techninį pasą. Pirkėjas užsienietis gal tik telefoną susisiekimui ant lapelio parašė, ar jiems rodė pasą, nepamena. Yra antspaudas įdėtas į technikinį pasą, kad išregistruotas automobilis ir pirkėjui to pakanka. Turbūt reikėjo ir pasą parodyti, tiksliai atsakyti negali. Jam parodė juodai baltą blanką, ten buvo ne jo parašas, nežino, kas tai galėjo padaryti. Jis buvo patenkintas, kad nupirko jo automobilį ir jam sumokėjo pinigus. Gavęs pinigus, gal nuvežė automobilį į terminalą, bet daugiau tai nieko nedarė. Nepastebėjo, ar be pirkėjo dar kokių žmonių buvo, kurie reikalavo jo dokumento. Kaltinamųjų nematęs, neteko susidurti. Nepamena, ar pildė eksporto deklaraciją.

Liudytojas A. K. parodė, kad labai seniai, gal prieš 5-7 metus pardavė baltos spalvos automobilį „GAZ 32213“. Jį nupirko iš statybinės organizacijos, buvo nevažiuojantis. Žadėjo atstatyti, tačiau negavo detalių. Apie pora metų jis pas jį stovėjo. Įdėjo skelbimą automobilio pardavimui. Atvažiavo žmogus nuo Vilniaus pusės ir jį išsivežė. Automobilis buvo be ratų ir motoro. Vasarą sužinojo, kad yra kažkokios problemos su šiuo automobiliu. Nežinojo, kad su jo pavarde pardavė automobilį Tadžikistano piliečiui, nes jo automobilį išsivežė lietuvis. Sakė turi detalių ir lengvai jį suremontuos. Automobilis buvo pirktas jo vardu. Tadžikijos piliečio K. D. nematė. 2007 m. spalio mėn. lygtai ir neteko pardavinėti jokio automobilio. Jis gyvena Šilutės rajone. Kaune reikalų su muitinės tarpininkais neteko turėti. UAB „Ralasa“ Kaune jokių reikalų neturėjo. Į tokią bendrovę nėra kreipęsis, net pavadinimas nežinomas, jeigu būtų reikalų, tai vyktų į Klaipėdą ar į Šilutę, nes Kaunas yra labai toli. Gal prieš 8 metus, kai koncertavo Palangoje, jam pagrobė automobilių techninius pasus. Buvo iškraustę jų drabužius ir paėmė visus dokumentus, nei vieno žmogaus dokumentai neatsirado.

Liudytoja J. M. parodė, kad parašė skelbimą į laikraštį „Noriu“ dėl automobilio pardavimo. Paskambino du vyrai, apžiūrėjo automobilį. Sutarė, kad jie pirks ir atvyks pirmadienį. Nuėmė automobilį nuo įskaitos. Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir atidavė dokumentus su automobiliu „Opel Vectra“. Ant pirkimo pardavimo sutarties buvo jo ir jų asmens kodai. Jokių deklaracijų dėl automobilio išvežimo į užsienį nepildė. Po to automobilio pirkėjo nesutiko, tai buvo laibai seniai gal prieš 5 metus. Tuo metu dirbo automobilių salonų valyme, automobilio pirkėjams cheminiu būdu valė kitą automobilį. Jis buvo atvykęs pas ją, tada jo paklausė dėl savo automobilio. Jis sakė, kad jos automobilį suremontavo ir pardavė rusams, daugiau jų nematė. Ji yra iš Kauno. Teises turi nuo 2005 m., tai buvo jos pirmas automobilis, jį pardavė. Jos vyras turėjo „Audi 100“, jis seniai buvo parduotas su įgaliojimu, prieš tai jis buvo registruotas jos vardu. UAB „Ralasa“ jai nėra girdėta. Neteko kreiptis į juos dėl paslaugų. Muitinės tarpininkų paslaugomis jai neteko naudotis. Matė pas tyrėją tą lapą, ten nėra jos parašo. Neteko jai tokių lapų pildyti. Niekada nieko nepradavinėjo ir tokių lapų niekada nepildė. Savo automobilį pardavė lietuviui. Jos asmens kodas ir parašas buvo ant pirkimo pardavimo sutarties, net negalvojo, kad taip gali atsitikti. Pirkėjas parašė savo duomenis, o ji savo. Kaltinamąsias mato pirmą kartą. Nežino, kuo verčiasi asmuo, kuriam pardavė automobilį. Neklausė kuo jie verčiasi, galvoja, kad jie verčiasi automobilių perpirkimu. Nežino, kas galėjo už ją pasirašyti dokumentuose, gal tas, kas tvarkė už ją dokumentus .

Liudytoja D. D. parodė, kad nuo 1992 m. dirba muitinėje. Nedirbo nuo 1993 m. tris metus ir nuo 1998 m. du metus, nes buvo dekretinėse atostogose. Minėtu laikotarpiu dirbo Lavisa muitinės poste. Kaip ir visur, buvo forminamos eksporto deklaracijos ir kitos procedūros. Muitinės tarpininkai teikdavo deklaracijas, o jie jas formindavo, atsižlegiant į kiekvieną atskirai. Jie veda duomenis į sistemą, priklauso nuo kanalo, jeigu žalias, tai dokumentų netikrina. Deklaraciją pateikia asmuo, kuris atstovauja, ateina ir priduoda dokumentus. Tuo metu ji dirbo posto inspektore. Jos pareigos buvo priimti dokumentus, atlikti dokumentinį ir fizinį tikrinimą, išleisti prekes, importą, eksportą ir vadovauti, keisti pamainos viršininką. Kiekvieną dieną funkcijos keičiasi, yra rašomas darbo dienos pavedimas ir skiriamas dirbti į barą. UAB „Ralasa“ jai yra girdėta, teko su jais dirbti. Kaltinamąsias pažįsta, jos teikdavo dokumentus, būdavo muitinės tarpininkėmis. Dokumentai daugiausia būdavo dėl eksporto lengviesiems automobiliams. 2007-2008 m. procedūra skyrėsi nuo šių dienų procedūros. 2007-2008 jeigu įmonė „Ralasa“ yra siuntėjas ir deklarantas yra tarpininkė, tos įmonės deklaraciją teikia jų atstovė, tai ji ir teikia dokumentus, užpildytą deklaraciją transporto priemonės dokumentus. Jeigu fizinis asmuo, o ne įmonė, tai tada fizinis asmuo - siuntėjas gali būti ir pagal dokumentus, o gavėjas užsienietis. Dar yra langelis, kas jį atstovauja. Kartais fizinį asmenį atstovauja tarpininkas, kartais jis pats atstovauja. Jeigu pats atstovauja save, tai pats rašosi ir pats atneša prie priėmimo langelio dokumentus, o jeigu tarpininkas UAB „Ralasa“ atstovauja ir 54 langelyje yra įrašytas UAB „Ralasa„ atstovas, tai jis ir teikia dokumentus. Jie tik jį mato. Jie yra sutartį pasirašę su fiziniu asmeniu, kad už jį tvarko dokumentus. Automobilio savininko jie nemato. Jeigu sistema parenka dokumentinį kanalą, tai jie tikrina dokumentus, jeigu raudonas kanalas yra pagrindinis kriterijus įsitikinti ar tikras kėbulo numeris, tada jie eina prie automobilio tikrinti. Jai taip nebuvo, kad būtų tokie nesutapimai dėl parašų. Jie neturi tokių galimybių matyti, pardavė automobilį ar jis buvo išvežtas. Atvykęs tarpininkas pirma turi pateikti muitinės deklaraciją, automobilio techninio paso originalą, jie pasilikdavo jo kopiją, tarpininkavimo paslaugų sutartį, kurią laikydavo muitinėje arba sekdavo prie deklaracijos. Privalomai turėdavo pateikti muitinės tarpininkavimo paslaugų sutartį. Peržiūrėdavo dokumentus, kad sutaptų duomenys sutartyje pirkėjas - pardavėjas su jų deklaracijos siuntėjas - gavėjas. Žiūrėdavo, kad su tuo asmeniu būtų sudaryta sutartis ir įmonės pasirašyta. Dėl 2008-07-03 sutarties konkrečiai atsakyti negali. Jeigu ne pirmą kartą su tuo asmeniu buvo sudaryta sutartis, tai gal ją turėjo aplanke įsisegę ir ji gal buvo su parašu. Tarpininko paslaugų sutartis sudaroma ne visam gyvenimui. Priklauso ar buvo dokumentinis tikrinimas ar ne, jiems rašo tikrinimo būdą. Jeigu tuo metu ji dirbo ir kanalas buvo žalias, tai buvo parašyta netikrinti dokumentų, netikrinti prekių. Pažiūrėdavo bendrą dokumentą ar užpildyti visi langeliai. Kompiuteris padaro loginę analizę ir įvertina riziką. Jeigu pareigūnas nepareikalauja, jie gali nepateikti dokumentų. Jie visada turi turėti dokumentus, nes kiekvienu atveju pareigūnas gali pareikalauti. Kriterijai yra tokie, kuriais juos informuoja sistema. Jeigu žalias kanalas, jie gali pareikalauti dokumentų, bet netikrinti ar yra parašai. Žaliame kanale jie gali netikrinti, bet gali ir tikrinti. Kiekvieno žmogaus asmenis reikalas ir darbo įpratimas, jie formaliai gali ir netikrinti, tai priklauso ir nuo darbo krūvio. Jeigu nėra daug procedūrų pasižiūri atidžiau, jeigu turi daug darbo netikrina. Originali sąskaitą – faktūra nėra privaloma, jeigu yra žalias kanalas. Ją turi turėti pareikalavus pareigūnui. Deklaraciją pildo ir atneša jiems informaciją tarpininkas. Užpildytus duomenis jie perkelia į sistemą. Jeigu išmeta klaidų, jie lygina, ar yra taip, kaip dokumente. Į sistemą veda asmens kodą, jeigu siuntėjas yra fizinis asmuo, jo vardas, pavardė, adresas, šalis. Asmens kodas keliauja, jeigu sistemoje yra įvesta rizika tam asmeniui pagal asmens kodą, taip sistema apie tai juos informuoja. Sąskaitas-faktūras, kurios yra nepasirašytos, jie atmeta. Sistema jų nevertina. 54 deklaracijos langelis yra parašo langelis. Jis reiškia, kad žmogus, kurio nurodyta vardas ir pavardė, atsako už dokumentų užpildymo teisingumą, kad ta transporto priemonė yra muitinės teritorijoje, kad jos numeriai atitinka, kad visa tai, kas užpildyta deklaracijoje, yra teisinga. Jeigu žmogus veikia per tarpininką, jo dalyvavimas nėra privalomas, tarpininkas turi užtikrinti, kad dokumentai yra tikri, jis atsako už visų duomenų ir prekės pateikimą. Muitinės tarpininkų jie nekontroliuoja, juos kontroliuoja teritorinė muitinė. Jie yra krovinių posto padaliniai. Teritorinė muitinė kontroliuoja, kad jie būtų užsiregistravę, kaip tarpininkai ir jiems teikia informaciją, kad yra tokie tarpininkai. Tarpininkai nėra pririšti prie posto. Jie gali deklaruoti bet kur. UAB „Ralasa“ pažeidimų neužfiksavo, nebent kokią rašytinę klaidą. Bendrą dokumentą jiems pateikti privalo. Jį fizinis asmuo gauna įvairiai. Jis neturi muitinės programos, kur galėtų atsispausdinti tą dokumentą. Jis eina pas tarpininką ir dokumentą atsispausdina. Jiems nesvarbu, pas kurį tarpininką eina, svarbu, kad atneštų tinkamą dokumentą. Tai gali padaryti tik pas tuos, kurie turi programą.

Liudytojas M. K. parodė, kad anksčiau dirbo ir dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai vadovauja. Nepamena, ar turėjo reikalų tiesiogiai su kaltinamosiomis R. J., L. P., A. Č., Ž. L.. Jų bendrovė verčiasi automobilių prekyba. Jokių santykių su bendrovėmis, kur dirbo kaltinamosios neturėjo. Pardavinėjo automobilius į užsienį. Jam tiesiogiai, atliekant procedūras, su kaltinamosiomis bendrauti neteko. Nepamena, ar kaltinamosioms teikė paslaugas. Išvežimus darydavo vadybininkas K. K. ir J. B.. K. K. yra jo brolis.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2006-2007 m. .prekiavo automobiliais. Automobiliais prekiavo kartu su N. P.. Su N. P. buvo sugyventiniai. Nuvykdavo į Vokietiją, parsiveždavo automobilius ir parduodavo Lietuvos gyventojams ir už Lietuvos ribų. Eidavo pas muitinės tarpininkus, kurie dirbo prie automobilių turgaus, kur yra kavinė „Pica Jazz“ antrame aukšte. Jie sutvarkydavo išvežimo dokumentus, deklaracijas. Nepamena, ar kaltinamųjų tarpe yra tarpininkų su kuriais teko bendrauti, daug metų praėjo. „Mercedes Benz“, „Mazda“ automobilius pardavė lietuviams, kam tiksliai, pasakyti negali. Ateina pas tarpininką, jis sutvarko dokumentus, duoda lapą ir važiuoja į aikštelę. Atėjus pas tarpininką, pateikia vokiškus automobilio dokumentus ir to žmogaus, kuris perka asmens dokumentą. Iš muitinės tarpininko paima deklaraciją ir išvežimo dokumentus. Prieš tai aikštelėje apžiūri automobilį ir viskas. Jie savo eiga atveždavo automobilį. Jo numeriai būdavo vokiški viskas ant sienos užfiksuota. Vokietijoje sudarydavo sutartį, savo vardu išimdavo numerius ir grįždavo į Lietuvą. Jeigu buvo galiojantys vokiški tranzitiniai numeriai, išvykdavo, jeigu ne, išimdavo lietuviškus tranzitinius numerius. Dokumentus atiduodavo tarpininkui, po to, po pusvalandžio juos atsiimdavo. Automobilis turėjo pareiti muitinės procedūras, jis atvykdavo į aikštelę. Jis pats paduodavo muitininkui dokumentus.

Liudytoja J. B. parodė, kad dirba muitinėje, jos pareigos dokumentų įforminimas, prekių patikra, pateiktų dokumentų sutikrinimas ir įforminimams, importas ir eksportas. Dvi kaltinamąsias pažįsta iš matymo. Jos dirbo kaip tarpininkės, o ji įformino dokumentus. 2006 m., 2008-2009 m. laikotarpiu jos darbo vieta buvo Kauno teritorinės muitinės krovinių posto centras, Lavisos koncernas, adresu Taikos pr. 98 a. Kaune. Netoli yra automobilių turgus. Jai su kaltinamosiomis bendradarbiauti neteko, tik iš jų priėmė dokumentus ir juos suformino. Vienas žmogus dokumentų neformina, yra priėmimas, dokumentinis baras ir fizinis. Ji nežino, kad buvo pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai. Jie tik atliko dokumentų forminimą, kaip toliau kas vyko, ji nežino. Ne viena deklaracija per dieną buvo. UAB „Žygijus“ jai girdėta. Atliekant muitinės procedūras, jeigu tai fizinis asmuo pateikė, tai jis pravalo pateikti deklaracijos dokumentą. Tai yra priėmimo funkcijos. Jeigu teikia deklarantas arba muitinės atstovo tarpininkas, tai jis yra sudaręs sutartį, tada pateikti dokumento nereikia. Kas užpildė deklaraciją, galima matyti iš deklaracijos dešinės pusės 54 ar 15 langelio. Deklaracijų ženklinimas susideda iš metų, posto, tiksliai nepamena, dabar sistema pasikeitė. Elektroninė bazė surenka numerį. Atneši laikmeną ir įvedi į kompiuterį. Nelabai pamena, nes priėmime daug nedirbo. Dabar dirba muitinėje, kitoje vietoje Aleksote, bet tame pačiame poste. Taikos pr. muitinėje dirbo nuo 2004-04-01, juos kilnoja, išėjo gal 2009 m., 2010 metais.

Liudytojas B. T. parodė, kad pažįsta kaltinamąsias R. J. ir A. Č.., teko kartu dirbti. Dirbo muitinėje 1997-2011 metais, buvo muitinės inspektoriumi. Į jo pareigas įeidavo muitinės dokumentų patikrinimas ir suforminimas, krovinio patikrinimas. Teko su kaltinamosiomis bendrauti darbo reikalais. Kiek žino, jos buvo muitinės tarpininkės. Tik šiandien sužinojo, kad muitinei buvo pateiktos tikrovės neatitinkančios deklaracijos, darbo metu neteko apie tai girdėti. Buvo kažkada iškvietę į policiją, bet dėl kokio atvejo, nepamena. L. P., Ž. L. neteko girdėti, jų nepažįsta. Aplinkybių, susijusių su dokumentų klastojimu, jis nežino. Jam nepateikdavo deklaracijų, jis nedirbo toje vietoje, kur pateikiamos deklaracijos.

Liudytojas A. I. parodė, kad pažįsta kaltinamąsias A. Č. ir R. J., teko susipažinti darbo reikalais. Dabar dirba Ramoniškių kelio poste Kauno teritorinėje muitinėje posto inspektoriumi. Tuo laiku, kai pažinojo kaltinamąsias A. Č. ir R. J., dirbo Lavisos poste posto inspektoriumi. Kaltinamosios dirbo muitinės tarpininkėmis. Kaltinamųjų L. P., Ž. L. nepažįsta. Dirbant muitinėje, darbas buvo organizuojamas etapais. Jis dirbo prie dokumentinio tikrinimo. Dokumentinis tikrinimas yra deklaracijų tikrinimas, mokesčių tikrinimas ir paėmimas, pateiktų dokumentų tikrinimas. Jam, atliekant savo pareigas, nebuvo žinoma apie tikrovės neatitinkančias deklaracijas ar suklastotus dokumentus. A. Č. ir R. J. jam deklaracijų nepateikdavo. Priėmime dirbo kitas pareigūnas. Vykdant savo pareigas, tekdavo deklaracijas tikrinti, bet neteko pastebėti trūkumų. Nebendravo tiesiogiai su asmenimis, atliko tik techninį darbą. Dokumentai, pirkimo pardavimo sutartys buvo su parašais. Be parašų dokumentų nebuvo.

Liudytojas G. J. parodė, kad pažįsta kaltinamąsias A. Č. ir R. J., teko bendrauti tarnybiniais reikalais. Dirbo Kauno teritorinėje muitinėje Centro krovinių posto inspektoriumi. Dirbant inspektoriumi, jo funkcijos buvo dokumentų įforminimas ir prekių tikrinimas, ką paskirdavo vadovaujantis pareigūnas tą ir dirbdavo. Buvo atliekamas dokumentų sutikrinimas, pateiktų duomenų teisingumas, deklaracijų sąskaitų sutikrinimas. Priklauso nuo to, kokiame bare dirbi, į kokį paskiria dirbti. Yra keli barai, dokumentinio tikrinimo ir fizinio tikrinimo. Jį paskirdavo dirbti į įvairius barus, dokumentinio arba fizinio tikrinimo. Bendrauti su A. Č. neteko. Bendrauji su tuo, kas priima dokumentus. Jie tik tikrindavo dokumentus. Jam teko tikrinti A. Č. ir R. J. užpildytus dokumentus. Neteko pastebėti klaidų ar dokumentų klastojimų. Aplinkybių apie A. Č. ir R. J. pateiktų dokumentų ar deklaracijų klastojimą ar netinkamą dokumentų pateikimą, neteko girdėti. Taikos pr. muitinėje dirbo nuo 2006 m. iki dabar. Negali pasakyti, ar teko tikrinti L. P., Ž. L. paruoštus dokumentus, viskas buvo seniai, paskutiniu metu neteko jų paruoštų dokumentų tikrinti. Ankščiau neteko girdėti apie deklaracijų, pateiktų Kauno teritorinei muitinei dėl automobilių išvežimo, klastojimą ar netinkamą pildymą. Fizinis tikrinimas, buvo toks, kad tuo metu buvo tokia kompiuterinė sistema „Sikuda“, kuri automatiškai, atsitiktinai parinkdavo kokį nors automobilį ir įmesdavo į tikrinimą. Jie, paėmę popierinę deklaraciją, turėdavo nueiti iki automobilio ir sutikrinti jo numerius. Tikrinime dalyvauja tas asmuo, kuris pateikia dokumentus. Priimdamas dokumentus, tikrindavo žmogaus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Nelabai gali atvykti kitas asmuo, negu pasirašęs deklaraciją, jis tokių atvejų nepamena.

Liudytojas V. Š. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tarnybiniais reikalais bendrauti neteko. Jis yra bedarbis. Nuo 2006 m. iki dabar remontuoja automobilius. Teko parduoti vieną kitą automobilį. Teko parduoti automobilį piliečiui, kuris jį išsivežė į užsienį. Nepamena, kokias procedūras atlikdavo, parduodamas automobilį. Apie pateiktas suklastotas deklaracijas automobilių išvežimui, nieko nežino. Pats nėra pildęs automobilių išvežimo deklaracijos. Nebuvo taip, kad pardavinėtų automobilį svetimu vardu. Nebuvo taip, kad pasirašytų už kitą asmenį, kuris parduoda automobilį.

Liudytoja R. G. parodė, kad kaltinamąsias A. Č. ir R. J. pažįsta, jos muitinės tarpininkės, o ji yra muitininkė. Žino, kad dėl dokumentų klastojimų yra pakviesta. Negali pasakyti, ar jie suklastoti, ar ne, ji nenustatys, jai nebuvo pareikšta jokių pretenzijų. Kartu su automobiliu muitinei turi pateikti techninį pasą, pirkimo-pardavimo sutartį arba sąskaitą ir 2007 m, būdavo pateikiama deklaracija. Bendrą administracinį dokumentą pasirašo arba deklarantas arba jo atstovas muitinės tarpininkas. 54 langelyje pasirašo asmuo, kad jis atsakingas už dokumentų pateikimą. Pasirašo tas, kas pateikia dokumentus ir parašas patvirtina, kad pateikia dokumentus. Už pateikimą ir už duomenų teisingumą atsakingas pasirašęs asmuo. Muitinės tarpininkas pateikia, tas kas pasirašo, tas ir turi sudalyvauti muitinėje, turi dalyvauti tas, kas pasirašė 8 langelyje ir 54 rišasi su kartu. Jei pasirašė sutartį, kad atstovaus muitinėje, tai gali nedalyvauti pardavėjas, neatsimena, kas anksčiau pasirašydavo. Kaltinamosios pas juos daug dokumentų formina, todėl jas pažįsta. Pas juos poste dirbo iki 15 žmonių, todėl per visus galėjo pereiti jų paruošti dokumentai. Jei būdavo fizinis asmuo, pateikdavo automobilio kopiją, jei atstovas, muitinės tarpininkas atstovaudavo, tada jis pats sutikrindavo duomenis ir jie netikrindavo. Kitas asmuo negali pateikti, jei pasirašė tarpininkas. Atėjus fiziniam asmeniui, jie sutikrindavo dokumentus, o atėjus muitinės tarpininkui, jie tapatybės netikrindavo, tas, kuris pasirašė, tas ir pateikia.

Liudytojas E. R. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Prieš 4-5 metus jis pardavė automobilį „MB 124“, Kazachstano ar Kirkizų tautybės asmenims, už kiek, neprisimena. Pardavė, sumokėjo pinigus ir jam problemų nebuvo. 2007-10-11, kai pirko jo automobilį, jų buvo 5-6 asmenys ir net nežino, kuris konkrečiai pirko. Tai galėjo būti 2007-10-11. Pirkėjui automobilį jis nuvarė prie turgaus, atidavė dokumentus, ir jis pats kažkaip juos susitvarkė, automobilis buvo išregistruotas, ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad parašas ne jo. Neatsimena visų aplinkybių, bet kur rodė, tai ne jo parašas, jei pats rašaisi, savo parašą pažįsti. Konkretaus pasirašymo momento neprisimena. Arba davė asmens dokumento kopiją, arba ant popieriaus užrašė asmens duomenis, paso kopijos nedavė, o užrašė ant lapuko. Tie duomenys, kad susitvarkytų išvežimo dokumentus. UAB „Ralasa" bendrovėje nėra buvęs. Žmogus sakė, kad asmens duomenų jam reikės muitinei išvežimui, todėl savo duomenis užrašė ant lapuko, tada su juo ir išsiskyrė.

Liudytoja S. P. parodė, kad kaltinamųjų nėra mačiusi. 2008-06-12 UAB „Ralasa“ dirbo buhaltere iki 2012. Iki jos šioje įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė. Jai parodė dokumentus, kuriuos kitą dieną paėmė FNTT. Praktiškai mažai ką ir matė. Vieną dieną peržvelgė dokumentus, pamatė balansą ir viskas. Įmonės pelnas buvo iki 5000 Lt.

Liudytojas M. P. parodė, kad kaltinamųjų nėra matęs, dirba UAB „Avilda“, UAB „Ralasa“ žino, kaip jų firmos klientus, jie iš jų firmos įsigijo deklaracijų pildymo paslaugą ir jos palaikymo paslaugos. Kada tas įgyta, negali pasakyti, reiktų pažiūrėti į buhalterinius dokumentus, dabar negali atsakyti. Jis nėra tos programos kūrėjas, ji sukurta toje firmoje, kur jis dirba, ją kuria ne vienas žmogus. Ta programa yra plačiai parduota ir kitoms firmoms. Bendrovė „Žygijus“ buvo įsigijusi programą, kiek jis žino, kad ne vienai darbo vietai, bet irgi negali tiksliai atsakyti dabar, turi pasižiūrėti buhalteriniuose dokumentuose. Taip galėjo būti, kad įsitikinęs atsakė, kiek ir kada pirko programinės įrangos, nes tikriausiai susiskambino ir jį informavo, kada „Žygijus“ įsigijo ir kiek darbo vietų. Deklaracijos turi turėti ne vienodą skaičių, deklaracijos pildosi ir galiniai skaičiai sukasi. Rankiniu būdu galima pakeisti numeraciją. Kiek pamena, galima įrašyti, pasinaudojus atitinkama funkcija, esančia programoje. Galima užpildyti dokumentą tokiu pačiu numeriu. Naudojantis programa „Vilda“, nėra prie nieko pririšta, gali ką nori redaguoti ir įrašyti, laukelio reikšmę, gali keisti ir langelį redaguoti. Ji skirta deklaracijų ir muitinės dokumentų pildymui. Galima užpildyti anksčiau atspausdintą dokumentą. Negalima identifikuoti, iš kurios darbo vietos dokumentas buvo ruoštas. To paties dokumento numerio išsisaugo paskutiniai pakeitimai, išsisaugo laikas. Peržiūrėjus programą, negalima pamatyti, ar jis buvo užrašytas ant viršaus, nes jei redaguosi, neliks šio dokumento, atsiras naujas. Keičiant dokumento Nr., sekant įrašymo seką, jeigu keičiant dokumento Nr., jis įsirašo kitu Nr., jei rankiniu būdu, jis lieka tas pats dokumentas, tačiau laikas skirsis, bet dokumentas liks tas pats. Programos suteiktas numeris yra laikinas, kai muitininkai gauna, jie suteikia savo numerį, su tuo pačiu numeriu pateikus deklaraciją, muitinė negalėtų jos priimti. Dokumentas tai yra įrašas duomenų bazėje, tai yra krūva laukų, jei pakeiti raidę, jo nebelieka. Jei vietoje buvusios informacijos, pakeičiama informacija, liks tik nauja informacija, jei redaguosi numerį jo neliks, jei daro taisymus, lieka senas įrašas, o naujame išsaugoma tas, kas jame įrašyta. Jei gali įsirašyti bet kokį dokumentą, tai gali įsirašyti bet kokį numerį. Numeris generuojasi automatiškai, įmonės kodas susigeneruoja iš tam tikrų langelių ir pagal tam tikras taisykles. Eilės tvarka jie nepildomi yra langeliai, ir priklausomai nuo to, kas užpildęs langelius, tas numeris susigeneruoja automatiškai. Programa gali naudotis bet kas, nebūtinai muitinės tarpininkas. Pildymo niuansų neatsimena, nes jie keičiasi, langelyje vienareikšmiškai turi būti numeris 7. Skaitliukas yra programa, pakoregavus skaitliuko numerį, skaitliukas eina toliau.

Liudytojas M. G. parodė, kad iki 2008 liepos mėn. dirbo UAB „Verslo sūkurys“ pagal buhalterinių paslaugų sutartį, teikė buhalterines paslaugas bendrovei „Ralasa“. Direktorė už paskutinį mėnesį atnešdavo buhalterinius dokumentus, o jie pagal juos vesdavo buhalterinę apskaitą ir teikdavo deklaracijas. Neteko matyto dokumentų, kuriuose nebuvo parašų. Stengiasi, kad nebūtų tokių dalykų, jeigu atsirasdavo, tai teikdavo juos tikslinti. Apie ikiteisminius tyrimus nieko nežino, tik gavęs šaukimą skambino sekretorei ir klausė, dėl ko byla. Tikrindavo, ar dokumentai atitinka įstatymų reikalavus. UAB „Ralasa“ mokesčius mokėjo. Dėl pelno mokesčio, tai mokesčius mokėdavo nuo tų skaičių, kurie buvo pateiktuose dokumentuose, pagal registrus, atspausdintus prie pardavimų faktūrų, sutarčių, nes kitokių registrų nėra. UAB „Ralasa“ daugiausia buvo fiksuotas mokestis 10 Lt. Su UAB „Ralasa“ dirbo nuo jos įsteigimo pradžios, nuo 2007 m. rugsėjo iki 2008 m. balandžio 30 d. , už tą laikotarpį yra registrai. Tikslią datą žino, kadangi yra sutarties nutraukimas. Sąskaitose faktūrose buvo nurodyti vardai, pavardės, datos, juos tikrinti yra dokumentus išrašančių asmenų atsakomybė, jie to netikrina, nes neturi tokių galimybių. Jeigu dokumentas yra išrašytas UAB „Ralasa“ vadovo, tai jis yra atsakingas už pateiktuose dokumentuose esančios informacijos tikrumą.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Pažymima, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu. Teismų praktikoje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta, padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Taigi senatis, užkertanti kelią patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, dėl nusikaltimų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, nesvarbu, ar tai idealioji, ar realioji sutaptis, gali sueiti skirtingu laiku (Kasacinės nutartys 2K–692/2007; 2K–P–100 /2008; 2K–143/2008).

Nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinama R. J., padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d. nustato, kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p., 2 p. reglamentavo, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas ir per šį laikotarpį asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos, o BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negalimas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Iš bylos medžiagos matyti, jog iš R. J. pagal BK 300 str. 1 d. inkriminuojamų veikų anksčiausia yra padaryta 2007-10-09. Iki 2007-12-07 pagal BK 300 str. 1 d. jai inkriminuota dar 17 nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuotinos, kaip nesunkūs nusikaltimai. Byloje nėra duomenų, kad R. J. būtų slapsčiusi nuo ikiteisminio tyrimo, todėl konstatuotina, kad R. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 str. 1 d. už laikotarpiu nuo 2007-10-09 iki 2007-12-07 padarytas veikas, senaties terminas yra suėjęs. Suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamasis procesas R. J. atžvilgiu dėl kaltinimų pagal BK 300 str. 1 d. (už laikotarpį nuo 2007-10-09 iki 2007-12-07), nutrauktinas (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Dėl kaltinimų R. J. ( 4 epizodai) ir L. P. ( 3 epizodai ) pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už 2008-07-03 atliktus veiksmus ( T. K. automobilio Mercedes Benz C220 pardavimo forminimas)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis numato tik tyčinę kaltės formą. Kaltininkas suvokia, kad įrašo į tikrą dokumentą aiškiai melagingas žinias, kurios iškreips dokumento tikrumą, ir nori taip veikti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs svarbią įrodymų vertinimo sąlygą, kad turi būti vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, nesuklastoti, ar atitinka liečiamumo ir leistinumo kriterijus, ir nuspręsti, ar įrodymais grįsti teismo išvadas, ar juos atmesti. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais, logika, savo vidiniu įsitikinimu ir padaryti nešališkas išvadas. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir nuteisti asmenį. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama bausmė. Šiuo atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad T. K. automobilio pardavime nedalyvavo ir savo dokumentų ar asmens duomenų nepateikė. Asmenys ar asmuo, pateikęs kaltinamosioms duomenis apie parduodamą automobilį ir T. K. asmens duomenis, nenustatytas. Duomenų apie jų ar jo ryšį su kaltinamosiomis byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad kaltinamosios būtų suvokusios, kad į tikrus dokumentus įrašo aiškiai melagingas žinias ir norėjusios taip veikti. Tuo būdu nėra pagrindo konstatuoti kaltinamųjų R. J. ir L. P. veiksmuose buvus būtiną šio nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymį – tiesioginę tyčią. Kaltinamoji L. P. parodė, kad, formindama automobilio „Mercedes Benz C220“ pardavimo procedūrą, dėl darbo patirties stokos suklydo pildydama dokumentus. Kaltinamoji R. J. privalėjo patikrinti pavaldžios darbuotojos L. P. darbą ir ją kontroliuoti, tačiau to nepadarė. Tai, kad klaidos padarytos ir kituose epizoduose dėl kurių byla R. J. atžvilgiu nutrauktina suėjus senačiai, buvo pagrindo įtarti, kad kaltinamosios galimai veikė tyčia, tačiau kaltinimai negali būti grindžiami prielaidomis, o turi būti pagrįsti neabejotinais įrodymais. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad R. J. ir L. P. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, nepakanka išvadoms apie jų kaltumą pagrįsti ir jas nuteisti.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, jog neįrodyta, kad kaltinamoji R. J. ir kaltinamoji L. P. padarė joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (T. K. automobilio Mercedes Benz C220 pardavimo forminimas), todėl, vadovaujantis išdėstytu ir BPK 303 str. 5 d. 2 p. kaltinamoji R. J. 4 epizoduose, o kaltinamoji L. P. 3 epizoduose dėl 2008-07-03 atliktų veiksmų išteisintinos.

Dėl kaltinimų R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. perkvalifikavimo į Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Kaltinamoji R. J. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kalta neprisipažino, parodė, kad nuo 2007-09-01 iki 2008-07-03 buvo ir yra „Ralasa“ direktorė, yra atsakinga už bendrovės buhalterinius dokumentus. Ji buhalterinės apskaitos netvarkė, tik pildydavo kvitus, buvo samdoma firma ir jie tvarkė buhalterinę apskaitą. Nuo 2008-06-01 iki 2012-10-01 buhalterinę apskaitą tvarkė S. P.. Jos tikrai sąžiningai tvarkė buhalteriją ir mokėjo mokesčius. Teigė, kad dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo nėra jos kaltės.

R. J. veika netinkamai organizuojant ir aplaidžiai tvarkant UAB „Ralasa“ buhalterinę apskaitą, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti UAB „Ralasa“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2008-07-03, kaltinamajame akte buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas.

Pažymėtina, kad, pagal BK 222 str. apgaulingas apskaitos tvarkymas apibūdinamas šiais alternatyviais veikos požymiais: 1) apgaulingu teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimu; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimu. BK 222 str. 1 d. taip pat įtvirtinta materiali nusikalstamos veikos sudėtis, nes pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje aprašytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

BK 223 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Teismų praktikoje akcentuota, kad BK 223 str. 1 d. numatytas nusikalstamas - aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011).

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nagrinėjamojoje byloje buvo nustatyti specialisto išvada (7 t. b.l. 24-41).

Bylos duomenimis nustatyta, jog būtent R. J. buvo atsakinga už UAB „Ralasa“ tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau tai darė aplaidžiai, netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes, rašydama pinigų priėmimo kvituose tikrovės neatitinkančius duomenis apie pinigų mokėtoją, UAB „Ralasa“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-08-12 įsakymu Nr. 1K-240 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 6.8 punktu, „6.8 kliento (pirkėjo arba prekes pristačiusio asmens) parašas, vardas ir pavardė, o klientui pageidaujant – kliento asmens kodas, gyvenamoji vieta.“, 22 punktu „22. Ūkio subjektai įstatymų nustatyta tvarka atsako už tinkamą kvitų blankų naudojimą, pagal kvitus išmokėtų pinigų ar gautų įplaukų ir sugadintų bei grąžintų kvitų blankų apskaitą.“ Taip pat nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nuostatos „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, nes dėl nurodytu laikotarpiu 2-jose PVM sąskaitose faktūrose, 7-niose sąskaitose faktūrose ir 8-niuose pinigų priėmimo kvituose įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie pinigų mokėtoją ir paslaugos gavėją, informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama. Iš nurodytų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kam faktiškai buvo suteiktos muitinės tarpininko bei kitos paslaugos ir kas už PVM sąskaitose faktūrose ir sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas apmokėjo, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007-09-01 iki 2008-07-03.

Analizuojant kaltinamosios R. J. padarytus veiksmus (pernelyg didelį pasitikėjimą pavaldžiais darbuotojais, jų kontrolės stoką, dokumentų pasirašymą, netikrinant juose nurodytų duomenų tikrumo), nenustatyta, kad R. J. šiuos pažeidimus būtų padariusi veikdama tyčia, siekdama fiksuoti neteisingus buhalterinės apskaitos duomenis, o ne dėl aplaidumo. R. J. UAB „Ralasa“ vadovės pareigas atliko netinkamai vykdydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimus ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Ralasa“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2008-07-03. Tarp R. J. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys bei jos padarytoje veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai, todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes, jos veika kvalifikuotina pagal BK 223 str. 1 d.

Bausmės skyrimas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. J., vadovaujasi BK 54 str. nuostatomis. Kaltinamoji R. J. vieną kartą teista, jai ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą yra sumokėjusi savanoriškai, inkriminuojamą veiką padarė būdama neteista, 1 kartą bausta administracine tvarka (8 t. b. l. 130), dirbanti, VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašyta (8 t. b. l. 143), priklausomybės ligų centre neužregistruota (8 t. b. l. 146). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sankcijoje kaip alternatyvinė bausmė numatyta bauda. Įvertinus išvardintas aplinkybes, laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. J. už Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skiriant sankcijoje numatytą bausmę - piniginę baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą bausmės vidurkį.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti: 5 kompaktinės plokštelės Nr. 20-7/2-LOK-1060, Nr. 20-7/2-LOK-1061, Nr. 20-7/2-LOK-1062, Nr. 20-7/2-LOK-1063, Nr. 20-7/2-LOK-1064 (2011 m.), laikomos atskirame pakete, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos; UAB „Ralasa“ buhalteriniai dokumentai: raudonos spalvos segtuvas, kuriame susegta ir sunumeruota 34 lapai; raudonos spalvos segtuvas, kuriame susegta ir sunumeruota 72 lapai; mėlynos spalvos segtuvas, kuriame susegta ir sunumeruota 806 lapai; mėlynos spalvos segtuvas „UAB Ralasa kasa 2008“, kuriame susegta ir sunumeruota 303 lapai; baltos spalvos segtuvas su užrašu „Sąskaitos faktūros už 2008-04“, kuriame susegta ir sunumeruota 242 lapai; mėlynos spalvos segtuvas „UAB Ralasa 2007“, kuriame susegta ir sunumeruota 311 lapų; geltonos spalvos segtuvas, kuriame susegta ir sunumeruota 10 lapų; geltonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa SODRA“, kuriame susegta ir sunumeruota 3 lapai; geltonos spalvos segtuvas, kuriame susegta ir sunumeruota 131 lapai; geltonos spalvos segtuvas, kuriame susegta ir sunumeruota 138 lapai; mėlynos spalvos segtuvas „Sąskaitos – faktūros už 2008 metus gegužės mėn.“, kuriame susegta ir sunumeruota 367 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos-faktūros už 2008-06“ - 38 lapai; baltos spalvos segtuvas „2007 m. gruodis“ - 29 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros 2008 m. sausis“ - 36 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros 2008 m. sausis - 61 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros 2007 m. 12 19-29“ - 127 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros 2008.02“ - 171 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros 2007 m. 12 13-18“, baltos spalvos segtuvas „2007.12 01-12“ - 152 lapai, baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos – faktūros 2008 03“, baltos spalvos segtuvas „Muitinės tarpininko paslaugų teikimo ilgalaikės sutartys, pradėta 2008“ - 7 lapai; raudonos spalvos segtuvas - 5 lapai; raudonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa 2007 pardavimai 11 mėnuo nuo 20 – 30 d.“; mėlynos spalvos segtuvas - 11 lapai; mėlynos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros 2007.09“ - 85 lapai, mėlynos spalvos segtuvas „Sąskaitos – faktūros už 2007 metus 11 mėnuo nuo 01-20 d.“ - 145 lapai, mėlynos spalvos segtuvas „PVM Sąskaita faktūra 2007.10 01-31“, baltos spalvos segtuvas, UAB „Ralasa“ įstatų kopija - 5 lapai; baltos spalvos segtuvas „ Pažyma – sąskaita 2008 birželio mėn., pradėta 2008.06.14, baigta 2008.06.20“ - 261 lapai; baltos spalvos segtuvas segtuvas „Pažyma sąskaita birželio mėn. už 2008 m., pradėta 2008.06.21, baigta 2008.06.25“ - 253 lapai; baltos spalvos segtuvas „Pažyma – sąskaita birželio mėnesio, pradėta 2008.06.28, baigta 2008.06.30“ - 217 lapai; baltos spalvos segtuvas „pažymos sąskaitos už 2008 metus birželio mėnesį, pradėta 2008.06.26, baigta 2008.06.27“ - 243 lapai; baltos spalvos segtuvas „ Pažyma-sąskaita UAB „Ralasa“ 2008 06, pradėta 2008.06.04, baigta 2008.06.17“ - 313 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos – faktūros UAB „Ralasa“ už 2008 metus birželio, pradėta 2008.06.11, baigta 2008.06.28 - 240 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos-faktūros 2008 m. birželio mėn., pradėta 2008.06.04, baigta 2008.06.06“ - 67 lapai; raudonos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros už 2008 liepos mėn. 01-03“ - 43 lapai; geltonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa kasa 2008-06 mėn. Nr. 2“ - 245 lapai; geltonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa kasa 2008-06 mėn. Nr. 4“ - 108 lapai; geltonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa kasa 2008-07 Nr. 1“ - 261 lapai; geltonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa kasa 2008-06 mėn. Nr. 1“ - 142 lapai; geltonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa kasa 2008-06 mėn. Nr. 3“ - 173 lapai, laikomi 2 dėžėse, kompiuterio sisteminis blokas, saugomas Kauno m. Dainavos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „Ralasa“

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 297, 298 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 304 str., 305 str., 307str.,

nusprendė:

L. P., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2008-07-03 pinigų priėmimo kvito, sąskaitos faktūros ir sutarties klastojimo (3 epizodų), išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

R. J., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2008-07-03 deklaracijos, pinigų priėmimo kvito, sąskaitos faktūros ir sutarties klastojimo (4 epizodų), išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Baudžiamąją bylą R. J. atžvilgiu dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už veiksmus nuo 2007-10-09 iki 2007-12-07 ( iš viso 18 epizodų) nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

R. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. dėl aplaidaus UAB „Ralasa“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nuteisti 5 MGL dydžio, t. y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Įpareigoti kaltinamąją R. J. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

R. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

L. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus:

5 kompaktines plokšteles Nr. 20-7/2-LOK-1060, Nr. 20-7/2-LOK-1061, Nr. 20-7/2-LOK-1062, Nr. 20-7/2-LOK-1063, Nr. 20-7/2-LOK-1064 (2011 m.), laikomas atskirame pakete; sunaikinti;

UAB „Ralasa“ buhalterinius dokumentus: raudonos spalvos segtuvas, kuriame susegta ir sunumeruota 34 lapai; raudonos spalvos segtuvas, kuriame susegta ir sunumeruota 72 lapai; mėlynos spalvos segtuvas, kuriame susegta ir sunumeruota 806 lapai; mėlynos spalvos segtuvas „UAB Ralasa kasa 2008“, kuriame susegta ir sunumeruota 303 lapai; baltos spalvos segtuvas su užrašu „Sąskaitos faktūros už 2008-04“, kuriame susegta ir sunumeruota 242 lapai; mėlynos spalvos segtuvas „UAB Ralasa 2007“, kuriame susegta ir sunumeruota 311 lapų; geltonos spalvos segtuvas, kuriame susegta ir sunumeruota 10 lapų; geltonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa SODRA“, kuriame susegta ir sunumeruota 3 lapai; geltonos spalvos segtuvas, kuriame susegta ir sunumeruota 131 lapai; geltonos spalvos segtuvas, kuriame susegta ir sunumeruota 138 lapai; mėlynos spalvos segtuvas „Sąskaitos – faktūros už 2008 metus gegužės mėn.“, kuriame susegta ir sunumeruota 367 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos-faktūros už 2008-06“ - 38 lapai; baltos spalvos segtuvas „2007 m. gruodis“ - 29 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros 2008 m. sausis“ - 36 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros 2008 m. sausis - 61 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros 2007 m. 12 19-29“ - 127 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros 2008.02“ - 171 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros 2007 m. 12 13-18“, baltos spalvos segtuvas „2007.12 01-12“ - 152 lapai, baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos – faktūros 2008 03“, baltos spalvos segtuvas „Muitinės tarpininko paslaugų teikimo ilgalaikės sutartys, pradėta 2008“ - 7 lapai; raudonos spalvos segtuvas - 5 lapai; raudonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa 2007 pardavimai 11 mėnuo nuo 20 – 30 d.“; mėlynos spalvos segtuvas - 11 lapai; mėlynos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros 2007.09“ - 85 lapai, mėlynos spalvos segtuvas „Sąskaitos – faktūros už 2007 metus 11 mėnuo nuo 01-20 d.“ - 145 lapai, mėlynos spalvos segtuvas „PVM Sąskaita faktūra 2007.10 01-31“, baltos spalvos segtuvas, UAB „Ralasa“ įstatų kopija - 5 lapai; baltos spalvos segtuvas „ Pažyma – sąskaita 2008 birželio mėn., pradėta 2008.06.14, baigta 2008.06.20“ - 261 lapai; baltos spalvos segtuvas segtuvas „Pažyma sąskaita birželio mėn. už 2008 m., pradėta 2008.06.21, baigta 2008.06.25“ - 253 lapai; baltos spalvos segtuvas „Pažyma – sąskaita birželio mėnesio, pradėta 2008.06.28, baigta 2008.06.30“ - 217 lapai; baltos spalvos segtuvas „pažymos sąskaitos už 2008 metus birželio mėnesį, pradėta 2008.06.26, baigta 2008.06.27“ - 243 lapai; baltos spalvos segtuvas „ Pažyma-sąskaita UAB „Ralasa“ 2008 06, pradėta 2008.06.04, baigta 2008.06.17“ - 313 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos – faktūros UAB „Ralasa“ už 2008 metus birželio, pradėta 2008.06.11, baigta 2008.06.28 - 240 lapai; baltos spalvos segtuvas „Sąskaitos-faktūros 2008 m. birželio mėn., pradėta 2008.06.04, baigta 2008.06.06“ - 67 lapai; raudonos spalvos segtuvas „Sąskaitos faktūros už 2008 liepos mėn 01-03“ - 43 lapai; geltonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa kasa 2008-06 mėn Nr. 2“ - 245 lapai; geltonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa kasa 2008-06 mėn. Nr. 4“ - 108 lapai; geltonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa kasa 2008-07 Nr. 1“ - 261 lapai; geltonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa kasa 2008-06 mėn Nr. 1“ - 142 lapai; geltonos spalvos segtuvas „UAB Ralasa kasa 2008-06 mėn Nr. 3“ - 173 lapai, laikomus 2 dėžėse, ir kompiuterio sisteminį bloką, saugomą Kauno m. Dainavos PK, grąžinti UAB „Ralasa“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Mikšta