Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) neturintis pilietybės, neturintis išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu laikomas suimtas Lukiškių TI-K, iki suėmimo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-28 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (8 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį – 12 MGL (1 560 Lt, kas šiuo metu atitinka 451,81 Eur) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-14 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutartimi 2013-11-14 ir 2014-01-15 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 60 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-19 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 9 MGL (1 170 Lt, kas šiuo metu atitinka 338 Eur) dydžio bauda (2015-04-21 vykdomasis raštas išduotas antstolio V. Čegliko kontorai);

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-09 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 56 parų arešto bausme (bausmę atlikęs);

6. Vilniaus miesto apylinkės 2015-10-08 nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. K. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para). Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2016 m. birželio 17 d., apie 4.35 val., adresu Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pirkdamas už 42 eurus iš kito asmens neteisėtai įgijo 0,027 g narkotinės medžiagos - heroino, ir neteisėtai laikė iki 2016 m. birželio 17 d., 05.10 val., kol tuo pačiu adresu, minėtą kiekį narkotinės medžiagos jo asmens apžiūros metu kelnių kišenėje surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat L. K. tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui, o būtent: jis 2016 m. birželio 17 d., apie 05.20 val., Vilniuje, būdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, bei važiuodamas Vilniaus miesto gatvėmis iki pat Algirdo g. 20, Vilniuje, tiesiogiai, žodine forma kaip kyšį pasiūlė 300 eurų arba 400 eurų sumas savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliams A. A. ir N. A., siekdamas šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK, kuriame pagal minėtų patrulių tarnybinį pranešimą būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2016-06-17, apie 05.10 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, neteisėtai laikė 7 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti. Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat L. K. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2016 m. liepos 12 d., apie 22.45 val., adresu Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paimdamas iš V. J. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S6“ tariamai paskambinti, bei 20 eurų prekės įgijimui ir pabėgdamas nuo nukentėjusiojo su paimtais daiktais, atvirai pagrobė pastarajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S6“, 179 Eur vertės, ir 20 Eur grynųjų pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajam bendrą 199 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat L. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui bei grasino jį nužudyti, o būtent: jis 2016 m. liepos 27 d., apie 21.00 val., būdamas namuose, adresu Čigonų g. 44, Vilniuje, dešine ranka sugriebė savo sugyventinę I. M. už plaukų, o kita ranka sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus į jos kairę ranką, dėl ko ji juto fizinį skausmą, po ko jis, paėmęs peilį, ranka laikydamas savo sugyventinei I. M. už plaukų, pagrasino nukentėjusiajai, kad ją sumuš ir papjaus tuo peiliu, ką I. M. suprato kaip realų grasinimą ją nužudyti ir buvo tikra, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais L. K. kaltinamas padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis L. K. savo kaltę pripažino, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinime nurodytu laiku miške, esančiame netoli romų taboro, už 42 eurus įsigijo 7 lankstinukus su heroinu kuriuos įsidėjo į kelnių kišenę. Žmogaus, iš kurio pirko heroiną, duomenų nežino, pastarasis dažnai būna toje pačioje vietoje. Heroiną pirko sau, kadangi yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Norėjo pareiti namo ir ten heroiną suvartoti. To padaryti nepavyko, kadangi atvažiavo policijos pareigūnai, jį apieškojo, kišenėje rado lankstinukus su heroinu ir sulaikė (t. 2, b. l. 14-25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. K. taip pat prisipažino kaltu. Parodė apie 2 metus esantis priklausomas nuo narkotikų, į dieną reikia 10 čekių su heroinu. Pinigus narkotikams uždirba į supirktuves priduodamas metalą. 2016-06-17, apie 04.30 val., išėjo iš namų ieškoti, kur galėtų nusipirkti sau narkotikų. Nuėjo į miškelį prie namo Nr. 27, nes žinojo, kad ten vienas narkomanas parduoda narkotikus, kuriuos yra pirkęs iš jo jau anksčiau. To asmens tikslių duomenų, kur šis gyvena nežino, tačiau dažnai mato pastarąjį tabore su narkomanais ir čigonais. Kaip ir tikėjosi, miškelyje sutiko Ruslaną, padavė jam 42 eurus ir pasakė, kad reikia 7 lankstinukų su heroinu. Paėmęs pinigus, Ruslanas davė jam 7 lankstinukus su heroinu, tuos lankstinukus jis (L. K.) įsidėjo į kelnių kišenę. Heroiną norėjo suvartoti namuose, pradėjo eiti link savo namo, tačiau privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį patikrino ir kelnių kišenėje surado tuos 7 lankstinukus su heroinu (t. 1, b. l. 27).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas N. A. parodė dirbantis Vilniaus apskrities patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2016-06-17 dirbo kartu su patruliu A. A. 2 policijos komisariato teritorijoje, į kurią įeina ir čigonų taboras. Žino, kad ten nuolat platinamos narkotinės medžiagos, nešami vogti daiktai ir lankosi paieškomi asmenys, todėl ypatingą dėmesį skyrė būtent šiai vietai. Apie 05.10 val., būdami viršutinio taboro centre, aikštelėje pamatė vyrą romų tautybės. Jis stovėjo prie taksi automobilio, tačiau pamatęs juos greitai nuėjo, o taksi išvažiavo į kitą pusę pro juos link išvažiavimo. Kilo įtarimas, kad vyras gali turėti narkotikų, todėl nusprendė vyrą sustabdyti ir patikrinti. Pokalbio metu nustatė, kad tai L. K., gyvenantis tabore. Patikrinęs pastarojo kelnių kišenėje rado 7 folijos lankstinukus su milteliais. Paklaustas, kas yra lankstinukuose, L. K. pasakė, kad ten heroinas, sakė esantis narkomanas. L. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 38).

Liudytojas N. A. daiktų pateikimo protokolu pateikė 7 aliuminio folijos lankstinukus su milteliais, paimtus iš L. K. (t. 1, b. l. 13)

2016-07-07 specialisto išvadoje Nr. 140-(3035)-IS1-3727 konstatuota, kad gelsvos spalvos miltelių iš 7 vnt. folijos lankstinukų sudėtyje, 2016-06-17 rastų pas L. K., sudėtyje yra narkotinės medžiagos-heroino, kurio masė 0,027 g, ir karfentanilio, kurio kiekio nėra galimybės nustatyti, nes Kriminalistinių tyrimų centras neturi šios medžiagos standartinio pavyzdžio (t. 1, b. l. 16-17).

Dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis L. K. savo kaltę pripažino, neginčijo kaltinime inkriminuotų aplinkybių. Parodė, jog po to, kai pareigūnai jį sulaikė ir dėl 7 lankstinukų su heroinu nutarė vežti į komisariatą, jis, norėdamas būti paleistas, siekdamas išvengti atsakomybės, pasiūlė pareigūnams kyšį, bandė susitarti su pastaraisiais, kad šie jį paleistų ir grąžintų heroiną, kurį, baimindamasis abstinencijos, norėjo kuo greičiau suvartoti. Siūlė 300 eurų, 400 eurų, pats su savimi tokių pinigų neturėjo, tačiau sakė, kad juos duos jo giminės. Suprato, kad siūlė pareigūnams kyšį, suvokė, kad už tokius jo veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė, pareigūnai jį dėl to taip pat įspėjo, tačiau jis nereagavo ir siūlė pinigus toliau. Dėl savo veiksmų gailisi (t. 2, b. l. 14-25).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip įtariamasis L. K. taip pat prisipažino kaltu, parodė, jog 2016-06-17, po 04.30 val., šalia taboro Dariaus ir Girėno g, 185, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų su 7 heroino lankstinukais. Policininkai jam paaiškino, kad jis sulaikomas dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo, už ką jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Jis jau anksčiau buvo sulaikytas už narkotikus, todėl žinojo, kad jį uždarys į areštinę ir jis neišeis į laisvę mažiausiai parą. Policijos pareigūnų automobilyje pradėjo jaustis blogai, nes jam reikėjo dozės. Išsigando ir, sėdėdamas automobilio galinėje sėdynėje, priekyje sėdėjusiems policijos pareigūnams žodžiu pasiūlė 400 eurų kyšį, kad pareigūnai jį paleistų. Pasakė, kad jie gali privežti jį prie mokyklos tabore, ten ateis jo žmona ar motina bei atneš jiems 400 eurų. Be to, paprašė duoti jam 7 lankstinukus su heroinu, kad galėtų įsidurti. Žinojo, kad tai ką siūlo pareigūnams yra neteisėta, tačiau bijojo abstinencijos. Policijos pareigūnai jį iškart įspėjo, kad už tai, kad pasiūlė jiems 400 eurų, gali surašyti tarnybinį pranešimą ir jam bus iškelta dar viena baudžiamoji byla, tačiau jis dar kartą pasiūlė jiems susitarti ir paimti 400 eurų, kuriuos duoti paprašytų žmonos arba motinos. Policijos pareigūnai daugiau jam nieko neatsakė, po ko jis suprato, kad pastarieji kyšio nepaims, todėl daugiau nieko nebesiūlė (t. 1, b. l. 44).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas N. A. parodė, kad po to, kai buvo surasti lankstinukai su galimai narkotine medžiaga ir nuspręsta L. K. sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą, šis jiems pradėjo siūlyti kyšį, t. y. dar ar prieš sėsdamas į automobilį, stovėdamas prie tarnybinio automobilio („VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. K. pradėjo žodžiu kalbėti sumokėsiantis jam ir porininkui pinigų už tai, kad jie jį paleistų. Ar tuo metu sakė tikslią sumą neatsimena, bet atsimena, jog nurodė, kad nueis pas motiną ar giminaičius paimti pinigų ir atiduos jiems. Dėl tokio savo elgesio L. K. buvo įspėtas, pastarajam buvo paaiškinta, kad jokių susitarimų negali būti, nes jis padarė nusikaltimą ir turi būti pristatytas į komisariatą, Taip pat L. K. buvo įspėtas dėl atsakomybės už pareigūno papirkimą, tačiau L. K. į jų įspėjimus nereagavo. Įsodintas su antrankiais į tarnybinį automobilį už grotuoto užtvaro, pakeliui į komisariatą jis nesiliovė siūlyti jiems sumokėti pinigus, važiuojant link komisariato (N. A. vairavo, o porininkas sėdėjo šalia) L. K. visą laiką kalbėjo, kad nueis pasiskolinti pinigų, kuriuos duos jiems, kad būtų paleistas, sakė, jog kitaip numirs nuo abstinencijos. Atsimena, kad L. K. žodžiu siūlė jiems 400 eurų, 300 eurų. Jis viską įrašė į savo telefoną. Jis ir porininkas įspėjo L. K. dėl atsakomybės už papirkimą, bet pastarasis ir toliau siūlė susitarti, iki kol nebuvo pristatytas į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 38).

Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio A. A. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog sulaikius L. K. (dėl pastarojo džinsų kišenėje rastų 7 vnt. lankstinukų su baltos spalvos milteliais) pristatymo į policijos įstaigą metu, L. K. siūlė susitarti, nevežti jo į komisariatą, paleisti, siūlė už tai sumokėti, mėgino pareigūną N. A. įkalbėti jį paleisti, siūlė 400 eurų. Įspėjus dėl atsakomybės mėginant papirkti policijos pareigūną, L. K. atsakė viską suprantantis, tačiau toliau siūlė pinigus, prašydamas jį paleisti (t. 1, b. l. 33).

Liudytojas N. A. pateikė CD su garso įrašu, kuris aprašytas apžiūros protokole. Protokole užfiksuota, kad tai yra 13.03 min. garso įrašas, kuris prasideda važiuojančio automobilio garsais. 00.08 min. girdėti sulaikyto žodžiai: „Umru ja“ (vertimas: „numirsiu aš“) ir pareigūno atsakymas: „Pas tave 7 čekiai. Tai ką man dabar daryti?“; 00.17 min. sulaikytas: „Tak možet dogovorimsia? U mojei materi jest dengi, u mojei ženy jest dengi. Vsio zaladim. Normalno budet“. (vertimas: „Tai gal susitarsime. Mano motina turi pinigų, mano žmona turi pinigų. Viską sutvarkysim. Viskas bus gerai“); 01.39 min. sulaikytas: „300, 400 evrov skazu, dadut tebe. Normalno razojdiomsia. Vot pod 4 ostanovku cerez les podojdut“. („300,400 eurų pasakysiu tau duos. Normaliai išsiskirsim. Prie 4 stotelės, per mišką ateis“); 01.47 min. pareigūnas: „Ar žinai, kad negalima siūlyti kyšio?“, sulaikyto atsakymas: „Žinau“; 03.44 min. sulaikytas: „Nevezi menia pažalusta. Požalei, bratiška“ („Prašau nevešk manęs. Pagailėk, broleli. Yra pas žmoną pinigų, yra pas motiną. Surinks ir paduos. Niekas nežinos. Susitarsim ir viskas. Galim važiuoti per miškus ir atneš.“); 05.45 min. sulaikytas: „Nevežk. Susitarsime“. Toliau girdėti, kaip sulaikytas pristatomas į komisariatą ir apžiūrimas (t. 1, b. l. 35).

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. K. savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, sutiko su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. kaltinime nurodytu laiku romų tabore sutiko du vaikinus, kurie jam pasakė norintys parūkyti žolės. Jis pasakė, kad gali jiems padėti, žino, kas jos turi. Vienas iš vaikinų jam davė 20 eurų, po ko jis (L. K.) pastarojo paprašė duoti telefoną, paaiškindamas, jog paskambins žmogui, kuris atveš žolės. Iš tikrųjų niekam skambinti neketino, norėjo išvilioti telefoną (o taip pat ir pinigus), vėliau jį parduoti ir taip gauti pinigų. Gavęs telefoną (modelį nurodė apklausiamas ikiteisminiame tyrime) jis po truputį pradėjo eiti tolyn, skubinosi į tą pusę kur stovėjo daug čigonų. Vaikinai šaukė, klausė, kur jis eina, tačiau jis nesustojo, šūktelėjo, kad grįš po 10 min, nors to daryti neketino. Vaikinai, matydami, kad jis stovi prie čigonų būrio, prieiti bijojo, ir nuėjo tolyn. Netrukus atvažiavo policija ir liepė jam prieiti, parodyti, ką turi kišenėse, po ko surado telefoną. Jis prisipažino, kokiomis aplinkybėmis įgijo telefoną, po ko kartu su pareigūnais pradėjo važiuoti link oro uosto, kadangi matė, jog būtent į tą pusę nuėjo vaikinai. Pamatęs pastaruosius, parodė pareigūnams, po ko šie sustojo, vaikinai jį atpažino, jis sugrąžino pagrobtą telefoną ir 5 eurus. 15 eurų jau buvo spėjęs išleisti, pirko cigarečių ir dar kažkokių smulkmenų. Dėl savo veiksmų gailisi (t. 2, b. l. 14-25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. K. parodė 2016-07-12, apie 22.30 val., buvęs tabore, ieškodamas, kaip užsidirbti pinigų ir nusipirkti sau narkotikų, kurių jam reikėjo kasdien. Tuo metu pamatė 2 rusiškai kalbančius vaikinus, panašius į narkomanus. Jis priėjo prie vaikinų, norėdamas paklausti, ko šiems reikia. Vaikinai pasakė ieškantys, kur įsigyti narkotikų. Jis patikėjo, kadangi anksčiau juos buvo ne kartą matęs tabore. Vaikinai pasakė, kad jiems reikia žolės, davė jam 20 eurų. Jis žolės neturėjo jiems parduoti, todėl pasakė, kad jam reikia telefono neva paskambinti draugui, kad šis atneštų narkotikų. Iš tikrųjų jis nežinojo, kam skambinti ir žolės ieškoti neketino. Vienas iš vaikinų ištraukė iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (modelio nežino), juodos spalvos, su įskilusiu ekranu. Paėmęs telefoną, sugalvojo, kad galėtų tą telefoną ir 20 eurų pavogti, o vėliau už juos įsigyti sau narkotikų, todėl pradėjo greitai eiti, o po to ir bėgti nuo tų vaikinų link savo namo kiemo. Tuo metu netoliese buvę kiti čigonai pamatė, kad jis rankoje laiko telefoną, pagalvojo, kad jis aparatą parduoda, todėl pribėgo prie jo. Jis sustojo prie kitų čigonų, o, kai jie stovėjo visi kartu, pribėgo ir tie vaikinai, iš kurių jis pavogė tą telefoną ir 20 eurų. Kiti čigonai nežinojo, kad tai tų vaikinų daiktai ir pasakė jiems, kad tie vaikinai narkomanai ir tegul eina link oro uosto į kitą taborą pirkti narkotikų. Vaikinai išsigando ir nuėjo. Kai jie išėjo, maždaug po 10 minučių, jam būnant prie vandens kolonėlės tabore, prie jo priėjo policijos pareigūnai. Jie pasakė ištraukti viską, ką jis turi kišenėse, po ko surado minėtą telefoną ir 5 eurus iš anksčiau pavogtų 20 eurų. 15 eurų jau buvo spėjęs išleisti parduotuvėje, nusipirko cigarečių ir pavalgyti. Kai pareigūnai paklausė, kam priklauso telefonas, jis prisipažino, kad vaikinams, nuėjusiems link oro uosto. Tada jie kartu nuvažiavo link oro uosto ir viešojo sustojimo stotelėje pamatė tuos vaikinus. Pastarieji jau laukė autobuso važiuoti į miestą. Jis parodė pareigūnams tuos vaikinus ir kai jie privažiavo prie tų vaikinų, šie nurodė į jį ir pasakė, kad jis pavogė iš jų 20 eurų ir telefoną. Dėl nurodytų veiksmų jis buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą (t. 1, b. l. 74).

2016-07-13 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole nurodyta, kad iš L. K. paimti 5 Eur (t. 1, b. l. 75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2016-07-12, apie 17 val., su draugu A. S. iš Daugpilio maršrutiniu autobusu atvyko į Vilnių, apsistojo prie autobusų stoties esančiame hostelyje, judviejų kelionės tikslas buvo pabendrauti su laisvo elgesio merginomis. Planavo atgal į Latviją grįžti 2016-07-13. Atvykę prie stoties susipažino su 2 merginomis, kartu leido laiką, visur vaikščiojo, paskui suprato atsidūrę netoli čigonų taboro. Netoli geležinkelio bėgių su merginomis išsiskyrė, pastarosios įvykio nematė. Netrukus prie jų priėjo nepažįstamas čigonas, pasiūlė geros žolės, sakė, kad jos turi. Jis su A. S. pagalvojo, kad būtų visai nieko parūkyti žolės ir sutiko. Vyras pasakė, kad jiems dviem kainuos 20 eurų. Tuomet trise ėjo prie kažkokių namų (jie teritorijos nepažįsta), kai tas nepažįstamas čigonas pasakė, kad reikų dar paskambinti, kažką suderinti ir paprašė jo mobiliojo ryšio telefono. Jis iš savo telefono „S. G. S6“ išsitraukė savo latvišką SIM kortelę ir padavė telefoną, taip pat 20 eurų. Vyriškis į telefoną įstatė savo SIM kortelę, po ko labai staigiai pradėjo eiti į vieno namo pusę, ėmė šalintis. Po to į tą vietą, kurioje jie stovėjo, atbėgo dar gal 9 čigonai (visi buvo panašios išvaizdos), ir pradėjo juos pulti, daryti tam tikrą spaudimą, rusiškai sakydami „ko jūs čia norite?“. Jie suprato, kad viskas geruoju nesibaigs ir pradėjo bėgti į miško pusę. Čigonai juos vijosi, bet paskui nustojo. Kai jie pabėgo ir buvo netoli oro uosto, prie jų privažiavo policijos automobilis ir juos užkalbino. Jie atpažino policijos automobilyje tą asmenį, kuris iš jo paėmė telefoną ir 20 eurų, jam buvo parodytas telefonas, kurį jis atpažino, kad tai jo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S6“. Namuose Latvijoje turi telefono dėžutę su IMEI numeriu (t. 1, b. l. 57). V. J. prašė jo į teisminį bylos nagrinėjimą nekviesti, vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1, b. l. 60-61).

Apklaustas kaip liudytojas S. R. parodė dirbantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos vyriausiuoju patruliu. 2016-07-13 dirbo kartu su patruliais T. B. ir V. A. 2 policijos komisariato teritorijoje, kai apie 23.48 val. gavo pranešimą, jog čigonų tabore vaikšto narkomanas, kuris pardavinėja vogtą mobiliojo ryšio telefoną. Atvykus minėtu adresu, taboro centre, pamatė vyrą, kuris atitiko jiems nurodytus požymius, todėl nusprendė jį patikrinti. Vyro kelnių kišenėje surado mobiliojo ryšio telefoną „S. G. S6“. Jie įtarė, kad telefonas vogtas, pradėjo klausinėti, iš kur pastarasis jį gavo. Vyriškis pradėjo kalbėti nenuosekliai ir nerišliai, telefono dokumentų pateikti negalėjo, aiškino neva telefoną įsigijo tabore prieš 15 min iš Baltarusijos piliečių, atvažiavusių pirkti narkotikų, tačiau neturėjusių pinigų, dėl ko neva už 50 eurų pardavusių jam savo telefoną. Vyriškis taip pat aiškino nurodęs Baltarusijos piliečiams eiti ieškoti narkotikų kitoje vietoje, o šie nuėjo link taboro Rodūnios kelyje. Jiems bendraujant su vyru, priėjo moteris, kuri prisistatė kaip pastarojo motina L. K., paaiškino, kad jos sūnus L. K. yra narkomanas, nuolat gyvena tabore. Ji matė, kaip sūnus prieš 15 minučių kalbėjo su 2 vyrais, o vėliau tie vyrai kažkur nuėjo. Po to sūnus vaikščiojo po taborą ir siūlė pirkti telefoną, nes galimai tokiu būdu norėjo gauti pinigų narkotikams. Kaip pas sūnų atsirado telefonas, L. K. nepaaiškino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nusprendė sulaikyti vyrą, kuris prisistatė kaip L. K., bei pristatyti jį į komisariatą. Važiuojant į 2 policijos komisariatą, Rodūnios kelyje L. K. pro langą pamatė gatve einančius 2 vyrus ir pasakė sustoti, nes tai tie patys vyrai, iš kurių jis neva pirko telefoną. Sustojus išsiaiškino, kad vyrai yra Latvijos piliečiai V. J. ir A. S., pastarieji ėjo iš taboro link savo viešbučio prie geležinkelio stoties. Vyrai paaiškino, kad būdami prie taboro sutiko vyrą čigoną, kuris paprašė duoti telefoną paskambinimui. V. J. davė savo telefoną, po ko vyras greitai pradėjo šalintis nuo jų link vieno iš taboro namų, iš kurio išėjo dar keli čigonai. V. J. ir A. S. išsigando, kad juos sumuš ir pabėgo. V. J. ir A. S. atpažino tarnybiniame automobilyje sėdintį L. K., kaip asmenį, pavogusį telefoną ir pabėgusį. Taip pat vyriškiai paaiškino davę L. K. 20 eurų, nes norėjo iš jo nusipirkti žolės, tuos 20 eurų pastarasis pavogė kartu su telefonu. Parodžius telefoną, kuris buvo rastas L. K. kišenėje, V. J. patvirtino, kad tai jo telefonas. Vėliau visi trys vyrai buvo pristatyti į komisariatą (t. 1, b. l. 67).

Policijos pareigūnai prie tarnybinio pranešimo pridėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S6“ IMEI 358846456445653 (t. 1, b. l. 48), kuris buvo pažiūrėtas apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 53-54). 2016-07-13 telefonas ir 5 Eur grąžinti nukentėjusiajam V. J. (t. 1, b. l. 59).

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis L. K. savo kaltės kategoriškai nepripažino. Tvirtino jokio smurto prieš sugyventinę nevartojęs - už plaukų negriebė, smūgių nesudavė, fizinio skausmo nesukėlė, nei peiliu, nei kitokiu būdu negrasino. Paskutiniu metu namuose nuolat negyveno (buvo apsistojęs pas pusbrolį), buvo gėda prieš savo šeimą, kad vartojo narkotikus, tačiau namuose pasirodydavo, kartais tik taip užeidavo, kartais likdavo nakvoti. Su I. M. nėra susituokę, tačiau turi 3 vaikus, paskutinis gimė kelios dienos iki šio įvykio. 2016-07-27, vakare, atėjo į namus, jautėsi blogai, kamavo abstinencija, reikėjo heroino, tačiau jam neturėjo pinigų. Sugyventinės I. M. paprašė duoti pinigų heroinui, prašė 10-20 eurų, kalbėjo ramiai, nešaukė, nebuvo jokios agresijos. Sugyventinė atsakė, kad pinigų neturi. Į tokį jos atsakymą jis sureagavo ramiai ir išėjo, tik prieš išeidamas pasakė, kad kažką sau pasidarys, berods, sakė, kad persipjaus venas, po ko nuėjo link miško (išeidamas jokio aštraus daikto nepasiėmė). Nebuvo jokio konflikto, tik jį perspėjo, kad bus pasodintas (tokius perspėjimus girdėjo dar ir prieš šitą įvykį). Sugyventinė ir motina jį apkalbėjo, norėdamos, kad jis nebevartotų narkotikų, bijodamos, kad jis perdozuos, kažką sau pasidarys (t. 2, b. l. 14-25).

Ikiteisminio tyrimo metu L. K. savo kaltės taip pat nepripažino, parodė vartojantis narkotines medžiagas, dėl ko jį sugyventinė I. M. ir motina L. K. išvarė iš namų. 2016-07-27, apie 21.30 val., atėjo pas į namus pas savo šeimą, prašė duoti pinigų dozei narkotikų. Tuo metu namuose buvo jo sugyventinė I. M., mama L. K., Z. A. ir du jo mažamečiai vaikai. Jam atsakė, kad pinigų neturi, todėl jis nurodė, kad persipjaus sau venas, virtuvėje iš stalčiaus paėmė mažas žirklutes ir įsidėjo į kišenę. Tai pamačiusi I. M. pasakė, kad nereikia to daryti, tuoj atneš jam dozę, bet jis pagrasino, kad nebereikia, geriau nusižudys ir nuėjo į mišką. Miškelyje pabuvo apie 30 min., tuomet atėjo policijos pareigūnai ir jį sulaikė, paaiškindami, kad dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis nustebo, nes I. M. nei grasino, nei mušė ją, to niekada nedarytų, negalėtų mušti moters. Sugyventinė ir motina nuolat dėl jo rašo melagingus pareiškimus policijai, nori tokiu būdu atriboti jį nuo narkotikų (t. 1, b. l. 107).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. M. parodė jokio smurto nepatyrusi, grasinimų nesulaukusi, ankstesniais parodymais savo sugyventinį L. K. apkalbėjo. 2016-07-27, vakare, L. K. (jos sugyventinis) grįžo namo, pasakė, kad jam blogai, reikia narkotikų ir paprašė pinigų. Tą patį kartojo daug kartų, sakė šaukdamas, paskui pradėjo verkti. Ji jam atsakė, kad pinigų neturi. L. K. vis reikalavo pinigų, tačiau jai pakartojus, kad jų neturi, gyvena tik iš pašalpos, negali net pas kūdikį į ligoninę nuvažiuoti, pasakė, kad peiliu susipjaustys sau venas. Tada jis ją pastūmė, pasiėmė iš virtuvės peilį ir išeidamas pasakė, kad susipjaustys venas. Ji pagriebė ir atėmė iš jo peilį, bijodama, kad tik nieko sau nepasidarytų. Vaikai išsigando, pradėjo verkti. Ją pačią ištiko šokas, labai bijojo, kad Leonid tikrai sau kažką pasidarys, dėl ko nusprendė iškviesti policiją ir Leonid apkaltinti, kad prieš ją smurtavo. Vėliau parašė melagingą pareiškimą, kad dėl Leonid veiksmų patyrė fizinį skausmą, kad buvo grasinama ją nužudyti. Supranta, kad apklausiama ikiteisminiame tyrime buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau bijodama dėl L. K. gyvybės ir norėdama jį apsaugoti, pastarąjį apkalbėjo. Vėliau norėjo pasakyti teisybę, pakeisti parodymus, daugmaž po mėnesio, kai buvo sulaikytas Leonid, skambino tyrėjai, tačiau ši pasakė, kad pradėtas tyrimas ir nieko keisti nebegalima. Įvykio metu namuose buvo vaikai, kaltinamojo motina, taip pat teta, tačiau ji visko nestebėjo. Atsakydama į teismo klausimus, nukentėjusioji I. M. parodė, kad prašydamas, tiksliau reikalaudamas pinigų, L. K. abiem rankomis du kartus stūmė ją į petį, po antrojo pastūmimo ji pargriuvo, jai skaudėjo. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimą, nukentėjusioji ėmė teigti, kad L. K. ją pastūmė, norėdamas išeiti (t. 2, b. l. 14-25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. M. parodė, kad su L. K. gyvena 8 metus, turi 3 bendrus vaikus. Ankščiau viskas klostėsi gerai, tačiau prieš dvejus metus Leonid pradėjo vartoti narkotines medžiagas, nuo to laiko tapo agresyvus, dažnai smurtauja prieš ją, ypač kai nebeturi pinigų eilinei heroino dozei, tuomet reikalauja iš jos, kad ji gautų jam narkotikų. 2016-07-27, apie 21 val., L. K. grįžo namo. Tuo metu namuose buvo ji, du jų vyresni vaikai, Leonido mama L. K. bei Leonido teta Z. A.. Vos tik jis grįžo namo, pradėjo reikalauti iš jos pinigų narkotikams. Kai tik pasakė, kad neturi, L. K. pradėjo reikalauti, kad ji gautų narkotikų, jam nerūpėjo, nei iš kur, nei kaip. Viskas vyko virtuvėje. Liepdamas parūpinti narkotikų, L. K. dešine ranka skaudžiai sugriebė jai už plaukų, o kaire ranka sudavė 2-3 kartus į kairę ranką. Ji pajuto fizinį skausmą. Po to pastarasis, laikydamas ją už plaukų, paėmė nuo stalo virtuvinį peilį ir, laikydamas jį, pradėjo jai grasinti, kad jei ji jam tuojau pat neatneš narkotinių medžiagų, jis ją sumuš ir papjaus tuo peiliu. Ji labai išsigando, patikėjo, kad jei būtų atsakiusi neigiamai, tai L. K. būtų įgyvendinęs grasinimus. Ji jam pasakė gausianti narkotikų, jei tik ją paleis. Kai tik L. K. ją paleido, ji išėjo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę L. K. sulaikė ir išsivežė. Viską matė jų mažamečiai vaikai, kurie taip pat labai išsigando. Ji bijo, kad kai tik L. K. bus paleistas, ims jai keršyti, bijo dėl savo ir vaikų sveikatos ir gyvybės. Prašo apsaugoti, į teismo medicinos institutą dėl patirtų sužalojimų nesikreips (t. 1, b. l. 92, 94).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. K. parodė ikiteisminiame tyrime davusi melagingus parodymus ir tikino, kad jos sūnus L. K. jokio smurto prieš savo sugyventinę I. M. nenaudojo ir pastarajai negrasino. 2016-07-27, vakare, sūnus pargrįžo namo ir paprašė jos (L. K.) 6 eurų heroinui, sakė, kad prastai jaučiasi, verkė. Ji pinigų neturėjo, todėl jis verkdamas pradėjo prašyti I. M.. Prašė ramiai, ne pakeltu tonu, tik verkė, sakė, jog miršta. I. M. taip pat pasakė, jog pinigų neturi. Supratęs, kad pinigų negaus, L. K. nešaukė, jokių smūgių nesudavė, už plaukų sugyventinei negriebė ir negrasino, tik verkė. Tada pasiėmė į rankas peilį ir pradėjo grasinti, kad persipjaus savo rankas. Jos su I. M. išsigando, Inesa pasakė, kad eina parašyti tų 6 eurų ir išbėgo į lauką. Ji (L. K.) išbėgo paskui ją, lauke abidvi ėmė skambinti policijai. Tai ji (liudytoja L. K.) sugalvojo apkalbėti sūnų, pasakyti, kad jis smurtauja, nes norėjo tokiu būdu apsaugoti jo gyvybę, atriboti jį nuo narkotikų, apsaugoti, kad jis nieko sau nepasidarytų. Jei būtų pasakiusi, kad sūnus blogai jaučiasi, žinant, kad pastarasis narkomanas, niekas nebūtų reagavę. Kai L. K. suprato, kad jos iškvietė policiją, jis išėjo, peilio nepasiėmė, paliko jį ant stalo ar tai ant grindų. Supranta ikiteisminiame tyrime davusi melagingus parodymus (nors buvo įspėta dėl atsakomybės), vėliau (daugmaž po mėnesio, kai sūnus buvo sulaikytas) norėjo parodymus pakeisti, tačiau tą padaryti jai nebuvo leista (t. 2, b. l. 14-25).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. parodė, kad jos sūnus L. K. maždaug prieš 2 metus pradėjo vartoti heroiną, po ko pasikeitė iki tol geri buvę judviejų santykiai, sūnus pradėjo nuolat reikalauti iš visų artimųjų pinigų heroinui įsigyti, išnešė ir pardavė visus vertingesnius daiktus, netgi vaikų žaislus ir drabužius. Dažnai smurtauja prieš savo sugyventinę Inesą, tą jis daro reikalaudamas pinigų narkotikams. 2016-07-27, apie 21 val., jis sugrįžo namo ir pradėjo reikalauti pinigų heroinui. Kai I. M. pasakė, kad neturi pinigų, jis dešine ranka paėmė Inesai už plaukų ir tempdamas juos sudavė iki 3 smūgių jai į kairę ranką. Paskui paėmė virtuvinį peilį ir, laikydamas jį rankose, pagrasino Inesai, kad jeigu ši negaus jam narkotikų, jis ją papjaus. Jie visi labai išsigando, ypač vaikai. I. M. prižadėjo gausianti jam narkotikų ir išėjo iš namo, o ji liko kartu su juo. Tuo metu L. K. irgi pradėjo skambinti į policiją. Prieš ją pačią ar kažką kitą, išskyrus Inesą, Leonidas smurto nenaudojo, bet jie visi labai bijo Leonido, kad šis gali stipriai kažkurią iš jų arba vaikus sužaloti ar net užmušti (t. 1, b. l. 98).

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. V. prašė vadovautis jo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, detalių įvykio aplinkybių nebeatsiminė, kadangi panašių konfliktų vyksta daug. Pažymėjo, jog atvykus nukentėjusioji I. M. buvo susijaudinusi, išsigandusi. Miškelyje radus L. K., šis šaukė esantis nekaltas dėl smurto (t. 2, b. l. 14-25).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas D. V. parodė, jog 2016-07-27, apie 20.20 val., tarnybos metu buvo gautas pranešimas, kad čigonų tabore (name Nr. 44) vyksta šeimyninis konfliktas, vyras su peiliu puola žmoną. Atvykę į vietą pamatė moterį, tai buvo I. M., kuri pasitiko juos prie namo, papasakojo, kad jos vyras L. K. yra narkomanas, grasino jai peiliu ir reikalavo pinigų bei narkotikų, o negavęs supyko ir tampė už plaukų, sudavė ranka į kairįjį petį. Ant I. M. kūno kokių nors mėlynių, nubrozdinimų ar kraujosruvų nepastebėjo. Tuo metu name buvo ir L. K. motina prisistačiusi L. K., kuri patvirtino viską, ką pasakojo I. M.. Apžiūrėję namo vidų, kolegos grumtynių pėdsakų nepamatė. Kiek atsimena, nukentėjusioji sakė, kad konfliktas įvyko prie namo, verandoje. L. K. iki policijos atvykimo pasišalino. Priėmęs iš nukentėjusios pareiškimą, apžiūrėjo šalia esantį apleistą namą, kuriame pagal pastarosios žodžius galėjo būti pasislėpęs L. K., tačiau nieko nerado. Toliau pasilikus dirbti tabore, netrukus juos gatvėje susirado I. M. ir pasakė, kad jos vyras L. K. yra šalia esančiame miškelyje. Jie nedelsiant nuėjo į miškelį, kuriame pamatė vyrą, atitinkantį nukentėjusios nurodytus požymius. Jis buvo apsvaigęs, garsiai šaukė esantis nekaltas, sakė, jog nereikia jo sulaikyti. Įsitikinę, kad vyras buvo tikrai L. K., jį sulaikė. Jų akivaizdoje L. K. su I. M. nekonfliktavo. Vėliau prie pareiškimo I. M. pateikė virtuvinį peilį, kuriuo L. K. jai grasino. L. K. buvo pristatytas į 2 policijos komisariatą. Liudytojas taip pat nurodė tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje pažymėjęs sužalojimo vietas galvą ir kairįjį petį, kadangi jas nurodė nukentėjusioji (t. 1, b. l. 100).

Nukentėjusiosios I. M. pareiškime nurodyta, kad 2016-07-27, apie 21 val., jos sugyventinis L. K. namuose reikalavo pinigų narkotikams, paėmęs peilį grasino papjauti, mušė vaikų akivaizdoje, tampė už plaukų, sudavė per rankas (t. 1, b. l. 80).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje nurodyta, kad 2016-07-27, apie 20.50 val., gautas iškvietimas į Čigonų g. 44, Vilniuje, policiją kvietė I. M., nurodžiusi kad sugyventinis L. K. grasino peiliu, tampė už plaukų, trenkė per rankas ir į kairį petį. Vizualiai sumušimų, nubrozdinimų nesimatė (t. 1, b. l. 81-82). Prie tarnybinio pridėtas peilis, kuris apžiūrėtas apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 86-89).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir išvados

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, mano esant pakankamą pagrindą daryti išvadą pilnai pasitvirtinus visus L. K. inkriminuotus kaltinimus.

Dėl L. K. kaltės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Visų pirma pažymėtina, jog minėta įstatymo norma numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009). Nagrinėjamu atveju L. K. įgijo 0,027 g narkotinės medžiagos-heroino ir laikė ją iki, kol ši buvo rasta asmens kratos metu. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad jis šią medžiagą įgijo asmeniniam suvartojimui. Iš bylos medžiagos matyti, jog L. K. vartoja opioidus, jam yra diagnozuotas priklausomybės sindromas, baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, taip pat teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Be to, šioje byloje įgytos ir laikytos draudžiamos medžiagos kiekis tik papildomai patvirtina, kad jis yra pilnai galimas asmeniui suvartoti. Kaltinamojo L. K. kaltė yra įrodyta tiek jo paties visos proceso metu duotais parodymais, taip pat liudytojo N. A. parodymais, daiktų pateikimo protokolu bei specialisto išvada, konstatavusia, jog L. K. neteisėtai disponuotos medžiagos sudėtyje yra heroino, kurio masė 0,027 g, bei karfentanilis.

Dėl L. K. kaltės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. BK 227 straipsnio 2 dalyje, kurios padarymu kaip tik ir kaltinamas L. K., numatyta atsakomybė tam, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti ar davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis: pasiūlymu ar pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu. Pasiūlymas duoti kyšį – tai lenkimas, prašymas, įtikinėjimas, drąsinimas ir pan. konkretaus valstybės tarnautojo už atlygį kaltininko interesais atlikti (neatlikti) konkrečius veiksmus vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš nurodytų trijų veikų kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnį kaip baigtas papirkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K-7-48/2009). Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad būtent valstybės tarnautojui pasiūlė, pažadėjo ar davė kyšį. Nagrinėjamu atveju pilnai įrodyta, jog L. K. tiesiogiai siūlė piniginį kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams N. A. ir A. A., kad šie nepristatinėtų jo į policijos įstaigą ir nepradėtų ikiteisminio tyrimo dėl pas kaltinamąjį rastų 7 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga, t. y. siekė pareigūnų neteisėto veikimo. Kaltinamasis L. K. pripažino, jog suprato siūlantis pareigūnams kyšį, buvo pastarųjų įspėtas to nedaryti, tačiau savo ketinimų neatsisakė ir siūlė toliau, nors pats su savimi siūlomų 300-400 eurų sumos neturėjo, tačiau nurodė, kad jas pareigūnams atneš jo artimieji. Kaltinamojo L. K. kaltės įrodymais laikytini jo paties parodymai, liudytojo N. A. parodymai, A. A. tarnybinis pranešimas, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei apžiūrėtas garso įrašas.

Dėl L. K. kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei pirmais trimis atvejais, kaltinamasis L. K. dėl šių kaltinimų neprisipažino (nei ikiteisminiame tyrime, nei teisminio nagrinėjimo metu), kategoriškai neigė sugriebęs savo sugyventinę I. M. už plaukų, sudavęs smūgius ir tokiu būdu sukėlęs pastarajai fizinį skausmą, be to, paėmęs peilį ir grasinęs juo sugyventinę papjauti. Kaltinamasis tikino, jog sugyventinei nedavus pinigų, jis, kamuojamas abstinencijos, neturėdamas už ką įsigyti narkotikų, pagrasino ne I. M., o sau pačiam kažką pasidaryti, dėl ko jo sugyventinė ir motina, bijodamos dėl jo gyvybės, matydamos, kad jis stipriai vartoja narkotikus, melagingai pranešė apie nebūtų smurtą ir grasinimus. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir laiko juos pastarojo gynybine pozicija. Aptariant kaltinamojo kaltę patvirtinančius įrodymus pirmiausia neabejotinai būtina išanalizuoti nukentėjusiosios I. M., taip pat liudytojos L. K. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. M. parodė, kad jos sugyventinis L. K., reikalaudamas pinigų ir narkotikų, tampė ją už plaukų, sudavė per rankas, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, be to, paėmęs peilį, sugyventinis grasino ją papjausiantis. Kaltinamojo motina L. K. taip pat parodė analogiškas aplinkybes. Tuo tarpu nagrinėjant bylą teisme abi – ir nukentėjusioji I. M., ir liudytoja L. K. parodymus pakeitė ir tvirtino kaltinamąjį apkalbėjusios, tikino neva tokiu būdu siekė jį apsaugoti jį nuo narkotikų perdozavimo bei to, kad jis nieko sau nepasidarytų (t. 2, b. l. 14-25.

Grįsdamas kaltinamojo L. K. kaltę teismas vadovaujasi ir liudytojos L. K. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime. Apklausta teisme L. K. parodė, kad 2016-07-27 vakarą jos sūnus L. K. reikalavo pinigų heroinui, jo sugyventinei I. M. atsakius pinigų neturint, dešine ranka sugriebė už plaukų, sudavė 3 smūgius į kairę ranką, po to paėmė virtuvinį peilį ir, laikydamas jį rankose, grasino I. M. papjauti t. 1, b. l. 98). Liudytoja L. K. pas tyrėją buvo apklausta 2016-07-28, nuo 12.40 val. iki 12.57 val., t y. praėjus pakankamai laiko nuo įvykio, be to, L. K. esant sulaikytam, todėl teisme išsakyti teiginiai dėl baiminimosi, jog kaltinamasis save sužalos (beje, liudytoja taip pat pripažino, kad sūnus iš namų išėjo palikdamas turėtą peilį), yra nepagrįsti ir neįtikinantys, aiškinant parodymų pakeitimo priežastis. Teismas, nesivadovaudamas nukentėjusiosios I. M. bei liudytojos L. K. teisme duotais parodymais, pažymi ir tai, kad jie tarpusavyje yra prieštaraujantys (skirtingi parodymai dėl I. M. stūmimo ir pargriovimo – antai nors abi tvirtina visąlaik buvusios kartu, tačiau L. K. tvirtino nieko nemačiusi, kad jos sūnus sugyventinę stūmė ir ši pargriuvo, o I. M. nurodo priešingas aplinkybes; taip pat I. M. parodė, jog kaltinamasis rėkė ant jos ir reikalavo, o L. K. tikino, jog L. K. kalbėjo ramiu tonu; I. M. parodė pati ištraukusi peilį iš L. K. rankų, kaip tuo tarpu L. K. nurodė, kad jis pats jį paliko ant stalo ar tai ant grindų; I. M. teigė, jog kaltinamasis iš namų išbėgo pirmas, o L. K. aiškino, kad pirmos į lauką išbėgo I. M. ir ji, o kaltinamasis tuo tarpu liko viduje ir išėjo tik supratęs, kad jos iškvietė policiją, ir kt.). Darydamas L. K. apkaltinančią išvadą, teismas taip pat vadovaujasi ir liudytojo D. V. parodymais. Minėtas liudytojas patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji parodė, kad buvusi tampoma už plaukų, jai buvo suduota į ranką, peiliu grasinta papjauti. Tokias aplinkybes patvirtino ir šalia buvusi L. K. (t. 1, b. l. 100). Teisme D. V. parodė, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, susijaudinusi (t. 2, b. l. 14-25). Liudytojas pagal nukentėjusiosios I. M. nurodytas aplinkybes surašė ir tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nors pats vizualiai sužalojimų nematė, tačiau pažymėjo kūno vietas, į kurias, kaip parodė nukentėjusioji, buvo nukreiptas smurtas (t. 1, b. l. 81-82). Tai, jog liudytojas vizualiai nematė sužalojimų, neturi esminės reikšmės, kadangi sukeliant fizinį skausmą ant nukentėjusiojo kūno nebūtinai turi likti smurto žymės. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės (sužalojimas, susargdinimas), šiuo atveju svarbu, kad nukentėjusiajam yra sukeliamas nemalonus jausmas, iššaukiama neigiama organizmo reakcija. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į liudytojo D. V. nurodytą aplinkybę, jog miškelyje suradus kaltinamąjį šis iš karto pradėjo šaukti, jog nėra kaltas dėl smurto šeimoje. Kaip matyti, atvykus pareigūnams kaltinamasis iš karto suprato esantis sulaikomas būtent dėl smurto prieš artimąjį, nors apklausiamas kaltinamasis L. K. tikino, jog iš namų išėjo neįvykus jokiam konfliktui, ramiai, jam neva buvo tik bendrai pagrasinta jį pasodinti, neįvardinant, jog bus apkaltintas būtent smurtavimu, juo labiau, prieš savo sugyventinę.

Taigi išdėstytų motyvų pagrindu teismas laiko esant įrodyta L. K. kaltę sukėlus savo sugyventinei I. M. fizinį skausmą (dėl plaukų pagriebimo, ne mažiau kaip 3 smūgių sudavimo į ranką). Kaltinime pagrįstai kvalifikuota, jog veika padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę. Nors L. K. ir I. M. oficialios santuokos ir nėra įregistravę, tačiau faktiškai yra šeima, augina 3 bendrus vaikus. Dėl kaltinamojo priklausomybės pastarasis namuose gyvena ne visada, tačiau tarpusavio ryšiai su I. M. nėra nutrūkę ar išnykę, kaltinamasis grįžta į namus, lieka nakvoti ir pan. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, jog nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką turėjo pakankamą pagrindą bijoti, jog sugyventinis grasinimus gali įgyvendinti realiai (pastarajam buvo abstinencija, žūtbūt siekė pinigų narkotikams, šaukė, rėkė, pasiėmė peilį, ir tuo pačiu kita ranka sugriebęs nukentėjusiosios plaukus, grasino sumušti ir papjauti). Anksčiau išvardinti kaltinamojo veiksmai yra baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo L. K. atsakomybę dėl BK 259 straipsnio 1 dalies, 227 straipsnio 2 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nekonstatuotina nusikalstamų veikų, įvykdytų prieš nukentėjusiąją I. M., atveju.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas L. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad L. K. įvykdė penkis tyčinius nusikaltimus, iš kurių 3 nesunkūs ir 2 apysunkiai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažinta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (išskyrus, nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį atveju), visi nusikaltimai baigti, taip pat įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: L. K. anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir dėl analogiškų nusikalstamų veikų kaip nagrinėjamos šioje byloje (t. 1, b. l. 128-132, 133-137), daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 138-147), niekur oficialiai nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b. l. 148), VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 153), tačiau gydytas dėl opiodų vartojimo VĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 151), taip pat yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą (t. 1, b. l. 152).

Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta dėl visų nusikalstamų veikų paskiriant kaltinamajam L. K. jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį visais atvejais nustatant ženkliai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį arba artimą jam. Teismas nemato pagrindo skirti įstatymo numatytas švelnesnes bausmės rūšis, kadangi akivaizdu, jog tokiu būdu bausmės tikslai pasiekti nebus. Kaltinamasis praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, yra įvykdęs ne vieną šiurkštų KET pažeidimą, ne kartą teistas, nusikalto esant neišnykusiam teistumui (konstatuotinas nusikaltimų recidyvas), be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ankstesni teistumai yra ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, ir dėl papirkimo, taip pat dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, galiausiai L. K. buvo nuteistas ir dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją, t. y. savo sugyventinę I. M.. Teismas anksčiau buvo paskyręs švelnesnes bausmės rūšis – baudas, areštą, paskyrus laisvės atėmimo bausmę taikė bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, kaip matyti, kaltinamasis deramai savo elgesio neįvertino ir tinkamų išvadų nepadarė. Kaltinamasis niekur oficialiai nedirbantis, neturi legalių pajamų, vartojantis narkotines medžiagas. Šių aplinkybių visuma rodo nesant pagrindo švelnesnės bausmės rūšies parinkimui. Tuo pačiu pažymėtina, jog spręsdamas bausmės dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog dėl pirmų trijų kaltinimų baudžiamoji byla galėjo būti išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje, taip pat ir su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (taikant BK 64 straipsnio nuostatas).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas (b. l. 111, 121-123; 187-189) bei ankstesniu nuosprendžiu įskaitytas laikas.

L. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vienas vokas, kuriame yra po 2016-07-07 specialisto Nr. 140-(3035)-IS1-3727 išvados likusios narkotinės medžiagos, pagal kvitą B serija BBB Nr. 2PK002090 saugojamas Vilniaus aps. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (t. 1, b. l. 19-20), taip pat toje pačioje saugykloje saugojamas rudas vokas su peiliu (pagal kvitą serija BBB Nr. 2PK002108) (t. 1, b. l. 88-89), sunaikintini.

Kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti L. K. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirti L. K. subendrintą 2 (dvejų) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir L. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 21 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vieną voką, kuriame yra po 2016-07-07 specialisto Nr. 140-(3035)-IS1-3727 išvados likusios narkotinės medžiagos, pagal kvitą B serija BBB Nr. 2PK002090 saugojamas Vilniaus aps. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, taip pat toje pačioje saugykloje saugojamą rudą voką su peiliu (pagal kvitą serija BBB Nr. 2PK002108), sunaikintini.

Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.