Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. K., atstovui advokatui Eligijui Vinckui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno teritorinės muitinės, atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-230-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-230-2023 T. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 1000 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – 18 841 kg žaliavinio popieriaus konfiskavimas (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23213074356 medžiagos 5–7 lapai).

T. K. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdydamas sutartį Nr. 94 (2014 m. lapkričio 21 d.), 2023 m. gegužės 5 d. pirkdamas prekes iš Rusijos Federacijos įmonės OOO (duomenys neskelbtini), kurių KN kodas 4803, organizuodamas jų atgabenimą į Lietuvos Respubliką, pateikdamas jas importo procedūros atlikimui pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, ir Reglamento su visais pakeitimais 3i straipsnio 1 dalį. Nurodyta, jog nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma.

Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju T. K. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių.

Teigiama, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų atitinkamo subjekto padarytus pažeidimus. Padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Pažymima, kad T. K. buvo apkaltintas Reglamento Nr. 833/2014 3 i straipsnio 1 dalies pažeidimu tik tuomet, kai Kauno TM 2023 m. gegužės 12 d. surašė Prekių klasifikavimo aktą (toliau – ir PKA) Nr. 23K0074 ir juo pakeitė EID (Elektroninėje importo deklaracijoje) deklaruotos prekės TARIC (Europos Sąjungos integruoto tarifo nomenklatūra) kodą iš 4808 40 00 00 į nustatytą 4803 00 31 00 kodą. Apeliantas nesutinka su Kauno TM atliktu prekės klasifikavimu ir tuo, kad deklaruotos prekės turi būti klasifikuojamos ne deklaruotu 4808 40 00 00 TARIC kodu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno TM 2023 m. gegužės 12 d. PKA Nr. 23K0074 išvada dėl prekės tarifinio klasifikavimo paremta rekomendacinio pobūdžio Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat pažymi, kad 2014 m. lapkričio 21 d. sutartį Nr. 94 sudarė ne pats T. K., nes jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik nuo 2020 m. spalio 21 d., be to, EID deklaruotos prekės TARIC kodo pasikeitimas paaiškėjo tik Muitinės laboratorijoje atlikus deklaruotos prekės sudėties analizę. Atsižvelgiant į tai, skundo autoriaus vertinimu, vienareikšmiškai darytina išvada, jog T. K. nei iš prekių siuntėjo OOO „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų (važtaraščio Nr. 831/23, 2023 m. gegužės 5 d. sąskaitos faktūros Nr. 831, sutarties Nr. 94, OOO „Apeks“ bandomosios laboratorijos 2022 m. spalio 26 d. tyrimo išvados, atitikties sertifikato Nr. 0089639, eksporto deklaracijos Nr. 10012020/060523/3028728) neturėjo net menkiausios galimybės suabejoti ar identifikuoti, kad importuojamos prekės turėtų būti klasifikuojamos TARIC kodu 4803 00 31 00. Šiuo atveju statistiškai normaliam ir protingam žmogui numatyti tokią aplinkybę neatlikus laboratorinių tyrimų yra neįmanoma. Administracinėje teisėje pripažįstamas „impossibilium nulla obiigatio ėst“ principas (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) (pvz. žr. LVAT 2017 m. sausio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016; 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1935- 756/2020). Nagrinėjamu atveju matyti, kad Institucija reikalauja iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens to, kas neįmanoma, t. y. turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją ir iš anksto žinoti prekės sudėtį, nors, kaip jau buvo minėta, visuose krovinį lydinčiuose dokumentuose buvo nurodytas KN 4808 pozicijos kodas. Taigi, nagrinėjamu atveju jo veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo.

Taip pat skunde nurodoma, kad prekes EID Nr. 23LT0100IM0A0B9222 deklaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas, t. y. asmuo veikiantis kaip savo srities specialistas ir turintis specialių žinių įforminant EID, todėl T. K. neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti profesionaliu muitinės tarpininku, abejoti jo deklaruotu prekių TARIC kodu 4808 40 00 00. Pažymi, kad būtent tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-115-574/2023).

Tačiau šiuo atveju Institucija nesilaikė Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ jas išdėstant nauja redakcija (toliau - Taisyklės) V skyriuje nustatytos sprendimų pagal Prekių klasifikavimo aktus priėmimo tvarkos. Teisės aktų nustatyta tvarka nepriėmus sprendimo dėl Prekės klasifikavimo, skundžiamame nutarime nurodomas PKA, kaip savarankiškas ir nekvestionuojamas įrodymas, nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad EID deklaruotos prekės turėjo būti klasifikuojamos 4803 00 31 00 TARIC kodu. Pažymėtina ir tai, kad minėtų Taisyklių kontekste, pats PKA Kauno TM nepriėmus atskiro sprendimo, nelaikytinas įsiteisėjusiu individualiu administraciniu aktu, kuriuo remiantis būtų galima įrodinėti prekės tarifinio klasifikavimo teisingumą ir tuo pačiu kaltę padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju, kaltės turinys visiškai neatskleistas ir tik deklaratyviai nurodyta, kad padarytas nusižengimas yra įrodytas, nors būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Taip pat, pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO' (duomenys neskelbtini)“ sutartis Nr. 94 sudaryta dar 2014 m. lapkričio 21 d., t. y. iki 2022 m. spalio 7 d., todėl net ir Institucijos nustatytam 4803 00 31 00 TARIC kodui draudimai nėra taikomi.

Skunde reziumuojama, kad T. K. pirko prekes pagal 2014 m. lapkričio 21 d. sutartį Nr. 94 ir siekė importuoti prekes, kurių įsigijimas, vežimas bei importas nėra draudžiamas, todėl Institucija klaidingai konstatavo, jog jo veikoje yra nustatyti visi inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementai ir dėl to jis gali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta, veikai neturint administracinio nusižengimo požymių.

Taip pat skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018 nurodyta, kad ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo leistinumas turi būti siejamas su bent viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų. Tai reiškia, kad Institucija tam, kad galėtų priimti sprendimą dėl prekių konfiskavimo, turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 įtvirtintų sąlygų, taip pat aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remiantis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą. Šios bylos atveju, taikydama administracinio poveikio priemonę (18 841 kg popieriaus konfiskavimą) Institucija nurodė, kad taiko ANK 29 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytą sąlygą, jog T. K. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujamas pareigas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tačiau nagrinėjamoje byloje duomenų, kad jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad įgydamas EID deklaruotas prekes daro administracinį nusižengimą, nėra, o tai reiškia, kad pagrindo taikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių prekių konfiskaciją taip pat nėra.

Muitinės laboratorijos pateiktos išvados nenuginčytos ir nėra pateiktų kitokių tyrimų rezultatų, todėl abejoti atliktu tyrimu ir jo rezultatų įforminimo teisingumu, teisinių pagrindų nėra.

Kauno teritorinės muitinės vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas įrodytas ir nėra pagrindo konstatuoti, kad Pareiškėjui nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos nepagrįstai. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl Nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl administracinio poveikio priemonės pažymi, kad pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi turto konfiskavimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Įgyvendinant suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, vertintinas šios priemonės suderinamumas su siekiamais tikslais, kad taikoma poveikio priemonė turi būti proporcinga teisės pažeidimui, ji turi atitikti siekiamus tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti pažeidėją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad prekę, kurios atžvilgiu taikytas konfiskavimas, yra draudžiama įvežti (importuoti) į ES muitų teritoriją (ši aplinkybė nėra nuneigta iki atsiliepimo teikimo teismui momento). Nagrinėjamu atveju taikant administracinio poveikio priemonę (prekių konfiskavimą) buvo vertinama tai, kad Pareiškėjas yra įmonės direktorius, kuri, konfiskuotiną prekę į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies, importuoja jau nuo 2014 m. Kauno teritorinė muitinė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju, pagrįstai buvo taikyta administracinio poveikio priemonė, kadangi yra ANK 29 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta sąlyga - įgydamas šį turtą, juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėjęs asmuo (Pareiškėjas), priimantis sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliavęs juridinio asmens veiklą, turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas (18841 kg žaliavinio popieriaus) yra administracinio nusižengimo dalykas.

Taip pat Institucija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad jeigu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai tenkintų prašymą dėl administracinio poveikio priemonės (konfiskavimo) netaikymo, Pareiškėjas nenurodo tolimesnių veiksmų, susijusių su ginčo preke. Ginčo prekė neturi ES prekių muitinio statuso, yra muitinės prižiūrima, pagal nustatytą TARIC kodą (kuris nėra paneigtas), ją draudžiama įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungos muitų teritoriją.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. atstovas advokatas Eligijus Vinckus skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Nors Institucija teigia, jog T. K., įgyvendindamas tarptautines sankcijas, turėjo tikrinti aktualius reglamentus ir atkreipti dėmesį ne tik į sankcionuotų prekių aprašymus ir jų kodus, bet ir į paties prekių kodo tinkamą nustatymą, tačiau tai, kad kodas netinkamas, paaiškėjo tik atlikus išsamius laboratorinius tyrimus, popieriaus cheminę analizę. T. K. to negalėjo vizualiai nustatyti, užuominų, kad kodas buvo netinkamas, nebuvo ir lydinčiuose dokumentuose. Teikdamas prekių deklaraciją, T. K. pasitelkė muitinės tarpininko pagalbą, kuriam taip pat nekilo jokių abejonių, kad prekė deklaruojama teisingu kodu. Prekių klasifikavimo aktas nesuteikia galimybės kvestionuoti nustatyto kodo. Tokiu atveju Institucija turi priimti atskirą sprendimą dėl prekių klasifikavimo, t. y. suteikti įmonei galimybę kvestionuoti prekės kodo teisingumą. Taip pat pažymi, kad esant priede išvardintoms prekėms, tarp kurių ir po laboratorijos tyrimo paaiškėjusi prekė 4803, draudimai netaikomi konkrečioms sutartims, sudarytoms iki 2022 m. spalio 7 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. K. šiuo atveju prekes importavo pagal sutartį, sudarytą 2014 metais, todėl Reglamento nuostatos šioje situacijoje aplamai neturėtų būti taikomos. T. K. neturėjo jokio siekio pažeisti nustatytų ribojimų, jis gabeno ir importavo prekes pagal dokumentus būtent 4803 deklaruojamas prekes.

Teismo posėdyje Kauno teritorinės muitinės tarifo ir mutinio vertinimo vyriausioji specialistė L. M. paaiškino, kad ji atliko tyrimą ir surašė prekės klasifikavimo aktą, pagal kurį buvo nustatyta, kad prekė turi būti klasifikuota pagal kodą 4803. Tokia išvada padaryta vadovaujantis prekių klasifikavimą reglamentuojančiais teisės aktais, muitinės laboratorijos tyrimo protokolu bei mutinio įforminimo metu pateiktais dokumentais. Gavus mėginį, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. nutarimo Nr. 1224 (Nutarimas dėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo), 15 punktu, kad taikant kombinuotą nomenklatūrą, ES integruoto tarifo, prekių tarifiniam klasifikavimui buvo būtini atlikti laboratoriniai tyrimai ir mėginys buvo išsiųstas į muitinės laboratoriją. Muitinės laboratorija Kauno teritorinės muitinės tarifo ir mutinio vertinimo skyriui pateikė tyrimo protokolą, kuris jiems rekomendavo prekės kodą. Tyrimo protokole aiškiai parašyta, kad pateiktas popierius yra vienasluoksnis popierius, pagamintas iš baltos spalvos balintų celiuliozės pluoštų klodų, neįmirkytas, nepadengtas, taip pat nurodyta, kad nustatyta cheminė medienos plaušiena bei popieriaus paviršinis tankis, kvadratinio metro masė. Be tyrimo protokolo, taip pat prekės kodą padėjo nustatyti ir lydintys dokumentai. Kyla abejonė, kad įmonė skaitė tą kodą, pagal kurį įsivežė prekę. Prekės pavadinimas deklaracijoje ir jos aprašymas neatitinka pateikto prekės kodo. Nustatytas įmonės kodas skamba taip: „gofruotas, ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas su priklijuotais plokščiais paviršiniais lakštais arba be jų, krepiniai, klostyti, įspaustiniai arba perforuoti, išskyrus popieriaus rūšis, aprašytas 4803 pozicijoje“. Tai automatiškai nukreipia paskaityti, koks popierius yra negalimas importuoti. Paėmus nustatytą kodą, matoma, kad tai „žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniam popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams, arba vystyklams gaminti, ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis pluoštas, krepinis popierius iš celiuliozės pluoštų klodų, kurio vieneto sluoksnio kvadratinis metras nurodytas ir ne didesnis, kaip 25“. Tai duomenys iš LITARo (Lietuvos Respublikos integruoto tarifo), kur galima prieiti ir pasitikrinti prekės kodus. Jeigu kalbėti apie nustatytą kodą, yra įvardijama jo paskirtis, kur jis naudojamas. Įmonės sutartyje aiškiai nurodyta, kad jis skirtas higieninėms reikmėms. Be to, patikrinus paties gamintojo internetinį puslapį nustatyta, kad gamintojas „(duomenys neskelbtini)“ gamina 4 rūšių popierius, ir vienas iš tų popierių gaminamas būtent higieninėms reikmėms. Laboratorija taip pat nustatė popieriaus paviršinį tankį, kuris net nurodytas įmonės sąskaitoje. Laboratorija nustatė tankį 17,4, o įmonės sąskaitoje parašytas tankis – 17. Taigi, kyla abejonė, ar aplamai buvo skaitomi kodai, kuriais įsiveža ir tas, kas buvo parašyta prekės klasifikavimo akte. Kodas 4808 yra žemesnis, jeigu žiūrėti pagal kombinuotą nomenklatūrą. LITARe aiškiai parašyta, kad 4808 kodui, tą, ką įmonė šiuo atveju teigė, kad įsivežė, yra priskiriamas tvirtas, raukšlėtas, pasižymintis dideliu elastingumu popierius, o įmonė, kuri parduoda tą popierių, rašo, kad tai yra servetėlės tualetiniam naudojimui, toks popierius, kuris plyšta labai lengvai. Klasifikavimą labai lėmė dar ir tai, kad popieriaus tankis turėjo būti ne didesnis nei 25 g, tai jis toks ir yra, kadangi nustatytas tankis – 17, toliau skersmuo turi būti didesnis kaip 36, o šiuo atveju buvo įvežti ritiniai, kas buvo metro arba dviejų, taigi skersmuo irgi buvo didesnis nei 36, nes žemesnėse pozicijose jau eina mažesni tualetiniai popieriai. Įmonė ar deklarantas, kuris yra atsakingas už šį kodą, turėjo aiškiai pasiskaityti ir pasižiūrėti tiksliau dokumentus, kas yra pateikta. Įmonės sutartyje 1.1. punkte nurodyta, kad tai yra higieninėms reikmėms taikomas popierius, tačiau įmonė aprašo deklaracijoje, kad tai yra krepinis, perforuotas popierius, naudojamas pakavimui, vien tai jau reškia, kad neatitinka, nes popierius naudojamas iš tikrųjų yra higieninėms reikmėms. Deklarantas turėjo teisę pasitikrinti tą kodą prieš veždamas, pasidaryti tyrimus, galėjo duoti užklausą, turėjo visas sąlygas ir teises tą kodą nusistatyti. Atliekant tyrimą buvo vertinama, kaip ir kiekvienu atveju, tyrimo protokolas, išrašyta sąskaita-faktūra, pavadinimas, kodas, kurį įmonė parašo, sutartis pirkimo-pardavimo, viskas, kas pateikta muitinei vertinimo metu, taip pat remiamasi ir reglamentuojančiais teisės aktais, visa informacija yra surenkama apie tą prekę, taip pat ir puslapis gamintojo, ir lydintys dokumentai, pridedami prie deklaracijos. Surašant prekių klasifikavimo aktą, Rusijos bendrovės bandymų laboratorijos produkcijos kokybės akreditacijos pažymėjimu 2022 m. spalio 26 d. nebuvo remiamasi. Juo nebuvo galima remtis, nes galima remtis tik muitinės laboratorijos nustatytais tyrimais arba tyrimais institucijų, akredituotų vyriausybės nutarimu. Taip pat buvo remtasi teisės aktais, nurodytais pačiame klasifikavimo akte, kuriais vadovaujantis jis buvo surašomas, be to, ES muitinės kodekso 57 straipsniu ir LR Vyriausybės 2016 metų nutarimo Nr. 1224, 15 punktu. Gamintojo atitikties sertifikatu nebuvo remiamasi, nes jo nebuvo prie pridėtų dokumentų.

Skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai nutarime nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės, kaltė, išvados dėl nuobaudos individualizavimo padarytos tik išsamiai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai išanalizavus surinktus įrodymus bei įvertinus jų visumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išanalizavęs skundo argumentus bei ištyręs ir įvertins byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl nepagrįsto T. K. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį nenustačius jo veikoje subjektyviosios pusės požymio – kaltės, o taip pat argumentai dėl surinktų įrodymų leistinumo, patikimumo, yra nepagrįsti, paneigti ištirtų įrodymų visuma, todėl atmetami.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). ANK 515 straipsnyje nėra įtvirtinta jokių šio administracinio nusižengimo požymių, iš kurių turinio būtų galima spręsti apie administracinės atsakomybės taikymą tik už tyčinius tarptautinių sankcijų pažeidimus.

T. K. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vykdydamas 2014 m. lapkričio 21 d. sutartį Nr. 94, 2023 m. gegužės 5 d. pirkdamas prekes iš Rusijos Federacijos įmonės OOO (duomenys neskelbtini), kurių KN 4803, organizuodamas jų atgabenimą į Lietuvos Respubliką, pateikdamas jas importo procedūros atlikimui pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, ir Reglamento su visais pakeitimais 3i straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad jo kaltės forma pasireiškė neatsargumu.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje su vėlesniais pakeitimais, 3 i straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos.

XXI priede įtraukta prekė klasifikuojama KN (kombinuotosios nomenklatūros) kodu 4803 „Žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniam popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams arba vystyklams gaminti ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis, klostytas arba neklostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arba neperforuotas, dažytu arba nedažytu, dekoruotu arba nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, ritiniais, kurių plotis didesnis kaip 36 cm, arba kvadratiniais ar stačiakampiais lakštais, kurių išklotų vienos kraštinės ilgis didesnis kaip 36 cm, o kitos kraštinės ilgis didesnis kaip 15 cm“.

Iš šių teisės aktų nuostatų analizės darytina išvada, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos taikomas tarptautines sankcijas, kurios yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, popieriaus, kuris klasifikuojamas KN kodu 4803, negali būti importuojamas.

Iš byloje pateiktos elektroninės importo deklaracijos matyti, kad buvo deklaruota, jog įmonė įvežė prekę, kuri klasifikuojama kodu 4808400000, nurodyta, kad tai kraftpopierius, krepinis popierius naudojamas pakavimui (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23213074356 medžiagos 22–23 lapas).

Tačiau paėmus mėginį ir ištyrus Muitinės laboratorijoje 2023 m. gegužės 12 d. Prekių klasifikavimo aktu Nr. 23K0074 nustatyta, kad tikrasis importuotų prekių nomenklatūros kodas yra 4803003100. Tokia išvada padaryta remiantis ES integruoto tarifo duomenimis bei Muitinės laboratorijos 2023 m. gegužės 12 d. Tyrimo protokolu Nr. 23MLT0747. Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad popierius yra vienasluoksnis, pagamintas iš celiuliozės pluoštų klodų (tissues), iš cheminės medienos plaušienos, neraštuotas, nedekoruotas, neįmirkytas, nepadengtas. Popieriaus sluoksnio paviršinis tankis – 17,4 g/m2. Dokumentuose nurodyta, jog vežamas rulonuose, kurių skersmuo didesnis kaip 36 cm. KN4808 pozicijoje neklasifikuojama celiuliozinė vata ar celiuliozės pluoštų klodai, kurie paprastai yra klostyti, nelaikomas krepuotu ar klostytu popieriumi ir klasifikuojami KN 4803, 4818 arba 4823 pozicijoje. Žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniams popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams arba vystyklams gaminti ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis, klostytas arba neklostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arba neperforuotas, dažytu arba nedažytu, dekoruotu arba nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, ritininis arba lakštinis, ne didesnis kaip 25 g klasifikuojamas 4803 pozicijoje, TARIC kodas – 4803003100 (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23213074356 medžiagos 30 lapas).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ importavo būtent tokį popierių, kuris klasifikuojamas KN kodu 4803. Tai patvirtina pati sutartis, pardavėjo išrašyta sąskaita faktūra, Prekių klasifikavimo aktas, specialistės L. M. paaiškinimai.

Iš 2014 m. lapkričio 21 d. sutarties Nr. 94 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos Federacijos įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pirkti „(duomenys neskelbtini)“ gamybos popieriaus, skirto sanitariniams, buitiniams ir higieniniams gaminiams (b. l. 57), o ne pakavimui. Nors pardavėjo sąskaitoje faktūroje nurodomas prekės kodas 4808400009 (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23213074356 medžiagos 28 lapas), tačiau iš jo savybių – tankio, matyti, kad, kaip nurodė specialistė L. M., toks popierius pagal minėtą kodą negali būti klasifikuojamas.

Prekių klasifikavimo aktu Nr. 23K0074 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotos importo deklaracijoje prekės iš tiesų atitinka ne deklaracijoje nurodytą 4808 40 00 00 TARIC kodą, o faktiškai pagal savo savybes turi būti klasifikuojamos pagal 4803 00 31 00 TARIC kodą, t. y. patenka į sankcionuotų prekių pagal jau anksčiau minėtus teisės aktus, sąrašą, kurių importas draudžiamas.

Nors apeliaciniame skunde ginčijamas Prekių klasifikavimo akto patikimumas, leistinumas, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nei šio akto sudarymo aplinkybėmis, nei juose nurodytų duomenų patikimumu, juo labiau, kad akte nurodytas aplinkybes pakomentavo ir patvirtino muitinės tarnybos darbuotoja Kauno teritorinės muitinės tarifo ir mutinio vertinimo vyriausioji specialistė L. M., kurios profesionalumu teismas neturi pagrindo abejoti. Be to, specialistė paaiškino, jog šiuo atveju prekės kodas buvo nustatytas ne tik vadovaujantis prekių klasifikavimą reglamentuojančiais teisės aktais, muitinės laboratorijos tyrimo protokolu, bet ir mutinio įforminimo metu pateiktais dokumentais. Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu buvo nustatytos prekės fizinės savybės ir tai atitiko ir pardavėjo sąskaitoje nurodytą prekės tankį. Abejoti šio tyrimo protokolu, t. y. jo teisėtumu, leistinumu, teismas taip pat neturi pagrindo, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1224 (Nutarimas dėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo), 15 punktu, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Šios teisė sakų nuostatos suponuoja išvadą, jog muitinės laboratorija yra kompetentinga atlikti tyrimus, kai reikia nustatyti prekių tarifinį klasifikavimą.

Šios aplinkybės kartu su L. M. paaiškinimais bei kitais rašytiniais duomenimis (sąskaita, sutartimi, kurioje apibūdinama sutarties dalyko savybės- koks popierius bus perkamas) leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog Prekių klasifikavimo akte nurodytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl prekės klasifikavimo KN kodu yra teisingos – turi būti klasifikuojamas ne pagal 4808 40 00 00 TARIC kodą, kuris nurodytas importo deklaracijoje, o pagal 4803 00 31 00 TARIC kodą.

Šios aplinkybės pavirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvežė prekę, kurios importas pagal 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje su vėlesniais pakeitimais, 3 i straipsnio 1 dalies nuostatas yra draudžiamas. Tokiu būdu yra nesilaikoma LR tarptautinių sankcijų įstatymo reikalavimo, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Nors skunde teigiama, kad šie draudimai negalioja sutartims, sudarytoms iki 2022 m. spalio 7 d., tačiau tokie argumentai visiškai nepagrįsti, nulemti klaidingo Tarybos Reglamento nuostatų aiškinimo, todėl atmetami.

Tarybos Reglamento 3 straipsnio 3b dalyje nustatyta, kad kiek tai susiję su XXI priedo B dalyje (į kurią patenka ir prekės, klasifikuojamos pozicijoje 4803) išvardytomis prekėmis, 1 ir 2 dalyse nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. spalio 7 d., arba papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims įvykdyti, vykdymui iki 2023 m. sausio 8 d.

Ši nuostata aiškintina ne kaip leidžianti toliau neribotai vykdyti sutartis, sudarytas iki 2022 m. spalio 7 d., nes tokiu atveju sankcijos netektų savo prasmės, nebūtų efektyvios, o kaip leidžianti sutartis, kurios buvo sudarytos iki 2022 m. spalio 7 d., vykdyti iki 2023 m. sausio 8 d. Tokiu būdu duodamas pereinamasis laikotarpis verslui užbaigti sandorius ir pasiruošti veiklą vykdyti atsižvelgiant į šiomis nuostatomis įtvirtinamus ribojimus. Ši nuostata reiškia, kad po 2023 m. sausio 8 d. nebegalėjo būti vykdomi jokie iš anksčiau sudaryti sandoriai, susiję su prekėmis, nurodytomis XXI priede.

Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuodama prekes, kurios klasifikuojamos 4803 pozicijoje, pažeidė minėtus įstatymo reikalavimus, tačiau sprendžiant vadovo administracinės atsakomybės klausimą būtina nustatyti ir subjektyviąją pusę, t. y. asmens psichinį santykį su padarytu pažeidimu.

Pažymėtina, jog tiek aptartu reglamente nurodytu laikotarpiu, tiek ir inkriminuojamo pažeidimo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo T. K., todėl jis, būdamas įmonės vadovu, buvo atsakingas už tai, kad įmonė, vykdydama sandorius, prisiimdama įsipareigojimus, laikytųsi teisės aktų ir jų nepažeistų. T. K., kaip įmonės, kuri turi verslo santykius su Rusijos Federacijos, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, vadovo užimamos pareigos suponavo ir pareigą rūpintis ir domėtis tuo, ar pagal iš anksčiau sudarytą sutartį importuojamos prekės nepatenka į sankcionuotų prekių sąrašą, jeigu patenka, rūpintis sutarčių nutraukimu arba laikinu vykdymo sustabdymu iki baigsis sankcijų galiojimas. Iš visų aukščiau aptartų aplinkybių, akivaizdu, kad tokios pareigos T. K. nevykdė. Vertinant asmens psichinį santykį su padaryta veika, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad patikrinus muitinės duomenų saugykloje esančius duomenis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 20 d., buvo rastos 36 importo deklaracijos dėl prekių, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš „(duomenys neskelbtini)“, ir buvo nustatyta, kad nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. prekės buvo deklaruotos KN kodu 4803003100. Pažymėtina, jog šie apribojimai įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 8 d., t. y. po 2023 m. sausio 8 d. prekių tokiu kodu importas nebebuvo galimas. Sutartis buvo ilgalaikė, prekė buvo perkama dideliais kiekiais, ilgai iš Rusijos Federacijos, todėl įmonės vadovas neabejotinai turėjo pareigą domėtis tuo, ar prekei netaikomos tarptautinės sankcijos.

Todėl teismas pritaria nutarime padarytai išvadai, kad T. K. nebuvo pakankami rūpestingas ir nesidomėjo, ar prekėms netaikomi ribojimai, nors pagal savo darbo pobūdį, asmenines savybes, darbinę patirtį ir viešai skelbimą informaciją apie tarptautines sankcijas ir ribojimus, turėjo ir galėjo numatyti, kad prekių, kurias jis įvežė, importas yra draudžiamas dėl taikomų tarptautinių sankcijų.

Nagrinėjamu atveju atstovas remiasi „Apeks“ bandomosios laboratorijos 2022 m. spalio 26 d. tyrimo išvada, atitikties sertifikatu Nr. 0089639, eksporto deklaracija Nr. 10012020/060523/3028728 bandydamas paneigti T. K. kaltę, tačiau, kaip jau minėta, bandomosios laboratorijos tyrimo išvada nelaikytina tinkamu ir patikimu įrodymu, nes joje nurodytos aplinkybės niekaip negali būti patikrintos kitais įrodymais – neaišku kokio būtent popieriaus mėginys buvo tiriamas, nes išvada yra 2022 m. spalio mėnesio, o prekė buvo gabenama 2023 m. ir Muitinės laboratorija ištyrė konkrečios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos ir gabenamos prekės mėginį ir tai šiuo atveju Muitinės laboratoriniam tyrimui suteikia akivaizdų pranašumą įrodinėjimo kontekste. Pažymėtina ir tai, jog eksporto deklaraciją pildo prekės pradavėjas, kuris šiuo atveju nėra atsakingas ir negali būti patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus atsakomybėn, nes jis nėra subjektas, kuriam būtų privalu laikytis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo. Todėl šis dokumentas negali būti vertinamas kaip paneigiantis T. K. kaltę.

Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą konstatuojama, jog T. K. veiksmuose pagrįstai nustatyta visuma objektyviųjų ir subjektyviųjų ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs šį nusižengimą ir jam pagrįstai skirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.

ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šis pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pažymėtina, jog byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, be to, nustatyta, kad pažeidžiant tarptautines sankcijas buvo gabenamas gana didelės vertės krovinys. Nepaisant to, T. K. buvo skirta net kelis kartus mažesnė už vidurkį bauda, artima sankcijos minimumui. Įvertinus veikos pavojingumą, krovinio ir prekių kiekį, vertę, teismas daro išvadą, kad paskirtoji administracinė nuobauda nėra per griežta, individualizuota tinkamai, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

ANK 515 straipsnio 3 dalis nustato, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.

Nagrinėjamu atveju paskirtas prekės, kurios buvo nusižengimo dalykas, konfiskavimas.

Skunde įrodinėjama, kad nagrinėjamu atveju pritaikytas prekių konfiskavimas yra neproporcingas padarytam nusižengimui, tačiau tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi turto konfiskavimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. K. nubaustas už tai, kad būdamas įmonės vadovu, vykdydamas savo ūkinę, komercinę veiklą, pažeidė tarptautines sankcijas, nes jo vadovaujama įmonė įvežė į Lietuvą prekes, kurias pagal Lietuvos taikomas tarptautines sankcijas buvo uždrausta įvežti. Tokiu būdu, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, gali būti sprendžiamas ir klausimas dėl paties nusižengimo dalyko – prekių, konfiskavimo. ANK 29 straipsnio 4 dalis nustato, jog už ANK 515 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu yra bent viena šių sąlygų: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

T. K., kuris nusižengimo padarymo metu ėjo juridinio asmens vadovaujamas pareigas ir turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei turėjo pareigą kontroliuoti juridinio asmens veiklą, turėjo pareigą ir realią galimybę žinoti, kad 18 841 kg žaliavinio popieriaus yra įgyta pažeidžiant tarptautines sankcijas ir dėl to šis popierius yra administracinio nusižengimo dalykas, įgytas būtent dėl jo paties padarytų neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kad kontraktas dėl tokių prekių įsigijimo buvo ilgalaikis, asmuo žinojo, kad prekės yra perkamos iš Rusijos Federacijos įmonės, būdamas verslininkas ir būdamas atsakingas už tinkamą įmonės veiklą, nesidomėdamas ir nesirūpindamas tuo, kad prekės galimai yra sankcionuotos, elgėsi ypatingai neatsakingai ir ypatingai neatsargiai, tokiu būdu keldamas realią grėsmę tam, kad tarptautinės sankcijos gali būti neefektyvios. Veikos pavojingumo pobūdį apibūdina ne tik neatsargi kaltė, tačiau ir objektyvūs požymiai: didelis prekių kiekis – beveik 19 tonų ir didelė prekių vertė – 29 203, 55 eurai. Tokia neteisėtai įvežtų prekių apimtis atvirkščiai proporcinga tarptautinių sankcijų įvestų ribojimų efektyvumui. Kuo didesni kiekiai neteisėtai įvežamų prekių, tuo mažesnis neigiamas poveikis Rusijos Federacijai dėl įvestų sankcijų.

Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pagrįstai taikytas ir nusižengimo dalyko – prekių (žaliavinio popieriaus) konfiskavimas. Įvertinus įmonės ilgalaikę veiklą, patirtį tiek įvežant prekes, tiek ir jas perkant iš Rusijos Federacijos įmonės, tai, kad anksčiau prekės buvo deklaruojamos kitu KN kodu, pagal kurį šiuo metu tokias prekes įvežti draudžiama, teismas sprendžia, jog būtent prekių konfiskavimas padės pasiekti tai, kad T. K. ateityje būtų žymiai atsakingesnis, atidesnis, nebedarytų tokio pobūdžio nusižengimų, todėl prekės konfiskavimas nevertinama kaip akivaizdžiai neproporcinga administracinio poveikio priemonė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundas netenkinamas, Kauno teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas Nr. MD-KM00-ANR_N-230-2023 paliekamas galioti nepakeistas, nes yra teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos teisingai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais,

nutaria:

T. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundo netenkinti.

Kauno teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-230-2023 palikti galioti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 23213074356 medžiagą grąžinti Kauno teritorinei muitinei.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.