- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-1378-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04753-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Skolininkas
- K. Š.
- Kreditorius
- T. V. Ž.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko K. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal kreditorės T. V. Ž. pareiškimą skolininkui K. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė T. V. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 87366,77 Eur skolos, 1573,20 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininko K. Š.. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui, esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, 88939,97 Eur sumai. Paaiškino, kad pareiškimo suma yra labai didelė, todėl teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: kreditorės T. V. Ž. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkui K. Š. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 88939,97 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias skolininko banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, ne daugiau kaip 88939,97 Eur bendrai sumai, uždraudžiant skolininkui areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę daryti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, atsiskaityti su kreditoriumi. Padarė išvadą, jog teismo įsakymo įvykdymo rizika gali padidėti, kadangi pareiškimo suma yra didelė, skolininkas yra fizinis asmuo, kuris nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkas K. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Paaiškino, kad:
1. Kreditorė savo reikalavimų visiškai nepagrindė, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo.
2. Skolininko finansinė padėtis yra labai gera ir kreditorės pareikšto reikalavimo suma jam nėra didelė. Skolininkui nuosavybės teise priklauso 100 proc. pelningai veikiančios UAB „I-Service“ akcijų. Įmonės turto vertė sudaro apie 1419280 Eur, nuosavo kapitalo vertė sudaro apie 311239 Eur (iš kurių 211719 Eur nepaskirstytas pelnas). Todėl neegzistuoja teismo įsakymo ar sprendimo neįvykdymo rizika.
3. Teismas pažeidė lygiateisiškumo ir ekonomiškumo principus, kadangi be pagrindo suvaržė skolininko nuosavybės teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Kreditorė T. V. Ž. atsiliepimu prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad:
1. Teismas nenukrypo nuo Lietuvos teismų suformuotos praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais.
2. Apeliantas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra gera. Apeliantas pateikė įrodymus kokia buvo UAB „I-Service“ finansinė padėtis 2013 metais, tačiau skolininku byloje yra ne UAB „I-Service“, o K. Š., kurio asmeninis turtas nėra ir negali būti tapatinamas su bendrovės turtu. Antstolei vykdant skundžiamą nutartį paaiškėjo, jog atsakovas tik viename banke turi 53,29 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 str.).
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Pirmosios instancijos teismo išvada, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali padidėti teismo įsakymo įvykdymo rizika, yra pagrįsta tuo požiūriu, jog pagal susiformavusią teismų praktiką jau vien tai, kad prašoma išieškoti 88939,97 Eur suma iš fizinio asmens yra didelė, laikytina realia grėsme, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl skundžiamos nutarties priėmimo metu nesant pakankamų įrodymų apie skolininko turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę.
Apelianto teigimu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi kreditorė savo reikalavimų dėl teismo įsakymo nepagrindė. Šis apelianto argumentas taip pat atmestinas, kadangi, teismas taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, ir neprivalo turėti įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje galima įžvelgti realią grėsmę, jog galimai palankus teismo sprendimas (šiuo atveju teismo įsakymas), gali būti neįgyvendinamas, t. y. kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, taip pat grindžia savo gera finansine padėtimi. Šiems teiginiams pagrįsti apeliantas pateikė UAB „I-Service“, kurios vieninteliu akcininku yra skolininkas, finansinės atskaitomybės dokumentus. Tačiau pagal CK 2.50 str. 2 d. juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. UAB „I-Service“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo bendrovės akcininko turto. Taigi skolininko pateikti įrodymai nepagrindžia, jog jis būtų pajėgus įvykdyti kreditorės reikalavimus. Kitų įrodymų apie savo turtinę padėtį skolininkas nepridėjo, todėl apelianto argumentai apie jo gerą turtinę padėtį taip pat atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, jog teismas pažeidė lygiateisiškumo ir ekonomiškumo principus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pirmiausia areštavo skolininko nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ir tik jo nepakankant areštavo lėšas uždraudžiant skolininkui, leido areštuotu turtu naudotis ir valdyti (uždrausta tik disponuoti), palikta teisė daryti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, atsiskaityti su kreditoriumi. Toks laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra mažiausiai sukeliantis skolininkui neigiamų pasekmių.
Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.