Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos miesto aplinkosaugos departamentui dėl 14 000 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t. y. padarytą žalą ieškovė kildina iš atsakovės – Klaipėdos miesto savivaldybės kaip viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės valdoma automobilių stovėjimo aikštelė apsemiama lietaus vandeniu po kiekvieno stipraus lietaus ir sniego. Pažymi, kad ieškovė kasmet po kelis kartus kreipiasi į atsakovę dėl avarijos likvidavimo, tačiau lietaus kanalizacija nesutvarkyta. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad nuotekų tvarkymo organizavimas yra viena iš savivaldybės atliekamų viešojo administravimo funkcijų. Ieškovės teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybė neatliko veiksmų, numatytų aplinkos ministro įsakyme Nr. DI-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastuktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo. Nurodo, kad dėl Klaipėdos miesto savivaldybės neatliekamų pareigų yra žlugdomas ieškovės verslas, nes dauguma vartotojų nestato aikštelėje automobilių. Daro išvadą, kad ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių, jei Klaipėdos miesto savivaldybė būtų tinkamai atlikusi jai įstatymų pavestas funkcijas.

Klaipėdos apygardos teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodė, žalos atlyginimas yra civilinės teisės reglamentavimo dalykas ir pagal bendrąją taisyklę ginčai, susiję su žalos atlyginimu, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį tais atvejais, kai turtinė ar neturtinė žala yra padaroma viešojo administravimo subjekto veiksmais jam veikiant viešojo administravimo srityje, bylas dėl žalos atlyginimo sprendžia administraciniai teismai. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei grindžiami tuo, jog savivaldybė nevykdo jai priskirtos savarankiškos funkcijos, susijusios su vandens nuotekų tinklų priežiūra (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas). Teismo vertinimu, žala kildinama iš viešojo administravimo funkcijų nevykdymo. Tad esant nurodytoms aplinkybėms spręstinas bylos teismingumo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti žalą, kuri kilo dėl to, kad savivaldybė netvarko vandens nuotekų tinklų, todėl ieškovės valdoma automobilių stovėjimo aikštelė apsemiama vandeniu ir dėl šių priežasčių ieškovė patiria nuostolių. Ieškovės manymu, Klaipėdos miesto savivaldybė šiuo atveju netinkamai vykdė vandens nuotekų tinklų priežiūrą. Pažymėtina, kad savivaldybė, vykdydama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte įtvirtintą savarankiškąją (Konstitucijos ir įstatymų nustatytą (priskirtą)) savivaldybių funkciją organizuoti šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą, veikia viešojo administravimo srityje. Jeigu dėl netinkamos šios funkcijos vykdymo padaroma žala, ginčai dėl tokios žalos atlyginimo pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra teismingi administraciniams teismams (CK 6.271 straipsnis). Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ginčas teismingas administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos miesto aplinkosaugos departamentui dėl 14 000 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys