Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-27217-944/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
e2-27217-944/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17270-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
B. K.
Civilinė byla Nr. e2-27217-944/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17270-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.2.5.5; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui B. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui B. K., prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 109,51 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovui siųsta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, kurie buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad atsakovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu 2018-08-31 sudarė draudimo sutartį Nr. 01/502110659, pagal kurią buvo apdrausta automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą.

Tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę teisiniai prievoliniai santykiai. 2018-09-24 Studentų g. 19, Kaune, įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas kelio ženklas. Autoįvykio kaltininkas - atsakovas B. K.. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 365,04 Eur draudimo išmoką UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ dėl eismo įvykio metu sugadinto kelio ženklo. 2019-01-04 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl dalies žalos 109,51 Eur atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas duomenų, jog būtų žalą atlyginęs, teismui nepateikė.

Vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikta teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas ar dalį sumos grąžintų atsakingas asmuo, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62 punktas, taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Kadangi įvykio metu buvo padidėjusi draudimo rizika dėl atsakovo veiksmų (automobilį vairavo asmuo, kurio amžius mažesnis negu 25 m.) ir apie draudimo rizikos padidėjimą draudikas nebuvo informuotas, todėl ieškovė, atlyginusi nukentėjusiam asmeniui žalą dėl autoįvykio metu sugadinto kelio ženklo, įgijo 109,51 Eur reikalavimo teisę į atsakovą. Žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo.

Be to, atsakovas už prievolės įvykdymo termino praleidimą privalo mokėti ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos –15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo 1,79 Eur išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai 109,51 Eur (vieną šimtą devynis eurus 51 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė