Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Amber promotions“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Pauliaus Vinklerio, skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, MGK) 2016-12-08 sprendimą Nr. S-259 (7-226/2016); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-09-09 sprendimą Nr. 69-93; 3) panaikinti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016-07-07 sprendimą Nr. (4.65) FR0682-433; 4) įpareigoti VMI priimti sprendimą dėl PVM permokos grąžinimo pareiškėjai.

Pareiškėjos nuomone, uždirbtomis pajamomis gali būti pripažintos tik tos iš paslaugų gavėjų gautos piniginės lėšos, už kurias pareiškėja buvo suteikusi apgyvendinimo paslaugas. Paaiškina, kad ne fiziniai asmenys nepasinaudojo jiems suteikta teise nuvykti į pasirinktus kurortus, bet UAB „Amber promotions“ nesudarė jiems galimybių tai atlikti, nes pareiškėja veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas, ir didžiajai daliai bendrovės teikiamų paslaugų pirkėjų sąmoningai, kaip vėliau paaiškėjo, ir neplanavo teikti. Dėl šios priežasties daugelis paslaugų gavėjų kreipėsi į UAB „Amber promotions“ reikalaudami nutraukti sudarytą su jais paslaugų teikimo sutartį ir grąžinti jų sumokėtas pinigines įmokas, nurodydami tokio reikalavimo priežastis, t. y., paaiškėjus, jog paslaugų teikėjas visaip vilkina paslaugų suteikimo momentą. Per 2 metų laikotarpį tokių paslaugų gavėjų buvo net 557, kurių bendra reikalavimų grąžinti sumokėtas pinigų sumas sudarė 1 259 814,00 Lt. Nesuteikus paslaugų gavėjams sutartimi sulygtos paslaugos UAB „Amber promotions“ privalėjo grąžinti už paslaugos suteikimą avansu sumokėtus paslaugų gavėjo pinigus. Tokia pardavėjo (paslaugos teikėjo) prievolė, priešingai nei kad teigiama Komisijos 2016-12-08 sprendime, numatyta tiek Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose pirkimo-pardavimo sandorio šalių teises ir pareigas, tiek ir su paslaugos gavėjais sudarytose paslaugų pirkimo sutartyse. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog avansu (išankstine apmokėjimo tvarka) paslaugų gavėjų, kuriems nebuvo suteikta sutartyje nurodyta jų apgyvendinimo užsienio kurortuose paslauga, sumokėtos sumos neabejotinai laikytinos UAB „Amber promotions“ neuždirbtomis pajamomis, todėl ir nepripažintinos bendrovės nuosavybe, o laikytina paslaugų gavėjų nuosavybe. Ši aplinkybė patvirtintina ir Vilniaus apygardos teismo priimtomis nutartimis, kuriomis paslaugų gavėjų reikalavimai grąžinti pinigus (nes nesuteiktos sutartimi su įmone sulygtos paslaugos) buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja mano, kad UAB „Amber promotions“ pelno mokesčiu apmokestinta nepagrįstai ir neteisėtai, o Vilniaus AVMI 2016-03-29 patikrinimo aktu įmonei apskaičiuotas 7354,90 Eur pelno mokestis, delspinigiai ir bauda, nepagrįsti.

Fiziniams asmenims buvo siūlomos apgyvendinimo paslaugos užsienio viešbučiuose sudarant su jais paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias paslaugos gavėjai sumokėdavo pinigus pareiškėjai ir pagal sutartį įgydavo teisę 3 metų laikotarpiu vykti į įvairius užsienio viešbučius pasirinktuose kurortuose (Ispanijoje, Maltoje, Kipre). Pareiškėja 2011-01-27 sudarė FLY - BUY marketingo sutartį su „Fortina“, pagal kurią kaip atlygį už paslaugas minėtai įmonei turėjo mokėti Pareiškėjai 10 proc. sumą nuo sudarytų pardavimo sandorių, tačiau Inspekcija pagal Pareiškėjos pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus nenustatė apmokėjimų už suteiktas paslaugas. Už poilsiautojų apgyvendinimą „Fortinos“ viešbučiuose Pareiškėjai mokėti nereikėjo. Pareiškėjos darbuotojai paaiškino, kad visi siūlomi viešbučiai buvo reklaminiai. Viešbučiai atlikdavo tokias pačias prezentacijas kaip ir pareiškėja.

Pareiškėjos direktorius, atlikęs ir kasininko funkcijas, kuriam turtas buvo patikėtas darbo teisinių santykių pagrindu, įtariamas svetimo turto (pareiškėjos jam patikėtų pinigų) pasisavinimu. Iš visų Pareiškėjos pagal su fiziniais asmenimis sudarytas sutartis gautų pajamų, vadovams buvo išmokėta 11427420 Lt piniginių lėšų pagal kasos išlaidų orderius, iš kurių 5 366 297 Lt buvo panaudoti pareiškėjos ūkinei finansinei veiklai vykdyti, likusi pinigų suma (6 061 123 Lt suma) išmokėta jos vadovams.

Pareiškėja išmokėjo pinigines lėšas savo vadovams, kurių dalis nebuvo panaudota jos ūkinei veiklai vykdyti, todėl Vilniaus AVMI pagrįstai nuo išduotų pinigų, kurie traktuotini kaip pareiškėjos vadovų pajamos, apskaičiavo GPM. Komisija pagrįstai nurodė, jog įmonės vadovui išmokėtos ir jo pagal paskirtį nepanaudotos bei įmonei negrąžintos piniginės lėšos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pareiga apskaičiuoti bei sumokėti GPM tenka įmonei.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (e. b. l. 119-120).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos iš fizinių asmenų gautos piniginių lėšų pripažinimo pareiškėjos pajamomis ir jų apmokestinimo, bei dėl bendrovės vadovams pagal kasos išlaidų orderius išmokėtų piniginių lėšų pripažinimo A klasės pajamomis ir jų apmokestinimo.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus VMI atlikusi mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31, 2016-03-29 patikrinimo aktu (toliau – ir Patikrinimo aktas) paskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėti į biudžetą 228 968,08 Eur (790 581 Lt) GPM ir 7 354,90 Eur (25 395 Lt) PM sumą (MGK I t., b. l. 43-52). Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, Vilniaus AVMI pateikė pastabas dėl GPM ir PM (MGK I t., b. l. 30-31).

Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjos pastabas, 2016-07-07 sprendimu Nr. (4.65) FR0682-433 patvirtino Patikrinimo aktą ir papildomai apskaičiuotas 228 968,08 Eur GPM ir 7354,90 Eur PM sumas. Taip pat nuo nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavo 21 951 Eur GPM delspinigių ir 3,67 Eur PM delspinigių bei paskyrė 22 897 Eur GPM baudą ir 735 Eur PM baudą (MGK I t., b. l. 21-25).

Nesutikdama su Vilniaus AVMI sprendimu pareiškėja pateikė skundą VMI (MGK I t., b.3-18 l.). Skundą centriniam mokesčių administratoriui grindė tuo, kad įmonės pajamomis gali būti pripažintos tik tos piniginės įplaukos, už kurias buvo suteiktos apgyvendinimo užsienyje paslaugos, o buvusių įmonės vadovų neteisėtai pasisavintos lėšos nepagrįstai priskirtos A klasės pajamoms.

VMI 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 69-93 patvirtino Vilniaus AVMI 2016-07-07 sprendimą Nr. (4.65) FR0682-433 ir pareiškėjos skundo netenkino (MGK I t., b. l. 10-11).

Nesutikdama su VMI sprendimu pareiškėja pateikė skundą Komisijai (MGK I t., b. l. 1-5). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, patvirtino VMI 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 69-93 (MGK IV t., b. l. 237-244).

Dėl iš fizinių asmenų gautų piniginių lėšų pripažinimo pajamomis ir jų apmokestinimo

Uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau – PMĮ). Įgyvendinant PMĮ nuostatas taip pat taikomi Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (toliau – ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas), Verslo apskaitos standartai.

PMĮ 2 straipsnio 24 dalyje (2004-04-08 įstatymo Nr. IX-2102 redakcija) nustatyta, kad pajamos - visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Amber promotions“ vykdė kitų išankstinio užsakymo ir susijusių paslaugų veiklą (EVRK kodas 79.90) ir kelionių agentūrų ir ekskursijų organizatoriaus veiklą (EVRK kodas 79.10) (MGK I t., b. l. 96). Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja, nors ir 2009-11-01 buvo sudariusi rinkodaros sutartį su Nr. 10/01/18 su Kipro įmone „Menotra Limited“, kurios pagrindu įsipareigojo surasti klientus (fizinius asmenis) minėtai užsienio bendrovei, o „Menotra Limited“ sutiko mokėti komisinius nuo kiekvieno pardavimo, tačiau faktiškai pareiškėja veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas, t. y. pareiškėja pati organizavo poilsines keliones įvairiuose užsienio kurortuose ir jo pajamos yra visos fizinių asmenų sumokėtos įmokos. Mokesčių administratorius konstatavo, kad Kipro įmonei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis pareiškėja įformino realiai neįvykusius sandorius. Aplinkybės, kad UAB „Amber promotions“ veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas, pareiškėjos bankroto administratorius mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, o taip pat ir teismui pateiktame skunde, neginčijo.

Mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjos mokestinį patikrinimą, nustatė, kad 2009-2011 m. pareiškėja su fiziniais asmenimis sudarė 5 516 paslaugų teikimo sutartis, kurių pagrindu fiziniai asmenys mokėdavo pareiškėjai pinigus ir įgydavo teisę per trijų metų laikotarpį vykti į užsienio viešbučius pasirinktuose kurortuose. UAB „Amber promotions“ iš fizinių asmenų pagal sudarytas sutartis 2009 m. gavo 484 665 Lt, 2010 m. 8 474 920 Lt, 2011 m. 3 517 765 Lt (MGK I t., b. l. 54-87). Didžioji dalis fizinių asmenų, sudariusių su pareiškėja sutartis, į keliones neišvyko. Ginčo dėl šių mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir mokesčių administratoriaus apskaičiuotų iš fizinių asmenų gautų piniginių lėšų sumos byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos bankroto administratorius nesutinka su tuo, kad UAB „Amber promotions“ iš fizinių asmenų gautus pinigus mokesčių administratorius pripažino bendrovės pajamomis ir nuo jų apskaičiavo pelno mokestį. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad avansu (išankstine apmokėjimo tvarka) paslaugų gavėjų, kuriems nebuvo suteikta sutartyje nurodyta jų apgyvendinimo užsienio kurortuose paslauga, sumokėtos sumos nėra UAB „Amber promotions“ uždirbtos pajamos, o yra paslaugų gavėjų nuosavybė. Paaiškėjus, kad paslaugų teikėjas visaip vilkina paslaugų suteikimo momentą, 557 paslaugų gavėjų pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus už nesuteiktas paslaugas, kurių bendra suma sudaro 1 259 814,00 Lt.

Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, pagal PMĮ 2 straipsnio 24 dalį, pajamomis laikomos visos uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais, tiek ne pinigais.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja iš fizinių asmenų gautais pinigais disponavo ir naudojo savo ūkinėje veikloje, t. y. mokėjo darbo užmokestį, pirko prekes ir paslaugas, vykdė kitas ūkinės veiklos operacijas (MGK I t., b. l. 90, 103-117, 161-198). Pareiškėja mokesčių administratoriui nepateikė visų buhalterinės apskaitos dokumentų (paslaugų pardavimų fiziniams asmenims registrų už visą tikrinamąjį laikotarpį, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų bei jų registrų už laikotarpį nuo 2009-11-09 iki 2011-12-31, Didžiosios knygos, visų darbo laiko apskaitos žiniaraščių). Mokesčių administratorius, siekdamas išsiaiškinti, ar su pareiškėja sutartis sudarę asmenys išvyko į keliones, o jeigu ne, ar sumokėti pinigai buvo grąžinti, mokestinio patikrinimo metu atliko jų apklausą. Į elektroninio ryšio priemonėmis ir paštu išsiųstus 1782 laiškus atsakė 290 asmenys. Iš atsakymus pateikusių asmenų 31 nurodė, jog į keliones išvyko ir jokių pretenzijų pareiškėjai neturi. Kiti asmenys (259) nurodė, jog į kelionę neišvyko, daugeliui pinigai už kelionę nebuvo grąžinti, dalis asmenų taip pat nurodė, jog neketina reikalauti grąžinti už neįvykusias keliones sumokėtų pinigų (MGK II t., b. l. 112-199, IV t., b. l. 1-219). Pagal pareiškėjos klientų pateiktus duomenis mokesčių administratorius apskaičiavo fizinių asmenų sumokėtų sumų vidurkį bei įvertino neišvykusiems fiziniams asmenims grąžintas pinigų sumas (MGK I t., b. l. 90).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pagal sutartis iš fizinių asmenų gautomis pajamomis disponavo, jomis naudojosi ir gavo ekonominės naudos, negrąžintos piniginės sumos, PMĮ 2 straipsnio 24 dalies prasme, laikytinos pareiškėjos pajamomis, o ne paslaugų gavėjų nuosavybe. Šios pajamos taip pat nėra komisiniai, nes pareiškėja veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog apskaičiuojant pareiškėjos apmokestinamąjį pelną atskaityti leidžiami atskaitymai, įvertintos neišvykusiems asmenims grąžintos pinigų sumos, sumokėti mokesčiai (MGK I t., b. l. 90-91). Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad apskaičiuojant uždirbtą pelną ir pelno apmokestinamas pajamas, pirmiausiai taikomas PMĮ, nustatantis mokesčio bazės, pajamų ir sąnaudų pripažinimo, apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarką ir pagrindinius principus. Vien tai, kad pareiškėja netinkamai vykdė ir/ar neketino vykdyti sutartinių įsipareigojimų savo klientams, o siekė tik gauti iš jų pinigų sumas, nėra pagrindas pareiškėjos gautų pinigų nepripažinti jos pajamomis. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai iš fizinių asmenų gautas pinigines sumas pripažino pareiškėjos pajamomis ir jas apmokestino PMĮ nustatyta tvarka.

Dėl pagal kasos išlaidų orderius išmokėtų piniginių sumų apmokestinimo GPM

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases - A ir B. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą A klasės pajamoms priskiriamos visos iš Lietuvos vieneto gautos pajamos, išskyrus pajamas, kurios numatytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte, o B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

GPMĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2003 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. IX-1848 redakcija) nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Taigi jei gyventojo pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, tai šias pajamas išmokantis asmuo yra laikomas mokesčio mokėtoju (MAĮ 2 straipsnio 17 ir 18 dalys) ir jam tenka pareiga, atsižvelgiant į gyventojui išmokamą pajamų sumą, apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos bendrovės vadovams išmokėtų ir pagal paskirtį nepanaudotų piniginių sumų apmokestinimo. Pareiškėjos bankroto administratorius teigia, kad bendrovės vadovų pasisavinti pinigai nėra jam išmokėtas darbo užmokestis. Šios sumos ne bendrovės, o kreditorių nuosavybė, todėl nepagrįstai priskirtos bendrovės vadovo vykdytos veiklos A klasės pajamoms. Kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad pinigai skirti ūkinei finansinei veiklai vykdyti, bet ne jiems (vadovams) išmokėtinas darbo užmokestis. Bendrovės direktorius privalėjo grąžinti į įmonės kasą tikslinei paskirčiai nepanaudotas pinigines lėšas, tačiau to nepadarė, niekam nepranešęs išvyko iš Lietuvos ir slapstosi užsienyje. Pareiškėjos nuomone, įmonės vadovų neteisėtai įgytos lėšos, jas pasisavinant, nepriskirtinos A klasės pajamoms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad išmokant pinigus atskaitingam asmeniui išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotus pinigus atskaitingas asmuo grąžina į kasą įforminant kasos pajamų orderį.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos vadovams 2009-2011 m. pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėta 11 427 420 Lt suma, iš kurių 5 366 297 Lt buvo panaudoti pareiškėjos ūkinei finansinei veiklai vykdyti, o likusi 6 061 123 Lt suma į kasą negrąžinta. Dokumentų, galinčių patvirtinti, kad 6 061 123 Lt suma buvo panaudota ūkinės veiklos vykdymui, nėra (MGK I t., b. l, 43-51, 91-92). Ginčo tarp šalių dėl bendrovės vadovams pagal kasos išlaidų orderius išmokėtų ir nepanaudotų negrąžintų piniginių sumų dydžio nėra.

Šios bylos nagrinėjimo metu konstatuota, kad pareiškėjos iš fizinių asmenų pagal sutartis gautos ir negrąžintos piniginės įplaukos yra pareiškėjos gautos (uždirbtos) pajamos. Į kasą negrąžintos pinigų sumos liko bendrovės vadovams, todėl darytina išvada, kad bendrovės vadovai iš pareiškėjos gavo pajamas (naudą pinigais). Kaip jau buvo minėta ankščiau, pajamomis, pagal PMĮ 2 straipsnio 24 punktą, laikomos visos asmens gautos ir (ar) uždirbtos pajamos.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimai neteisėtai bendrovės vadovų pasisavintų piniginių sumų, kurios mokesčių administratoriaus pagrįstai pripažintos pareiškėjos pajamomis, nepatenka į administracinės bylos nagrinėjimo ribas, o nuostolis, susidaręs dėl GPM, gali būti išieškotas regreso tvarka. Pareiškėjos argumentai, jog buvęs bendrovės vadovas yra užsienio pilietis ir šiuo metu slapstosi, kas apsunkina ar net daro neįmanomą nuostolių išieškojimą, įtakos GPM apskaičiavimui ir sumokėjimui neturi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad įmonės vadovams kasos išlaidų orderių pagrindu išmokėtas ir vadovo pagal paskirtį nepanaudotas bei įmonei negrąžintas pinigines lėšas mokesčių administratorius pagrįstai priskyrė A klasės pajamoms ir nuo juo pareiškėjai, kaip lėšas išmokėjusiam asmeniui, apskaičiavo GPM.

Dėl pareiškėjai paskirtų baudų ir delspinigių

Delspinigiai yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jie pradedami skaičiuoti tada, kai atsiranda įstatymų numatyti pagrindai – mokestinės prievolės neįvykdymas. Asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus (MAĮ 140 straipsnis).

Nagrinėjamu ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėja pažeidė GPMĮ 23 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį ir PMĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 50 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl už mokesčių įstatymų pažeidimus pareiškėjai pagrįstai skirtos baudos ir priskaičiuoti delspinigiai. Teritorinis mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsižvelgė pareiškėjos statusą ir jos turimus didelius kreditorius įsipareigojimus, todėl paskyrė minimalaus dydžio – 10 proc. baudas. Delspinigiai pareiškėjai apskaičiuoti atsižvelgus į mokestiniam patikrinimui aktualiu laikotarpiu sumokėtus mokesčius ir turimas kitų mokesčių permokas. Už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2016-03-29 PM delspinigių mokesčių administratorius neskaičiavo (e. b. l. 72). Pareiškėja mokesčių administratorius paskaičiavimų neginčija, prašymo sumažinti ar atleisti nuo delspinigių (baudų) mokėjimo nepareiškė.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad mokesčių administratorius išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis teisės aktais, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus. Mokestinį ginčą nagrinėjusios VMI ir MGK tinkamai taikė ir aiškino Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio ir Mokesčių administravimo įstatymus, tinkamai įvertino mokestinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas dalyje dėl sprendimų panaikinimo atmestinas.

Dėl įpareigojimo priimti sprendimą dėl PVM permokos grąžinimo

Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti VMI priimti sprendimą dėl PVM permokos grąžinimo pareiškėjai.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Šiuo atveju reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėjai PVM permoką turėtų būti pagrįstas atsakovės atsisakymu tokius veiksmus atlikti, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Pareiškėjos reikalavimas dėl permokos grąžinimo su šioje byloje ginčijamais sprendimais nesusijęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, jog pareiškėja nepagrindė, kad tarp jos ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl PVM permokos grąžinimo, todėl toks reikalavimas negali būti savarankišku materialinio pobūdžio reikalavimu šioje byloje ir nenagrinėtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Byla dėl reikalavimo įpareigojimo atlikti veiksmus nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

pareiškėjos BUAB „Amber Promotions“ skundą dalyje dėl Mokestinių ginčų komisijos 2016-12-08 sprendimo Nr. S-259 (7-226/2016), Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-09-09 sprendimo Nr. 69-93 ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-07-07 sprendimo Nr. (4.65) FR0682-433 panaikinimo atmesti.

Bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją priimti sprendimą dėl PVM permokos grąžinimo nutraukti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.