- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-1786-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „HANNER PROPERTY“, Pastato
- Ieškovas
- D. K., F. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „AMBER REALTY MANAGEMENT“, UAB „VYSPRA“, UAB „Žirmūnų būstas“, Vilniaus miesto savivaldybė, notarė D
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „HANNER PROPERTY“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-30901-592/2013 pagal ieškovų D. K. ir F. B. ieškinį atsakovams UAB „HANNER PROPERTY“ ir Pastato, esančio Giedraičių g. 2, Vilniaus m., savininkų bendrijai dėl juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu, tretieji asmenys UAB „AMBER REALTY MANAGEMENT“, UAB „VYSPRA“, UAB „Žirmūnų būstas“, Vilniaus miesto savivaldybė, notarė D. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovai D. K., F. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti pastato, esančio Giedraičių g. 2, Vilniaus m., savininkų bendriją neteisėtai įsteigta nuo jos įsteigimo momento, taikyti restituciją - panaikinti 2012-12-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-2388; sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki tarp šalių bus išspręstas teisinis ginčas, Giedraičių g. 2 daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų laikinuoju administratoriumi skirti UAB „Žirmūnų būstas“, nustatant paprastąjį turto administravimą (CK 4.20 str.) ir įpareigojant jį veikti pagal CK 4.84 str. 8, 9, 11, 12 d. nurodytus reikalavimus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis Giedraičių g. 2-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso daugiabučiame name adresu Giedraičių g. 2 yra 12 butų ir 1 negyvenamoji patalpa, iš kurių aštuonis butus valdo atsakovas UAB „HANNER PROPERTY“, trečiasis asmuo UAB „VYSPRA“ - 2, o trečiasis asmuo UAB „AMBER REALTY MANAGEMENT“ - 1 butą. Namo negyvenamoji patalpa, esanti namo rūsyje, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2012-08-14 atsakovo UAB „HANNER PROPERTY“ sprendimu nuspręsta įsteigti pastato, esančio Giedraičių g. 2, Vilniuje, savininkų bendriją. Bendrija Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2013-10-29, bendrijos pirmininku buvo išrinktas AB „HANNER“ darbuotojas ir UAB „HANNER PROPERTY“ įgaliotas asmuo T. P.. Atsakovas UAB „HANNER PROPERTY“ sąmoningai apleidęs ir niokojęs savo butus bei bendro naudojimo objektus, įsteigęs daugiabučio namo savininkų bendriją, siekia ne tų tikslų, kuriuos nurodė bendrijos steigimo dokumentuose, o stengiasi išvengti savo, kaip bendrojo naudojimo objektų bendrasavininko, įstatyminių pareigų, susijusių su namo priežiūra, vykdymo bei pablogino namo būklę. Atsakovo UAB „HANNER PROPERTY“ tikslas yra ginčo teritorijoje vystyti didelio aukštingumo pastatų komplekso statybas. Atsakovų UAB „HANNER PROPERTY“ ir pastato savininko bendrijos neveikimas bei interesas nugriauti pastatą, dėl ko kiti savininkai ir tretieji asmenys gali patirti neproporcingai didelę žalą. Dėl tokių namo bendrijos veiksmų namo būklė pablogėjo ir būtina nedelsiant imtis veiksmų namo priežiūrai (LR CK 1.80 str., 1.86 str., 2.114 str. 1 d., 4.84 str., 6.145 str., LR CPK 144 str.-145 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „HANNER PROPERTY“ atsiliepimu į ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovai neturi teisės reikšti ieškinio dėl juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu, todėl tikėtinai nepagrindžia ieškinio reikalavimo ir nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pabrėžė, kad pareikšto ieškiniu ir prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis niekaip neužtikrinamas teismo sprendimo vykdymas. Iki namo bendrijos įsteigimo namo būklė buvo bloga, namas yra avarinės būklės ir bendrija ėmėsi neatidėliotinų veiksmų susiklosčiusiai situacijai spręsti (LR CK 2.114 str. 5 d.).
Trečiasis asmuo UAB „Žirmūnų būstas“ atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad jis iki bendrijos įsteigimo ilgą laiką vykdė namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą, yra gerai susipažinęs su namo būkle, todėl gali operatyviai imtis priemonių bendrojo naudojimo objektų atstatymui. Mano, kad ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti patenkintas (LR CPK 144 str. 1 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-02 nutartimi nutarė ieškovų D. K. ir F. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; skirti Giedraičių g. 2 daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų laikinuoju administratoriumi UAB „Žirmūnų būstas“, nustatant paprastąjį turto administravimą (CK 4.20 str.) ir įpareigojant jį veikti pagal CK 4.84 str. 8, 9, 11, 12 dalyse nurodytus reikalavimus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tam tikra priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taip pat gali būti taikomos, siekiant užkirsti kelią galimiems nuostoliams atsirasti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas dėl Pastato, esančio Giedraičių g. 2, Vilniaus m., savininkų bendrijos pripažinimo neteisėtai įsteigta nuo jos įsteigimo momento ir 2012-12-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2388 panaikinimo. Atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje bus konstatuota, jog bendrija įsteigta neteisėtai, tai suponuoja, kad ir jos veikla yra neteisėta, todėl ieškovai pagrįstai kelia klausimą dėl galimos žalos kilimo, tuo pačiu pagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki tarp šalių bus išspręstas teisinis ginčas, Giedraičių g. 2 daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų laikinuoju administratoriumi skiriant UAB „Žirmūnų būstas“, nustatant paprastąjį turto administravimą (CK 4.20 str.) ir įpareigojant jį veikti pagal CK 4.84 str. 8, 9, 11, 12 d. nurodytus reikalavimus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus (LR CPK 144 str., 145 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „HANNER PROPERTY“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-02 nutartį. Nurodė, kad pastato bendro naudojimo objektai bendrijai nepriklauso, ji yra tik šių objektų valdytoja. Pastato bendro naudojimo objektai priklauso visiems pastato savininkams, proporcingai jų turimai asmeninei nuosavybei, todėl teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, jas nustatė tiek paties ieškovo, tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, nes laikinas administravimas buvo nustatytas visų šių asmenų turto atžvilgiu. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių. Ieškovai ieškinyje patvirtina, kad ieškinio reikalavimas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra analogiško pobūdžio, todėl skundžiama nutartimi buvo sukeltos pasekmės, kurios gali būti sukeliamos tik išsprendus ginčą iš esmės. Teismas nevertino tikimybės, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Teismas taip pat nevertino proporcingumo principo. Apeliantas pažymėjo, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams nekiltų jokių neigiamų padarinių. Teismas nevertino aplinkybės, kad žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, atitinkamos dalys yra paimamos visuomenės poreikiams. Teismas sukūrė tokia situaciją, kad naujasis namo administratorius, siekdamas pelno iš vykdomos veiklos atliktų kapitalinį remontą, ateityje planuojamo griauti pastato atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, nesusipažinęs su teismuose nagrinėjamomis bylomis pagal ieškovų ieškinius, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (LR CK 2.114 str.).
Atsiliepimas
Ieškovai D. K. ir F. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-02 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties yra pateikęs tik atsakovas UAB „HANNER PROPERTY“. Nei Pastato, esančio Giedraičių g. 2, Vilniaus m., savininkų bendrija, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys, kurių teisės, pasak atsakovo, yra varžomos, nutarties paskirti laikiną administratorių neskundė. LR CPK 145 str. 1 d. 5 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė praktikoje yra priskiriama prevencinėms priemonėms pagal siekiamą tikslą, kurios paskyrimo prasmė ir reikšmė sietina su būtinumu užtikrinti turto išsaugojimą, jo vertės išlaikymą, veiklos, susijusios su turto valdymu, tvarkymu bei disponavimu juo. Ieškovai pažymėjo, jog jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, reiškia, kad teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Vien ta aplinkybė, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su vienu iš ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų, neužkerta kelio tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymui, jeigu kitokiu būdu negalima užtikrinti teismo sprendimo realų vykdymą (LR CPK 145 str. 1 d. 5 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t.y. įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str. ir 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.
Atmestinas apelianto argumentas, jog ieškinio reikalavimai ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra analogiško pobūdžio, kad skundžiama nutartimi buvo sukeltos pasekmės, kurios gali būti sukeliamos tik išsprendus ginčą iš esmės. Tai, kad ieškinio reikalavimas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra betarpiškai susiję, savaime nereiškia, kad, patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, byla išsprendžiama esmės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis paskirtas laikinas administratorius, tačiau neišspręstas klausimas dėl pastato, esančio Giedraičių g. 2, Vilniaus m., savininkų bendrijos įsteigimo teisėtumo.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos bei atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens teisių daugiau negu reikia ieškinio užtikrinimo tikslams pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis kooperacijos principu, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, suteikė teisę visiems byloje dalyvaujantiems asmenims pareikšti nuomonę dėl minėto prašymo. Tik susipažinęs su ieškinyje bei atsiliepimuose į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išdėstytais argumentais, teismas padarė išvadą, jog ieškovai pagrįstai kelia klausimą dėl galimos žalos atsiradimo, tuo pačiu pagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki tarp šalių bus išspręstas kilęs ginčas.
LR CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis proporcingumo ir ekonomiškumo principais, kurie reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovams.
Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos, atsižvelgiant į tai, ar asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą, padarė išvadą, jog ieškovai pagrįstai kelia klausimą dėl galimos žalos atsiradimo, tuo pačiu pagrįstai prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo šalių tarpusavio santykiais, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pažymėtina, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės - teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja iš esmės ginčo tarp šalių.
Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi atsakovas neįrodė, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos byloje pareikštiems reikalavimams.
Apeliantas nurodė, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis varžomos teisės asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, tačiau nenurodė, kokių konkrečių asmenų atžvilgiu yra suvaržytos teisės, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nereiškia, jog ir nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinė byla Nr. 2-30901-592/2013 pagal ieškovų D. K. ir F. B. ieškinį atsakovams UAB „HANNER PROPERTY“ ir Pastato, esančio Giedraičių g. 2, Vilniaus m., savininkų bendrijai dėl juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu, tretieji asmenys UAB „AMBER REALTY MANAGEMENT“, UAB „VYSPRA“, UAB „Žirmūnų būstas“, Vilniaus miesto savivaldybė, notarė D. S., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-14 sprendimu išnagrinėta, ieškinį patenkinant visiškai. Tai reiškia, kad iki sprendimo, kuriuo ieškinys išnagrinėtas iš esmės, įsiteisėjimo būtina palikti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti galimai palankų ieškovams teismo sprendimą, bei pašalinti jo neįvykdymo grėsmę. Teisėjų kolegija nevertina ieškovų naujai pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 53-59), kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-02 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 144 str. –148 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį nepakeistą.