- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2YT-35202-862/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28857-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- T. G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. P.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. P., valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio B. K. mirties faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja nurodo, kad B. K. mirė (duomenys neskelbtini), po mirties testamento nepaliko. Pareiškėja ir B. K. santuokos metu bendros jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, garažą, 939/3125 dalį pastogės, esančius (duomenys neskelbtini). Po B. K. mirties visi įpėdiniai (pareiškėja ir abu B. K. vaikai J. P. ir R. K.) sutarė, jog po B. K. mirties jo turtą paveldės pareiškėja. Nuo pat B. K. mirties pareiškėja viena rūpinasi turtu, jį išlaiko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. P. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis sutinka ir neprieštarauja, kad pareiškimo reikalavimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškimą išspręsti teismo nuožiūra.
Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esantis mirties liudijimas AC Nr. 010427 patvirtina, kad B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktuvių liudijimas patvirtina, jog pareiškėja ir B. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro tarnybos 2019-07-11 pažymoje nurodyta, jog pareiškėjos šeimyninė padėtis – našlė nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro tarnybos 2019-07-11 pažymoje nurodyta, jog pareiškėjos dukra – J. P., sūnus – R. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro 2019-07-11 pažymoje Nr. 196 nurodyta, kad po B. K. mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pareiškėja ir jos sutuoktinis B. K. santuokos metu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą ir neįrengtą pastogę, esančius (duomenys neskelbtini). Teismui pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ 2019-09-23 pažyma Nr. 140, kurioje nurodoma, jog pareiškėja valdo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, jog pareiškėja mokėjo už minėtą turtą komunalinius mokesčius.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų – įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio B. K. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Kitokia, negu teismo tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, kurie patvirtintų palikimo priėmimo faktą.
Byloje dėl pareiškime nurodytų aplinkybių ginčas neiškilo. Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė ir suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pareiškėja po sutuoktinio B. K. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl laikytina, jog pareiškėja po sutuoktinio B. K. mirties palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Testamentų registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.