Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Šiaulių 3-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija, atstovaujama pirmininko Prano Žymanto, kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus priteisti 7834,78 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad bendrija su Sigitu Trimaku 2003 m. vasario 12 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 30. Ją pasirašė išrinktas darbdavio atstovas Petras Augys. Darbo sutarties terminas buvo iki kito ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo. Pagal bendrijos įstatų 25 punktą Sigitas Trimakas turėjo atsiskaityti visuotiniam bendrijos narių susirinkimu, bet to iki šiol nepadarė. 2005 m. balandžio 20 d. bendrijos susirinkime Sigitas Trimakas nebuvo išrinktas į valdybą, tačiau laiku neatleistas, todėl buvo bendrijos darbuotojas. Bendrijos valdyba privalėjo 2005 m. balandžio 19 d. padaryti susirinkimą ir nuo 2005 m. balandžio 19 d. atleisti Sigitą Trimaką iš pirmininko pareigų pasibaigus jo darbo sutarties terminui ir įpareigoti jį atsiskaityti naujai išrinktai valdybai. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 109 straipsnį tai padaryti privalėjo darbdavio atstovas Petras Augys. Šio susirinkimo metu pirmininku buvo išrinktas S. Volkovas, tačiau šiam pareigų atsisakius, pirmininku išrinktas Pranas Žymantas, pradėjęs dirbti nuo 2005 m. balandžio 25 d. 2005 m. gegužės 2 d. į bendriją atvyko atsakovo darbuotojas Stasys Joneikis, kuris bendrijos pirmininkui surašė melagingą reikalavimą Nr. 244-207. Jame nurodė, kad bendrijoje nėra asmens, atsakingo už elektros ūkį, tačiau toks asmuo buvo - K. Laucevičius. Taip pat nurodė, kad nepateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis už 2005 metų sausio-balandžio mėnesius, tačiau to nepadarė buvęs pirmininkas S. Trimakas, o P. Žymantas minėtais mėnesiais dar nedirbo. Reikalavime taip pat nurodė, kad darbuotojams neįteikta po vieną darbo sutarties egzempliorių, tačiau P. Žymantas buvo priėmęs tik vieną žmogų - buhalterę, kuriai vienas darbo sutarties egzempliorius buvo įteiktas. Buvo nurodyta, kad neatliekamas periodinis darbuotojų instruktavimas darbo vietose saugos ir sveikatos klausimais, tačiau buhalterei šis instruktažas nereikalingas. Kitas reikalavimas - nepildomas darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas, taip pat melagingas. Reikalavimo teiginiai, kad darbuotojams neįteikiami atsiskaitymo lapeliai, neteisingi. P. Žymantas buvo tik pradėjęs dirbti ir atlyginimai dar nebuvo mokami. Todėl šie lapeliai ir negalėjo būti įteikti. 2005 m. birželio 27 d. buvo parašytas naujas melagingas reikalavimas Nr. 244-221, kuriame nurodoma, kad 2005 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nefiksuojamas Sigito Trimako darbo laikas, nors darbo sutartis su juo nenutraukta bei, kad Sigitui Trimakui nepaskaičiuota ir neišmokėta ligos pašalpa už dvi pirmąsias dienas, kaip tai reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 32 punktas. Sigitui Trimakui pašalpa buvo paskaičiuota, tačiau jis neateidavo į bendriją, todėl ji deponuota. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai taip pat buvo pildomi. Stasys Joneikis nuolat ateidavo ir skambindavo bendrijos pirmininkui P. Žymantui su reikalavimu atleisti S. Trimaką pagal bendras nuostatas. S. Joneikio 2005 m. birželio 28 d. raštas Nr. 85-1028 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kurį pasirašė Zenonas Griguola ir kuris yra adresuotas Sigitui Trimakui, suklaidino bendrijos pirmininką ir šis atleido Sigitą Trimaką pagal bendras DK nuostatas. Vėliau teismas šį atleidimą pripažino neteisėtu ir priteisė iš bendrijos S. Trimakui darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Priteista suma ir sudaro prašomos atlyginti turtinės žalos dydį.

Atsakovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad reikalavimuose Nr. 244-207 ir Nr. 244-221 buvo konstatuoti konkretūs pažeidimai, kuriuos buvo būtina pašalinti. Tai padaryti įpareigotas bendrijos pirmininkas P. Žymantas. Surašant reikalavimus atsižvelgta, kad jis dirba tik nuo 2005 m. balandžio 24 d., todėl administracinė atsakomybė už pažeidimus jam netaikyta. Privalomo vykdyti reikalavimo atleisti S. Trimaką nebuvo pateikta, todėl bendrijos patirta žala dėl neteisėto S. Trimako atleidimo su atsakovo pareigūnų veiksmais nėra susijusi.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.249 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nurodė, kad, remdamasis 2005 m. balandžio 1 d. pareiškėjo darbuotojų pranešimu bei 2005 m. balandžio 18 d. pavedimu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyr. darbo inspektorius Stasys Joneikis surašė 2005 m. gegužės 2 d. reikalavimą Nr. 244-207 ir 2005 m. birželio 27 d. reikalavimą Nr. 244-221, kuriuose konstatavo konkrečius tikrinimo metu nustatytus pažeidimus bei numatė terminus jų pašalinimui, nes padaryti pažeidimai negalėjo likti nepašalinti. Reikalavimai buvo surašyti Pranui Žymantui - bendrijos valdybos pirmininkui, ir iš jo nebuvo reikalaujama klastoti dokumentus. Atlikęs patikrinimą atsakovo pareigūnas apie galimus pažeidimus pranešė FNTT prie VRM Šiaulių skyriui, kad šis savo kompetencijos ribose atliktų patikrinimą, kur dėl pareiškėjo veiklos atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nei 2005-05-02 reikalavime Nr. 244-207, nei 2005-06-27 reikalavime Nr. 244-221, nei 2005 m. birželio 28 d. rašte Nr. 85-1028 nėra atsakovo privalomų nurodymų darbdaviui atleisti iš darbo Sigitą Trimaką. Pastarasis raštas yra atsakymas Sigitui Trimakui į jo prašymą, o ne privalomas nurodymas pareiškėjo įgaliotam asmeniui dėl Sigito Trimako atleidimo. Objektyvių įrodymų, kad atsakovo pareigūnas Stasys Joneikis skambindavo bendrijos pirmininkui ir reikalaudavo atleisti Sigitą Trimaką, šantažavo bendriją, dėl ko bendrijos įgaliotas atstovas ne tuo pagrindu atleido Sigitą Trimaką iš darbo, nepateikta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turtinė žala atsirado dėl atsakovo pareigūnų neteisėtų kaltų ar piktavališkų veiksmų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. gruodžio 4 d. teismo sprendimą ir priimti naują – skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjui turtinę žalą padarė atsakovo pareigūnai, kurie šiurkščiai pažeidė įstatymus. Šią išvadą grindžia DK 32 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo, 2000-01-11 Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

2. Jis negalėjo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2005 m. sausio-balandžio mėnesius, nes tuo laikotarpiu bendrijos pirmininku buvo S. Trimakas, kuris jam šių dokumentų neperdavė. Bendrijos sargai skundė S. Trimaką, o darbo inspekcijos pareigūnai laukė, kol pasikeis pirmininkai. Surašius 2005-05-02 reikalavimą Nr. 244-207 pažeistas Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1491 „Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos patvirtinimas". 2005 m. birželio 27 d. reikalavimo Nr. 244-221 1 punktas viršija darbo inspektoriaus įgaliojimus.

3. Vyr. darbo inspektorius S. Joneikis nei 2005-05-02, nei 2005-06-27, nei 2005-09-07 (atvykęs su S. Trimaku bei dar viena moterimi) nepateikė tarnybinio pažymėjimo ir nustatyta tvarka įforminto pavedimo, nors to reikalauja Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas bei kiti norminiai aktai. 2005-07-04 S. Trimakas lankėsi bendrijoje su prašymu dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nors tada dar nebuvo parašytas potvarkis apie atleidimą. Tada S. Trimakas parodė atsakovo 2005 m. birželio 28 d. raštą Nr. 85-1028, pasirašytą valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo Zenono Griguolos, adresuotą Sigitui Trimakui. Bendrijos pirmininkas, remdamasis šio rašto išaiškinimais, tą pačią dieną atleido S. Trimaką iš darbo. Minėtas raštas yra melagingas, prieštaraujantis DK 102 straipsniui, pažeidžiantis 2000-01-11 Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jis suklaidino bendrijos pirmininką. Į tai teismas neatsižvelgė.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Palaiko pirmos instancijos teismui pateikto atiliepimo argumentus bei nurodo, kad pareiškėjas ieškinyje nurodytą sumą turi sumokėti teismo sprendimu buvusiam bendrijos pirmininkui S. Trimakui dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo, o ne dėl atsakovo pareigūnų teisėtų pareigų vykdymo. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas tikrinimo metu nustatęs pažeidimus privalo surašyti privalomą vykdyti reikalavimą tam asmeniui, kuris tikrinimo metu yra darbdavį atstovaujantis asmuo, o ne buvusiam ir nuo pareigų nušalintam asmeniui. Surašytuose reikalavimuose nėra darbdaviui privalomų vykdyti reikalavimų, susijusių su S. Trimako atleidimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus žalą, padarytą, pareiškėjo manymu, neteisėtais atsakovo pareigūnų aktais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.

Valstybinė darbo inspekcija yra valstybės valdžios institucija. Todėl reiškiant reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl šios institucijos neteisėtų aktų, tinkamas atsakovas byloje yra Lietuvos valstybė. Pirmosios instancijos administracinis teismas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka netinkamos šalies pakeitimo nesprendė ir Lietuvos valstybės dalyvauti byloje neįtraukė. Todėl priimdamas sprendimą pirmosios instancijos administracinis teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Šis procesinis pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 2 d. 2 p.).

Kadangi pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas naikinamas dėl procesinio pažeidimo, kai nebuvo išspręstas atsakovo tinkamumo byloje klausimas, pareiškėjo pareikštų reikalavimų pagrįstumo teisėjų kolegija nesprendžia.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinbio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.