Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. liepos 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį nuteistas 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2015 m. spalio 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

3) 2016 m. sausio 14 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinus bausmes, paskirtas 2015 m. liepos 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2015 m. spalio 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimas, bausmės atlikimo pradžia – 2015 m. liepos 29 d.;

4) 2016 m. spalio 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis pagal 2015 m. liepos 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2015 m. spalio 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos laisvės apribojimo bausmės, prieš tai ją pakeitus į laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 6 punktų, 3 dalies, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) 2016 m. lapkričio 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 10 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis pagal 2016 m. spalio 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto ir 10 punkto, 3 dalies, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį arba ieškoti darbo per darbo biržą, 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai dalį – 42 Eur padarytos turtinės žalos;

6) 2017 m. rugpjūčio 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie 2016 m. lapkričio 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. R. 2022 m. rugsėjo 14 d., apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia, buto koridoriuje, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė broliui G. R. į kairį smilkinį, po to, tęsdamas savo veiką, koridoriuje, sugriebė ranka G. R. už kaklo ir smaugė, o nukentėjusiajam nuėjus į savo kambarį, spyrė į kairę šlaunį, dėl ko jis pargriuvo ant fotelio ir tuo metu kumščiu sudavė G. R. ne mažiau kaip tris kartus į kairį smilkinį, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. R. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis apie metus laiko gyvena pas brolį G. R., šiam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jis iš brolio nuomojasi vieną kambarį, nuomos sutarties nėra pasirašę, susitarė tik žodžiu, kad jis broliui už tą vieną kambarį mokės pinigus. 2022 m. rugsėjo 13 d., maždaug nuo 22 val., jis savo kambaryje kartu su draugais: T. M., A. K. ir M., jo vardo nepamena, gėrė alų. Brolis G. tuo metu buvo darbe (duomenys neskelbtini) mieste. Apie 23.45 val., į namus grįžo brolis, kuris, pamatęs, kad jis su draugais vartoja alkoholinius gėrimus, iškvietė policijos pareigūnus. Dėl to, kad brolis iškvietė policiją, jis labai supyko, nes jos kviesti tikrai nereikėjo. Trenkė G. į galvos sritį kumščiu, kiek kartų - nepamena. Tikrai pamena, kad su broliu šaukė vienas ant kito. Brolio kambaryje, jam pargriuvus, jis broliui kelis kartus trenkė kumščiu į galvos sritį, tačiau dėl ko jis pargriuvo, nepamena. Taip pat nepamena, kad jam būtų trenkęs į smilkinį ir smaugęs buto koridoriuje, bet jei jis sako, kad taip elgėsi, tai gali būti, kad taip viskas ir vyko. Kai jis pradėjo su G. pyktis, visą konfliktą matė jo draugas T. Kada iš buto išėjo A. K. ir M., nežino, nematė. Konflikto metu brolis buvo blaivus, jis buvo girtas. Pripažįsta, kad tokiu savo elgesiu broliui galėjo sukelti fizinį skausmą. Yra su G. konfliktavę žodžiu, bet vienas kito atžvilgiu nėra naudoję fizinio smurto. Brolio jis atsiprašys ir bandys su juo susitaikyti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis neturi kur kitur gyventi. Daugiau neturi ką paaiškinti (el. b. l. 123-126).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Be M. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. nukentėjusiojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2022 m. rugsėjo 13 d., apie 23.55 val., jis iš darbo grįžo namo - (duomenys neskelbtini). Namuose rado savo brolį M. R. su draugu T., kurio pavardės neprisimena ir dar du kažkokius M. draugus, kurių vardų ir pavardžių jis nežino. Namuose buvo girtavimo pėdsakų, jie triukšmavo. Jis T. ir kitų dviejų M. draugų paprašė, kad jie išeitų ir nebetriukšmautų. Jam paprašius, T. su dviem M. draugais, išėjo, bet jo broliui per langą T. pakvietus, jis vėl grįžo pas jį į butą. Butas priklauso jam, brolis iš jo nuomojasi vieną kambarį. Grįžus T., jis bandė žodžiais varyti lauk, stovėdamas buto koridoriuje, buvo priešais save ištiesęs ranką ir taip neleido T. eiti į butą. Tuo metu brolis M., būdamas jam už nugaros, nieko nesakęs, apie 00.05 val., kažkurios rankos kumščiu ne mažiau trijų kartų smogė jam į kairį smilkinį. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nepamena. Po jo suduotų smūgių jis iš karto išbėgo į kiemą ir, būdamas prie laiptinės, paskambino pagalbos numeriu 112. Baigtus kalbėti telefonu, brolis M. su T. kažkur iš jo buto pasišalino, praeidami pro jį. Tuomet, jis grįžo namo, užsirakino buto duris ir laukė atvykstančių pareigūnų. Sumuštą kairį smilkinį jam skaudėjo iki kol greitosios medicinos pagalbos medikė suleido vaistus nuo skausmo. Skalėje nuo vieno iki dešimt, kai vienas - silpniausias, o dešimt – stipriausias, suduodant smūgius į kairį smilkinį, jam buvo sukeltas 7 balų stiprumo skausmas. Kažkur po dešimties minučių grįžo brolis M. su T. Jis jiems atrakino buto duris, nes manė, kad atvyko policijos pareigūnai, todėl nepažiūrėjo pro durų akutę. Jam atrakinus duris, jie abu įėjo į butą, abu pradėjo klausinėti, ar jis iš tikrųjų iškvietė policijos pareigūnus. Kai jis pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, brolis pradėjo agresyviai elgtis ir piktai kalbėti. Tuomet, buto koridoriuje, prie vonios kambario durų, M. kelis kartus jam kažkuria ranka sugriebė už kaklo ir smaugė. Jis smaugė protarpiais, po keturias, penkias sekundes. Kai smaugė, sukėlė fizinį skausmą, jam tuo metu skaudėjo. Skalėje nuo vieno iki dešimt, kai vienas - silpniausias, o dešimt – stipriausias, jam buvo sukeltas 5-6 balų stiprumo skausmas. Baigus smaugti, brolis paleido jo kaklą ir jis paėjo į koridoriaus vidurį. Tuomet, brolis vėl agresyviai bendravo ir jis nuėjo į savo kambarį. Brolis, agresyviai kalbėdamas, priėjo prie jo ir kažkuria koja spyrė jam vieną smūgį į kairę šlaunį. Nuo smūgio jis pargriuvo ant fotelio. Tuomet, brolis priėjo arti ir sudavė ne mažiau trijų smūgių kažkurios rankos kumščiu jam į kairį smilkinį. Tada, jis atsitraukė, o brolis vėl piktai kalbėjo. Tuomet, brolis su T. norėjo eiti iš buto. Jie pradarė buto laukines duris ir pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Broliui įspyrus jam į šlaunį, šlaunies neskaudėjo, nes nebuvo stiprus smūgis, tačiau smūgio užteko, kad jis prarastų pusiausvyrą ir parvirstų. Skalėje nuo vieno iki dešimt, kai vienas - silpniausias, o dešimt - stipriausias, suduodant smūgius į kairį smilkinį, jam buvo sukeltas 7 balų stiprumo skausmas. Smilkinį skaudėjo, kaip ir minėjo, iki kol suleido vaistus. Patikslina, kad suduodamas brolis smūgius jam į smilkinį, kuomet buvo parvirtęs, jis vieną iš suduotų smūgių pataikė jam į nosies kairę pusę ir į kairės rankos mažąjį pirštą, nes jis tuo metu rankomis buvo užsidengęs veidą. Skalėje nuo vieno iki dešimt, kai vienas - silpniausias, o dešimt - stipriausias, suduodant smūgį į nosies kairę pusę, jam buvo sukeltas 7 balų stiprumo skausmas. Nosį skaudėjo iki kol suleido vaistus. Skalėje nuo vieno iki dešimt, kai vienas - silpniausias, o dešimt - stipriausias, suduodant smūgį į kairės rankos mažąjį pirštą, jam buvo sukeltas 5 balų stiprumo skausmas. Pirštą skaudėjo apie pusvalandį. Kuomet brolis jį mušė, tikrai matė T., nes jis tuo metu buvo jo buto koridoriuje. Kai buvo brolio mušamas savo kambaryje, T. taip pat matė, nes jis tuo metu žiūrėjo pro praviras kambario duris. Ar jis žiūrėjo į brolį ar jį, negali pasakyti. Viso konflikto metu T. jo nemušė ir į konfliktą nesikišo. Daugiau bute nieko nebuvo. Jis savo bute gyvena tik su savo broliu. Brolis pas jį bute gyvena virš metų laiko. Jis pas teismo medicinos specialistą važiuos. Byloje civilinio ieškinio nereikš. Pagalbos mygtukas jam nereikalingas. Brolis prieš jį smurtauja pirmą kartą, anksčiau nėra smurtavęs (el. b. l. 38-41);

3.2. liudytojo T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad M. R. yra jo draugas, o su G. R. pabendrauja rečiau, todėl jo geru draugu nelaiko. 2022 m. rugsėjo 13 d., apie 23 val., susirinko pas G. ir M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), namo ir buto numerio nežino. Buvo jis, M., L. M. ir A. K., visi M. kambaryje gėrė alų, o prieš tai lauke dar buvo gėrę degtinės. Kiek žino, tas butas yra G., bet kažkaip prie buto mokėjimo prisideda ir M., nors tiksliai jis nežino. Taip jiems begeriant alkoholinius gėrimus, tikrai po 23 val., į namus grįžo G. Tik grįžęs, jis jiems visiems pasakė, kad susirinktų savo „šmutkes“ ir varytų lauk. Kol jie visi rinkosi savo daiktus, G. juos paragino, kad greičiau išeitų ir pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Po tokių žodžių savo daiktus pradėjo rinktis ir M., nes nenorėjo su broliu ir policijos pareigūnais pyktis, todėl planavo išeiti kartu. Išėjus iš buto į namo kiemą, L. ir A. išėjo į namų pusę, jie su M. parūkė ir M. nusprendė grįžti į butą pas brolį ir patikrinti, ar G. juokauja, ar nejuokauja, sakydamas, kad iškvies policiją. Jie su M. vėl grįžo į butą. M. G. paklausė, ar G. rimtai iškvietė policijos pareigūnus, o G. patvirtino, kad policiją iškvietė. Dėl to M. įsiuto, jie abu buvo G. kambaryje, jis buvo buto koridoriuje. Kai jie žodžiu pykosi, jis stovėjo koridoriuje ir nematė kas vyksta kambaryje, bet girdėjo panašius garsus, kaip kad būtų smūgiuojama į vedą. Kelis tokius garsus girdėjo, negali pasakyti, neskaičiavo. Todėl jis atėjo pas juos į kambarį ir matė kaip M. vieną kartą suduoda ranka G. per veidą. Jis pradėjo sakyti, kad jie baigtų, bet jie toliau vienas ant kito šaukė ir ginčijosi žodžiu. Daugiau smūgių M. G. nesudavė. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie jam nustatė girtumą ir leido eiti namo. Nematė, kad M. smaugtų G., taip pat nematė, kad M. G. suduotų smūgius būnant koridoriuje arba to nebuvo, arba jis to tiesiog nematė. Niekada anksčiau apie jokius konfliktus tarp G. ir M. nėra girdėjęs ar matęs (el. b. l. 61-64);

3.3. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės M. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame pranešama kokios įvykio aplinkybės buvo nustatytos, nuvykus į įvykio vietą ir ką paaiškino įvykio vietoje buvę asmenys: nukentėjusysis teigė, kad neblaivus brolis M. R. žodinio konflikto metu, dėl to, kad jis iškvietė policijos pareigūnus, jį sumušė, o įtariamasis M. R. tą neigė. Įtariamajam buvo nustatytas 1,91 prom. girtumas (el. b. l. 7-13);

3.4. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu ir foto lentele. Apžiūros metu reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (el. b. l. 14-16, 17-24);

3.5. nukentėjusiojo G. R. apžiūros protokolu ir foto lentele. Apžiūrint nukentėjusiojo veidą, nosies srityje, kairėje pusėje matomas paraudimas. Apžiūrint nukentėjusiojo galvos sritį, kairėje pusėje, ties smilkiniu, matomas guzas. Apžiūrint nukentėjusiojo kaklo sritį, kairėje pusėje matomi du įdrėskimai. Nukentėjusiojo kairės rankos mažasis pirštas pamėlęs. Daugiau jokių sužalojimų nesimato (el. b. l. 25-28, 29-35);

3.6. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje felčerės rašoma: „Kilus konfliktui su broliu, brolis trenkė į nosį iš kumščio, matomas paraudimas, k. pusės galvoje matomas guzas, k. pusės kakle - keli įdrėskimai, k. rankos mažasis pirštas pamėlęs. Lūžio nestebiu. K. kojos šlaunies srityje sužalojimų nestebiu“ (el. b. l. 47-48).

4. Minėtų įrodymų visuma, t. y. M. R. prisipažinimas, nukentėjusiojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo T. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiojo apžiūros protokolas, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, aukščiau minėtų dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys, patvirtina, kad M. R. smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia, sudavė ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į kairį smilkinį savo šeimos nariui – broliui G. R., po to, sugriebęs ranka už kaklo, smaugė nukentėjusįjį, spyrė į kairę šlaunį, o kai jis pargriuvo ant fotelio, kumščiu sudavė G. R. ne mažiau kaip tris kartus į kairį smilkinį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam G. R. fizinį skausmą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius, teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

6. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad M. R. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (el. b. l. 139–140); civilinis ieškinys nepareikštas.

7. Prokurorė, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam M. R. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, siūlo skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Pritaikius BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

8. Kaltinamasis M. R. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (el. b. l. 139–140).

9. Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

10. Skiriant bausmę M. R. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad M. R. teistas (el. b. l. 82–90), teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (el. b. l. 107–109), yra dirbantis (el. b. l. 110–112).

11. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. R. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokurorės prašomą bausmės trukmę (BK 46 str.).

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13. BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Atsižvelgiant į tai, kad M. R. nusikaltimą padarė prieš artimą savo šeimos narį, t. y. brolį, teismas sprendžia, kad jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

15. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. 00.35 val. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. 12.03 val., t. y. 1 para ir laikytina, kad atliktos 2 laisvės apribojimo bausmės dienos (el. b. l. 75–77, 133–135).

16. Paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (el. b. l. 127–129) – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. R. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu M. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią įpareigoti atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. 00.35 val. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. 12.03 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad atliktos 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.