Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. J. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent: jis 2025 m. balandžio 2 d., laikotarpiu nuo 22.58 val. iki 23.05 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 236 straipsnį dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tyčia melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir pasirašė pareigūno surašytą 2025 m. balandžio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, kad 2025 m. balandžio 2 d. apie 22.00 val. jo motina A. J. dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė į jo dešinės rankos alkūnę, taip jam sukeldama fizinį skausmą, nors žinojo, kad A. J. jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo ir fizinio skausmo nesukėlė, dėl to pagal jo pareiškimą 2025 m. balandžio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11602-25 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2025 m. balandžio 2 d., laikotarpiu nuo 23.06 val. iki 23.15 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), liudytojo apklausos metu patvirtino pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodytas aplinkybes.

Šiais savo veiksmais B. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu B. J. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2025 m. balandžio 2 d., tiksliai laiko nurodyti jis negali, su mama vakare jis gėrė alkoholinius gėrimus. Jis gėrė degtinę, 0,7 l, kurią per vakarą visą išgėrė, o mama gėrė kitos rūšies alkoholinius gėrimus, kokius tiksliai jis pasakyti negali, neįsiminė. Po kurio laiko tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie pradėjo vienas ant kito labai šaukti. Jis su mama pykstasi retai, todėl tą vakarą konflikto metu jis išsigando tokio mamos pakelto balso ir galimai dėl prisidėjusio alkoholio poveikio paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir paprašė, kad atvažiuotų policija. Ką tiksliai jis sakė, dėl ko policija reikalinga, jis pasakyti negali, jau neatsimena. Policijai atvykus į namus, rašydamas pareiškimą ir apklausos metu jis jiems nurodė, kad mama yra agresyviai prieš jį nusiteikusi ir kadangi tuo metu jis buvo suvartojęs labai didelį kiekį alkoholio, jis pasakė, kad mama jį mušė, nors tai buvo melas. Dėl šio įvykio jis labai gailisi. Jis su mama susitaikė, nesipyksta, sutaria gerai.

Be B. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: B. J. 2025 m. balandžio 2 d. pareiškimu (ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11602-25), A. J. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad B. J. 2025 m. balandžio 2 d. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo B. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus B. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka.

Skiriant bausmę B. J. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarymo aplinkybes – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. B. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis B. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. J. skirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.

B. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

3. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.