Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 1999-06-18 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimu su 1/3 turto konfiskavimu. Remiantis BK 47-1 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

2) 2012-04-02 Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 3 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui.

3) 2013-02-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėn. įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

4) 2013-03-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką.

2013-05-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinus bausmes, paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metai 3 mėnesiai, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

2013-07-02 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę.

7) 2015-12-30 Šiaulių apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1,2 dalies pagrindais, paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyv. vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti kavinėse, baruose ir restoranuose ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto. Į bausmės laiką įskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2015-02-08 iki 2015-02-12 ir nuo 2015-02-19 iki 2015-06-02.

8) 2016-10-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 8 mėn. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis subendrintos bausmės ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metai 5 mėn. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-02-08 8.30 val. iki 2016-10-13. 2016-11-21 atvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių. 2018-07-05 atlikus bausmę išvyko į Radviliškio r. sav.

9) 2019-10-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas 39 parų areštu. Nuo 2020-02-07 pagal 2019-10-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendį atlieka 39 parų arešto bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje; arešto bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl 2019-11-09 epizodo

Medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kad teismo med. ekspertas V. K. paaiškino, kad iš pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės S. T. po 2019-11-09 įvykio nustatytas nedidelis paviršinis odos nubrozdinimas galvos plaukuotos dalies kairėje pusėje, priekinėje dalyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.48).

Dėl 2019-12-31 epizodo

Papildomai apklausta nukentėjusioji S. T. parodė, kad kaip jau minėjo savo pirmoje apklausoje, 2019-12-31 apie 01.30 val. jos namuose sugyventinis A. D. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Tą dieną jie abu vartojo alkoholinius gėrimus, todėl visų įvykio aplinkybių ji nepamena. Duodama savo parodymus ji buvo paveikta emocijų, pikta ir pasielgė impulsyviai, sakydama, kad sugyventinis A. D. abiejų rankų kumščiais ją mušė, spardė. Apgalvojusi visą situaciją ji suprato, kad jis konflikto metu kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, pataikydamas į kairiąją akį ir tokiu būdu padarydamas muštinę kairiojo antakio žaizdą. Dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Daugiau jokių sumušimo žymių ant jos kūno nebuvo. Kraujas iš nosies jai bėgo dėl to, kad turi padidintą kraujo spaudimą. Kai susinervina tai vyksta labai dažnai. Jai pavyko greitai pabėgti iš namų, todėl daugiau smurto nepatyrė. Pirmoje apklausoje minėjo, kad prieš tai, kai jie ėjo su sugyventiniu namo, jis ją pastūmė ir ji nukrito į balą. Ji tuo metu nenukentėjo, dėl pastūmimo A. D. jokių pretenzijų neturi, fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas, sveikata sutrikdyta nebuvo. Nori paaiškinti, kad sugyventinis A. D. jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą ne pirmą kartą, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Nori paaiškinti, kad alkoholis yra pagrindinė jų problema, nes tik tada sugyventinis tampa labai agresyvus, nenuspėjamas. Dėl minėto fakto civilinio ieškinio savo sugyventiniui A. D. ji nereiškia. Po įvykio ji buvo pristatyta į Lazdynų ligoninę. Daugiau į medikus nesikreipė, taip pat nesikreipė ir į med. ekspertus. Taip pat nori paaiškinti, kad po minėto įvykio atvykę policijos pareigūnai paėmė jos antklodės užvalkalą, ant kurio buvo kraujo, kuris bėgo įvykio metu iš nosies, dėmės. Kaip jau minėjo, kraujas iš nosies bėgo nuo padidinto spaudimo, o ne nuo sumušimo. Dėl to norėtų, kad užvalkalas būtų jai grąžintas. Daugiau apie šį įvykį nieko papildyti neturi (1 t. 23-25 b.l.).

BIRT ataskaitų žiūrykle, kad nukentėjusiąją S. T., gim. (duomenys neskelbtini), dėl daugybinių kūno sužalojimų greitosios medicinos pagalbos tarnyba Nr. 0569 išvežė apžiūrai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Sugyventinis A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl smurto artimoje aplinkoje ir pasipriešinimo policijos pareigūnams buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS (1 t. 3-4 b.l.).

2019-12-31 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kur S. T. pareiškė, kad 2019-12-31 apie 4 val. jos sugyventinis A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdamas neblaivus namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu pradėjo ją mušti abejų rankų kumščiais per veidą, galvą ir jai praskėlė kairės pusės antakį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t. 8-17 b.l.).

2019-12-31 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, fotonuotraukomis, kuriais užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įėjimas į butą yra iš lauko. Užėjus pro duris patenkama į koridorių, kuriame yra įvairūs namų apyvokos daiktai. Praėjus toliau patenkama į virtuvę, kurioje stovi sofa, šaldytuvas, krosnis. Iš kairės pusės yra durys į kambarį, kuriame prie sienos stovi sekcija. Sekcijos stiklinės durys yra sudaužytos, tačiau stiklo šukių ant grindų nėra. Šalia sekcijos stovi televizorius, šalia televizoriaus iš dešinės pusės stovi lova, ant kurios guli patalynė. Ant patalynės matyti raudonos spalvos skysčio dėmės, panašios į kraują. Antklodės užvalkalas apžiūros metu paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Apžiūros metu kambarys tvarkingas, grumtynių ar girtavimo pėdsakų nėra. Daugiau apžiūros metu daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui paimta nebuvo (1 t. 10 b.l.).

VšĮ Vilniaus rajono poliklinikos raštu, kad 2019-12-31 apie 06.14 val. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP skyriaus brigada Nr. 5609 vyko į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), pas S. T.. Prie rašto pridėtos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad moteriai nustatytas galvos plaukuotos dalies paviršinis sužalojimas. Nukentėjusioji teigė, kad buvo primušta, skundėsi galvos skausmu, svaiguliu, buvo praradusi sąmonę. Iš burnos alkoholio kvapas, neurologinių simptomų nėra (1 t. 29-31 b.l.).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašu, kad pacientė S. T., gim. (duomenys neskelbtini), ligoninėje buvo apžiūrėta 2019-12-31 07.33 val. Pacientė skundėsi, kad jai skauda sumuštą kairę akį, hematoma kairėje antakyje ir susiglaudusi žaizda, skauda galvą, kurią irgi sutrenkė sugyventinis. Bendra pacientės būklė yra patenkinama. Iš burnos sklido alkoholio kvapas. Ji sutiko, kad buvo neblaivi. S. T. po 2019-12-31 įvykio nustatyta akies voko ir periokulinės srities žaizda (1 t. 34-36 b.l.).

Medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriuo teismo medicinos ekspertas (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad S. T. 2019-12-31 RVUL nustatyta muštinė kairiojo antakio žaizda ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Tai padaryta nemažiau kaip vienu smūgiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t. 38 b.l.).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kasacinis teismas, apžvelgęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudenciją, atitinkamai pažymėjo:

1) nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016). Vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo šis asmuo gyveno) šeimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-615/2004, 2K-401/2012, 2K-327/2013);

2) šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (EŽTT bylos: Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2 epizodai), visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad visų abiejų įvykių aplinkybių jis neprisimena, tačiau paaiškino, kad įvyko jie panašiomis aplinkybėmis: jis sugyventinę sumušdavęs, kai ši po išgertuvių sugrįždavo į namus; pats taip pat buvęs neblaivus. Taigi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti tikslių įvykių aplinkybių, kadangi įvykių metu buvo neblaivus, tačiau neneigė savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo. Kaltinamojo teigimu, jis yra atsiprašęs sugyventinės. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina nukentėjusiosios parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. T. patvirtino, jog įvykių metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiosios teigimu, viskas įvykę dėl girtavimo. Iš esmės analogiškus paaiškinimus apie įvykių aplinkybes bei patirtą fizinį skausmą nukentėjusioji nurodė ir Bendrojo pagalbos centro operatoriui, pranešant apie įvykį, taip pat ir pagal iškvietimą atvykusiems pareigūnams. Visais šiais atvejais nukentėjusioji teigė, kad ją sumušė kaltinamasis (sugyventinis). Taigi, tiek tyrimo metu, tiek ir apklausiama teisme nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus apie tai, kad ji buvo sumušta A. D. (dėl daug smūgių ir daugybinių kūno sužalojimų), taip sukeliant jai fizinį skausmą. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji siekia apkalbėti kaltinamąjį ir duoti jam nepalankius parodymus. Be to, nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jai įvykių (2019-11-09 ir 2019-12-31) metu sukeltas fizinis skausmas, patvirtina ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės: dėl 2019-11-09 epizodo užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios matėsi ant lūpų sukrešėjęs kraujas, galvos kairėje pusėje nemaža hematoma; dėl 2019-12-31 epizodo užfiksuota, jog nukentėjusiajai buvo praskeltas antakis, kruvinos lupos, kraujosruva po akimi, kairės pusės veido ištinimas, kaklo nubrozdinimai ir smaugimo žymės, peties nubrozdinimas, kaktoje ryškėjantys gūzai. Minėtos aplinkybės patvirtintos ir medicininiais duomenimis. Byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys patvirtina aplinkybę, jog A. D. abiejų įvykių metu buvo neblaivus, jam nustatytas atitinkamai 2,85 ir 0,86 prom. girtumas.

Skirdamas bausmę A. D., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas (2 epizodai) prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – kaltinamasis smurtavo iš esmės be priežasties, taip pat į tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą (2 epizodus) ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką (2 epizodai) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – yra vidutinio amžiaus, nedirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko bei bylos duomenimis nustatyta, jog anksčiau yra penkis kartus teistas už analogiškos veikos padarymą, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui, yra baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad tai nebe pirma kaltinamojo jam būnant neblaiviam padaryta smurtinio pobūdžio veika prieš šeimos narį, kartu su juo gyvenančią sugyventinę, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą (2 epizodus) paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmes iš dalies sudedant. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, gailisi dėl savo netinkamo elgesio, sutinka atlyginti žalą, be to, nebevartoja kurį jau laiką alkoholio, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. D. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas jam atidėtinas, nustatant įpareigojimus, kurie skatins kaltinamąjį nebenusikalsti ir teigiamai veiks jo elgesį. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į A. D. nusikaltimo smurtinį pobūdį, kuris pasireiškia artimoje aplinkoje nebe pirmą kartą, teismas sprendžia, kad A. D. bausmės paskirtį padės įgyvendinti ši baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė ir jos atidėjimas, numatyti įpareigojimai ir draudimai bei baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankami ir nelaikytini akivaizdžiai per griežtais.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-11-09 18.30 val. iki 2019-11-11 15.32 val. (2 paras) ir nuo 2019-12-31 06.15 val. iki 2020-01-01 17.55 val. (2 paras), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įteisėjus, panaikintinos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas byloje civilinis ieškinys 110,63 Eur dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos (už suteiktas nukentėjusiajai gydymo paslaugas) ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą yra pagrįstas bylos medžiaga, žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų prieš nukentėjusiąją, todėl tenkintinas visiškai, įpareigojant kaltinamąjį atlyginti padarytą 110,63 Eur turtinę žalą (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Daiktiniai įrodymai – kompaktiniai diskai, 2 vnt., kurie saugomi prie bylos - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti su byla (BPK 91, 94 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-303 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą (2019-11-09 epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

A. D. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą (2019-12-31 epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. D. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti, neįsigyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti padarytą ligonių kasai žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti A. D. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-11-09 18.30 val. iki 2019-11-11 15.32 val. (2 paras) ir nuo 2019-12-31 06.15 val. iki 2020-01-01 17.55 val. (2 paras).

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš A. D. 110,63 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, į. k. 188783796, adresas Ž. Liauksmino g. 6, Vilnius (atsiskaitomoji sąskaita – Swedbank AB, (duomenys neskelbtini)).

Daiktus, reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus (2 vnt.), saugomus prie bylos - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.