Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-31 · Civilinė byla Nr. 2-603/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-31
Bylos Nr.
2-603/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“
Trečiasis asmuo
Palangos miesto svivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-603/2011Procesinio sprendimo kategorija 10.4.;(S).;Civilinė byla Nr.2-269/2011
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m lapkričio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės priemones, civilinėje byloje, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis terminalas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, trečiajam asmeniui Palangos miesto svivaldybės administracijai dėl sutarties neteisėto nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Žaliasis terminalas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Palangos komunalinis ūkis“, trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai prašydamas pripažinti, kad ieškovo ir atsakovo 2008-05-29 subrangos sutartis Nr. 2008/125 vienašališkai nutraukta neteisėtai, prašė priteisti iš atsakovo 705 253,41 Lt tiosioginių nuostolių. Siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimą bei galimas bylinėjimosi išlaidas, prašė taikyti 720 000 Lt vertės atsakovo turto areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m lapkričio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies - areštavo atsakovo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, lėšas ar turtines teises, neviršijant 705 253,41 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turtą valdyti ir naudotis juo. Nutartį leido vykdyti skubiai. Teismas nurodė, kad ginčas kilęs dėl didelės pinigų sumos, atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, todėl padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kadangi ieškinio suma yra 705 253,41 Lt, atmetė prašymą taikyti areštą 720 000 Lt vertės turtui. Vadovaudamsis ekonomiškumo principu ir siekiant be pagrindo nevaržyti atsakovo teisių, pirmiausia areštavo nekilnojamą, kilnojamą turtą, o šio nesant ar esant nepakankamai – lėšas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nevertino, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis viešojo intereso. Atsakovas yra specifinis juridinis asmuo, kuris užtikrina gyventojų poreikių tenkinimą. Atsakovas teikia višąsias paslaugas – gatvių apšvietimo, priežiūros, remonto, miesto apželdinimo, aplinkos valymo, tvarkymo, teritorijos priežiūros, kelių, gatvių, šaligatvių remonto, šiukšlių ir gamybos atliekų išvežimo, kumunalinių paslaugų, kapinių priežiūros, paslaugas. Todėl bet koks neproporcingas atsakovo veiklos suvaržymas reikštų viešojo intereso pažeidimą.

2. Teismas neįvertino, ar atsakovui ieškinio suma yra didelė. Atsakovo 2010-09-30 balansas patvirtina, kad atsakovas turi turto už 6 136 539 Lt, iš kurio trumpalaikio turto vertė sudaro 2 562 141 Lt, o ilgalaikio turto vertė - 3 574 398 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 702 033 Lt. Šie įsipareigojimai yra ilgalaikiai, nes jų mokėjimo terminai sueis po 12 mėnesių ir vėliau. Taigi, iš šio balanso matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, todėl galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra grėsmės.

3. Teismas nepagrįstai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjo atsakovui nepranešus, nes tokio reikalavimo ieškovas nereiškė.

4. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad atsakovas slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims, ar kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Atsakovas į bylą pateikė dokumentus, sudarančius jo profesinę, komercinę paslaptį, todėl atsakovas prašo nustatyti, kad teismo posėdžiai šioje byloje vyktų uždari.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Žaliasis terminalas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad ieškinio reikalavimas yra didelis, o tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei atitinka suformuotą teismų praktiką. Atsakovas atskirąjame skunde nenurodė, kokios suvaržomos jo teisės paslaugų teikimo srityje, kad galėtų būti pažeistas viešasis interesas. Atsakovo turtas lieka jo žinioje, jis gali juo naudotis teikiant paslaugas, t. y. jo galimybės tęsti veiklą nėra apribotos. Be to, iš atsakovo balanso matyti, kad areštas taikytas tik nežymiai atsakovo turto daliai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

Apeliantas nurodo, jog nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovo turtinė padėtis yra gera, be to ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas galimai turtą slėps, ar kitokiais veikmais sieks apsunkinti galimai palankų teismo sprendimo įvykdymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos. Tai pagrindžiama tuo, kad atsakovo pozicija, o taip pat jo finansinis pajėgumas teismui šioje proceso stadijoje dar nėra žinomi, tuo tarpu didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl 720 000 Lt nuostolių atlyginimo. Tokia pinigų suma laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas, kad šiuo atveju reikalavimas pareikštas dėl didelės pinigų sumos, pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovo teigimu jis yra specifinis juridinis asmuo, kuris užtikrina viešųjų funkcijų, susijusių su tam tikro regiono gyventojų poreikių tenkinimu, vykdymą, todėl bet koks neproporcingas atsakovo veiklos suvaržymas reikštų viešojo intereso pažeidimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti ir į tai, ar jų taikymas nepažeis kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, ar neprieštaraus viešajam interesui. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tokių priemonių taikymas pažeistų arba pažeidžia viešąjį interesą. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2007; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina atsakovo ūkinę veiklą, o vien aplinkybė, kad taikytos laikinosios pasaugos priemonės subjekto turtui, kuris teikia tam tikrai regiono daliai viešąsias paslaugas, negali būti pripažintas viešojo intereso pažeidimu. Byloje nustatyta, kad pirmos instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones vadovavosi ekonomiškumo principu ir siekiant nesutrikdyti atsakovo ūkinės komercinės veiklos, pirmoje eilėje areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tik šio nepakankant, pinigines lėšas. Areštuoto turto saugotoju paskyrė atsakovą, bei suteikė teisę valdyti ir naudotis areštuotu turtu. Iš atsakovo 2010-10-13 balanso matyti, kad ieškinio užtikrinimui pakanka atsakovo ilgalaikio ar trumpalaikio turto, todėl nebus pagrindo areštuoti atsakovo lėšų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo atsakovo ūkinę veiklą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą atsakovas ginčija ir tuo pagrindu, kad jam nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, kad ieškovas neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešus atsakovui (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią savo teisę apeliantas realizavo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Aplinkybė, kad ieškovas neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nepranešus atsakovui, nepaneigia teismo teisės taikyti jas apie tai atsakovui nepranešus.

Atsakovas atskiruoju skundu taip pat prašo nustatyti, kad teismo posėdžiai šioje byloje vyktų uždari, nes atsakovas į bylą pateikė dokumentus, sudarančius jo profesinę, komercinę paslaptį.

Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį (CPK 9 straipsnis 1 dalis). Tačiau prašymą nagrinėti bylą ne viešai, šalis turi teisę pateikti iš esmės bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. šalims nedalyvaujant, todėl nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad šiuo atveju posėdis būtų uždaras.

Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėKazys Kailiūnas