Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-02 · Administracinė byla Nr. I-175-189/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-02
Bylos Nr.
I-175-189/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Bronius Januška, Nijolė Šidagienė
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Nacionalinei teismų administracijai
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-0175-189/2010Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Henriko Sadausko ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. V. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (b.l. 2-4) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2008-03-05 įsakymą Nr. 9FB-4-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo“ (b.l. 5) ir įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją mokėti jam 26 procentų gauto darbo užmokesčio teisėjų valstybinę pensiją;

2) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1011 redakcija) 6 str. 2 d. 2 punktas (asmenims, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio) ta apimtimi, kiek nustatyta 20 procentų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 52 straipsniams bei teisinės valstybės principams.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1995-02-01 dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėju, 2008-02-07 dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) – atleistas iš Kauno apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2008-03-05 įsakymu Nr. 9FB-4-(4.46) jam paskirta 20 procentų, kaip turinčiam 10 metų ir daugiau teisėjo darbo stažo, teisėjų valstybinė pensija. Toks teisinis reguliavimas, kai teisėjų valstybinei pensijai gauti nustatytas 5 metų darbo stažo intervalas, pažeidžia pagrindinius teisingumo principus, pažeidžia asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas ir taip nepagrįstai ribojama jo konstitucinė teisė į nuosavybę. Jo, kaip teisėjo, darbo stažas yra 13 metų, todėl pensija turi būti skaičiuojama ne 20 procentų, o 26 procentai nustatyto dydžio. Europos chartijos dėl teisėjų statuso 6 p. nustatyta, kad teisėjams, kurie yra sulaukę teisėjams įstatymo nustatyto pensinio amžiaus ir kurie ėjo teisėjo pareigas nustatytą laiką, būtų mokama tokia pensija, kurios dydis būtų kuo artimiausias jų paskutinei gautai teisėjo algai. Iš Konstitucijos kylančios teisėjo nepriklausomumo principo socialinės (materialinės) garantijos reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisėjui tokį socialinį (materialinį) aprūpinimą, kuris atitiktų teisėjo statusą jam einant pareigas, taip pat ir pasibaigus teisėjo kadencijai, t.y. įgaliojimų laikui. Pagal Konstituciją teisėjams nustatytos materialinės ir socialinės garantijos turi būti tokios, kad atitiktų teisėjo konstitucinį statusą.

Atsiliepimas

Nacionalinė teismų administracija atsiliepime (b.l. 9-10) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad priimant 2008-03-05 įsakymą Nr. 9FB-4-(4.46), kuriuo pareiškėjui paskirta teisėjų valstybinė pensija, vadovautasi galiojančiais teisės aktais. Kadangi pareiškėjas teisėju dirbo 13 metų, jam skiriant teisėjų valstybinę pensiją taikyta Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 2 d. 2 p. nuostata, numatanti, kad asmenims, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio. Įstatymai ar kiti teisės aktai nenumato galimybės skirti kitokio dydžio teisėjų valstybinę pensiją. Teisinis reglamentavimas, kai teisėjų valstybinei pensijai gauti nustatytas 5 metų darbo stažo intervalas, dėl kurio konstitucingumo pareiškėjui iškilo abejonių, Konstitucinio teismo nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl skiriant pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją, privaloma juo vadovautis ir pagrindo skirti pareiškėjui 26 procentų nustatyto dydžio teisėjų valstybinę pensiją nėra.

2008-07-04 nutartimi teismas patenkino pareiškėjo prašymą ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1011 6 str. 2 d. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., 52 str. bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Byla buvo sustabdyta, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

2010-06-30 nutartimi teismas atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjo R.J. V. skundą dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo dėl teisėjų valstybinės pensijos.

Atsiliepimas

Nacionalinė teismų administracija, vykdydama 2010-06-30 teismo nutartį, atsiliepime į skundą (b.l. 80-81) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad LR Seimo Statuto 181² str. nustato LR Seimui pareigą priimti teisės aktų pakeitimus, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nurodytas teisinio reglamentavimo spragas, neatitikimus, kitus trūkumus bei išdėstytus argumentus. Nurodė, kad jeigu pagal Konstitucinio Teismo nutarimą įstatymas ar jo dalis prieštarauja LR Konstitucijai, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Konstitucinio Teismo išsiųsto Konstitucinio Teismo nutarimo gavimo Seime, <...> turi būti parengta ir pateikta Seimui svarstyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo ar jo dalies pakeitimo projektas. Pažymėjo, kad esamas valstybinių pensijų skaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo teisinis reglamentavimas yra galiojantis, todėl kol nėra naujo teisinio reglamentavimo pagal Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimą, neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymo, jeigu jis nėra oficialiai pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Teismo posėdžio, vykusio 2010-07-19, metu pareiškėjas pažymėjo, kad 2010-06-29 LR Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalioja 2010-11-16 po paskelbimo „Valstybės žiniose“. Nurodė, jog pageidauja, kad teismas įpareigotų atsakovą pateikti išsamius paskaičiavimus apie neišmokėtą pensiją. Pažymėjo, kad savo teises gynė teisme iki Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, todėl turi teisę prašyti priteisti pensijos skirtumą, t.y. 6 proc. nuo skundo padavimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos.

Teismo posėdžio, vykusio 2010-11-22 13.00 val., metu pareiškėjas ir atsakovo atstovas nedalyvavo (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, ABTĮ 80 str. numatytų bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

2010-06-29 buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08 redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime konstatavo, kad: 1) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) (Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (Žin., 2009, Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 6) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – Konstitucinio Teismo įstatymas) 59 straipsnį, Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Konstitucinio Teismo aktai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ dieną (84 straipsnis 3 dalis). Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2010-11-16.

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu (72 straipsnio 2, 3 dalys).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas Nacionalinės teismų administracija 2008-03-05 įsakymu Nr. 9FB-4-(4.46) jam paskyrė 20 procentų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, kaip turinčiam 10 metų ir daugiau teisėjo darbo stažo, teisėjų valstybinę pensiją. Prašo priteisti 26 proc. teisėjų valstybinės pensijos nuo skundo padavimo dienos, t.y. nuo 2008-04-17.

Teisėjų valstybinė pensija yra viena iš valstybinių pensijų rūšių, ši pensija siejama su teisėjo statusu. Jos gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis. Ši pensija nepakeičia valstybinio socialinio draudimo pensijos, ji nėra pirminė ar pagrindinė pensija, taip pat tai nėra privilegija. Teisėjų valstybinės pensijos (kaip ir kitų rūšių valstybinių pensijų) mokėjimo šaltinis yra valstybės biudžeto lėšos.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinių pensijų dydžius. Kita vertus, sudaromos prielaidos paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi. Toks teisinis reguliavimas neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos (Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimas).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo i kitais įstatymų numatytais atvejais.

Konstitucijos 52 straipsnio nuostata „valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą, valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų. Taigi, minėta Konstitucijos 52 straipsnio nuostata suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, įstatymu nustatant tam tikrą pensiją, įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šios pensijos mokėjimą asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas (amžius, darbo stažas ir kt.), įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas (Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimas).

Pažymėtina, kad pareiškėjui teisė reikalauti mokėti pagal Konstituciją ir jai neprieštaraujančius įstatymus nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai.

Įstatymais (LR Valstybinių pensijų ir Teisėjų valstybinės pensijos) nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, dydžius, sąlygas, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarime konstatuota, kad minėtas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams ir 109 straipsnio 2 daliai. Tai konstatavus, kartu konstatuotina, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš Konstitucijos ir įstatymo kylantys teisėti lūkesčiai.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimas).

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjas pagal LR Valstybinių pensijų ir LR Teisėjų valstybinių pensijų įstatymus, įgijęs teisę į teisėjo valstybinę pensiją, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad ši teisė nustatytą laiką būtų išlaikyta ir įgyvendinta. Todėl pareiškėjo prašymas priteisti 26 proc. gauto darbo užmokesčio vidurkio teisėjų valstybinės pensijos nuo skundo padavimo teismui dienos yra traktuotinas kaip teisėti lūkesčiai, kylantys iš Konstitucijos ir minėtų įstatymų.

Atkreiptina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi LR Teisėjų valstybinės pensijos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pripažintomis 2010-06-29 Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai, 2008-03-05 priėmė įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta 20 proc. gauto darbo užmokesčio vidurkio teisėjo valstybinė pensija.

Tokioje situacijoje, kokia yra susidariusi nagrinėjamoje byloje, sprendimo motyvavimas tuo, kad anksčiau taikyta teisės norma yra pripažinta antikonstitucine, atitinka Konstitucijos 107 ir 110 straipsnius ir neiškreipia jų turinio. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į priekį, nėra paneigiama.

Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės norma pripažįstama prieštaraujančia Konstitucijai, įsigaliojo dar neužsibaigus teisės normos taikymo procedūrai, todėl nėra taikymo atgal problemos. Tokioje situacijoje kaip tik yra pasiekiamas Konstitucijos 110 straipsnio tikslas, kad dėl tokio Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės. Antikonstitucinė teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių nei vienam asmeniui, jei sprendimas dėl tos teisės normos nėra galutinai įvykdytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219-04).

Taigi, atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą, teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl LR Teisėjų valstybinės pensijos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių prieštaravimo Konstitucijai ir antikonstitucinio įstatymo taikymo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas išmokėti jam priklausančio dydžio gauto darbo užmokesčio vidurkio teisėjų valstybinės pensijos dalį, t.y. 6 proc. skirtumą, yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjo R. J. V. skundą, panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2008-03-05 įsakymą Nr. 9FB-4-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo“ (b.l. 5) ir įpareigoti atsakovą mokėti pareiškėjui 26 procentų gauto darbo užmokesčio teisėjų valstybinę pensiją.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaHenrikas SadauskasNijolė Šidagienė