Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1151-314/2015 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo santuokos nutraukimo tikslu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. K. dėl gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo santuokos nutraukimo tikslu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Druskininkų miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CK 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena.

Ieškovė ieškinį pateikė Druskininkų miesto apylinkės teismui, nes, kaip nurodo ieškinyje ir atskirajame skunde, atsakovas faktiškai gyvena Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) , todėl mano, kad teismingumo taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui, kadangi Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus m. sav. Nors asmens deklaruota gyvenamoji vieta gali būti tik vienu iš jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, nurodytų CK 2.17 straipsnyje, bet ne vieninteliu, nulemiančiu gyvenamosios vietos konstatavimą, o tuo pačiu ir bylos teismingumą, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jos ieškinyje nurodytu adresu yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs. Siekdama pagrįsti atskirojo skundo argumentą, kad atsakovo gyvenamoji vieta nesutampa su deklaruota gyvenamąja vieta, galėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus apeliacinės instancijos teismui, tačiau tokių duomenų taip pat nepateikė. Apeliantė nurodo aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį net neišsiuntęs procesinių dokumentų atsakovui, t. y. negavęs jokių duomenų apie jų neįteikimą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu, nes įstatymas nenumato teismo pareigos išsiųsti ieškinio kopiją atsakovui nepriėmus ieškinio, t. y. neiškėlus civilinės bylos (CPK 137, 142 straipsniai). Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis, teismas, priėmęs atskirąjį skundą, išsiuntė atsakovui visus procesinius dokumentus ieškovės nurodytu adresu Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), tačiau siunta teismui grąžinta adresatui neįteikta su žyma „neatsiėmė pašte“. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinio priėmimo metu nėra galimybės nustatyti tikrąją atsakovo gyvenamąją vietą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo gyvenamąja vieta laikytina jo deklaruota gyvenamoji vieta, kas atitinka CK 2.17 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta pagal Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenis yra Vilniaus m. sav., ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Druskininkų miesto apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui ir nurodydamas, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.