Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 15 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- V. P., G. P., E. K. ir E. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po velionio tėvo mirties jis- pareiškėjas, kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą ( LR CK 5.11 str.1 d. 1 p. ) mirusiojo sūnus, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (LR CK 5.50 str. 3 d.) kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą ir padavęs nustatytos formos prašymą(pareiškimą) palikimui, kuris priklausė palikėjui jo mirties dieną, priimti. Jo teises į atsiradusį palikimą ar jo dalį įrodo teismui pateikiamas jo gimimo liudijimo nuorašas ir Varėnos r. 2-ojo notarų biuro 2018 m. balandžio 4 d. išduotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo su notarinio registro Nr.1169 bei liudijimo, notarinio registro Nr.1171, nuorašai.

Tvarkant palikimo priėmimo dokumentus, paaiškėjo aplinkybė, kad mirusiojo V. P. vardu viešame registre yra įregistruotas paveldėtinas nekilnojamasis turtas – namų valda – esanti (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą jo tėvai – velionis tėvas V. P. ir velionė motina G. E. P. - užgyveno santuokoje, todėl notarė žodžiu paaiškino, jog paveldėtinas šis nekilnojamasis turtas laikomas santuokiniu abiejų tėvų turtu ir dėl to po ½ dalį šios nuosavybės tėvams priklausė lygiomis dalimis. Velionio tėvo V. P. sutuoktinė ir jo- pareiškėjo motina G. E. P. yra mirusi (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina pateikiami tėvų santuokos liudijimo, motinos mirties liudijimo ir VĮ registrų centro centrinio duomenų banko išrašo Nr.38/10039 nuorašai bei VĮ Registrų centro gyventojų registro pažymos Nr. GR-1A-2100 nuorašas.

Viešame registre esantys paveldimo nekilnojamojo turto įrašai liudija, kad jis- pareiškėjas turi

teisę paveldėti tik ½ dalį mirusiam tėvui V. P. priklausančio santuokinio turto dalį, o į kitą ½ dalį paminėto turto dalį galėtų pretenduoti tik tuomet, jei teisme bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog (duomenys neskelbtini) mirus motinai G. E. P., palikėją pergyvenęs sutuoktinis – šiuo atveju jo tėvas V. P. – priėmė sutuoktinei G. E. P. priklausantį palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Aukščiau aptarti ir teismui teikiami dokumentai ar jų nuorašai patvirtina, kad jo tėvo sutuoktinė G. E. P., mirusi (duomenys neskelbtini), paliko palikimą – nekilnojamąjį turtą – dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) ir du žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Į šį palikimą – nekilnojamąjį turtą ar jo dalį – turėjo teisę pretenduoti ne kas nors kitas, o būtent jo tėvas – V. P., kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis ( LR CK 5.13 str. ). Mirus sutuoktinei G. E. P., jos vyras V. P. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė pas notarą ir nepradėjo paveldėjimo procedūros dėl atsiradusio palikimo – šiuo atveju dėl dalies namų valdos – o per trijų mėnesių laikotarpį ėmė valdyti atsiradusį palikimą – mirusiajai priklausantį nekilnojamąjį turtą, šį turtą tinkamai prižiūrėjo ir juo betarpiškai naudojosi: gyvenamajame name toliau nuolat gyveno, vedė ūkio veiklą, prižiūrėjo ir remontavo ūkinius pastatus, dirbo žemę, mokėjo visus privalomus mokesčius ir tinkamai tvarkė visą namų ūkį. Jo tėvas, atlikdamas realius veiksmus su paveldimu turtu įrodė, kad kaip įstatyminis įpėdinis, pradėdamas valdyti atsiradusį palikimą – namų valdą ar jos dalį ir žemę – kaip savo nuosavybę, aktyviai šią nuosavybę valdydamas, nuolat rūpindamasis namų valdos ir žemės sklypų priežiūra, taip pat spręsdamas su šiuo turtu susijusius kitus klausimus, elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ir tokiu būdu išreiškė tikrąją valią priimti palikimą. Šias aplinkybes patvirtina pateikiama Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2018-04-04 d. pažyma dėl ūkio vedimo Nr.SR5-115. Šioje pažymoje esantys duomenys liudija, kad mirus sutuoktinei G. E. P., bendrai užgyventame name tėvas toliau gyveno, vedė ūkio veiklą, tvarkė kitus su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais susijusius reikalus, mokėjo privalomus mokesčius, dirbo žemę, tinkamai prižiūrėjo namų ūkį.

Mano, kad tokiu būdu įstatyminio įpėdinio – jo tėvo V. P. – priimtas ir tinkamai valdytas palikimas yra laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) d., kai mirė jo sutuoktinė G. E. P.. Toks palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas faktiškai pradedant jį valdyti – neprieštarauja Lietuvos civilinio kodekso 5.50 str. 2 dalies nuostatai, numatančiai, jog <... įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti...>, taip pat LR CK 5.51 str. 1 d. nuostatai, nurodančiai, kad <... įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu ( valdo, naudoja, disponuoja, prižiūri, moka mokesčius)...>.

Dėl nekilnojamojo turto – namų valdos ir žemės sklypų – kurį kaip palikimą po sutuoktinės G. E. P. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdamas faktiškai valdyti įstatyminis įpėdinis – jo tėvas V. P. – jokio ginčo nėra.

Į paveldimą pagal įstatymą nekilnojamąjį turtą – namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pretenduoja ir palikėjo, t.y. mirusio tėvo V. P., vaikai – sūnūs ir jo(pareiškėjo)broliai - V. P. ir G. P., taip pat mirusio brolio V. P. vaikai –mirusio tėvo vaikaičiai (anūkai) E. K. (iki santuokos P.) ir E. P., kurie byloje yra įtraukti suinteresuotais asmenimis.

Esant tokioms aplinkybėms, kad įstatyminis įpėdinis – jo tėvas V. P. – po sutuoktinės G. E. P. mirties faktiškai priėmė ir valdė mirusiajai priklausantį palikimą – dalį namų valdos ir žemės sklypus, bet nėra tai patvirtinančių dokumentų, o Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarė Laima Muzikevičiūtė negali jam- pareiškėjui ir įstatyminiam įpėdiniui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visą atsiradusį palikimą, kol nebus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo mirus tėvo sutuoktinei G. E. P., todėl teisminės gynybos yra priverstas kreiptis į teismą, kuriame būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas ( LR CPK 444 str. 2 d. 8 p. ), nuo kurio priklauso jo ir suinteresuotų asmenų turtinių teisių atsiradimas. Tokias aplinkybes patvirtina teismui pateikiama Varėnos r. 2-ojo notarų biuro 2018-04-04 d. pažyma Nr.186-S.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad V. P. po sutuoktinės G. E. P. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Pareiškėjo motina G. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini),o tėvas V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama mirties liudijimo AA Nr. 088414, bei medicininio mirties liudijimo Nr. 18-2086191 kopijomis.

Pateikta santuokos liudijimo kopija patvirtinama, kad V. P. ir G. E. P. buvo santuokoje nuo 1951-11-01.

Pateiktais gimimo liudijimais patvirtinama, kad pareiškėjas A. P., V. P., G. P. ir V. P. buvo V. P. ir G. E. P. vaikai, o gimimo liudijimais, santuokos liudijimu patvirtinama, kad E. P. ir E. K. yra V. P. vaikai.

2018-04-04 Gyventojų registro pažyma patvirtinama, kad V. P. ir G. E. P. 1951-11-01 sudaryta santuoka galiojo iki 2001-07-07(G. E. P. mirties) , santuokoje jie buvo susilaukę vaikų: A. P.,V. P., G. P. ir V. P. mirusio (duomenys neskelbtini).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2018-04-04 pažyma Nr.Sr5-115 patvirtinama, kad po G. E. P. mirties (duomenys neskelbtini) V. P. gyvenęs (duomenys neskelbtini) ir toliau gyveno santuokoje įgytame name, rūpinosi namų ūkiu ir mokėjo nustatytus mokesčius.

Į bylą pateiktu 2018-04-04 pareiškimu patvirtinama, kad pareiškėjas A. P. kreipėsi į Varėnos r. sav. 2-ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po jo tėvo V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

2018-04-04 Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro pažyma Nr.186-S patvirtinama, kad po G. E. P. mirties (duomenys neskelbtini) jos paveldėjimo byla nebuvo vesta.

Byloje esančiais nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad mirusios G. E. P. vardu yra registruoti du žemės sklypai 0,78 ha ir 1,95 ha dydžio , esantys (duomenys neskelbtini), o V. P. vardu yra registruotas gyvenamasis namas, statytas 1925 m ,bei garažas statytas 1952 m ,pagalbinis ūkio pastatas, statytas 1957 m, lauko viralinė, statyta 1957 m, kluonas, statytas 1967 m ir kiemo rūsys, statytas 1975 m, bei 3 ha dydžio žemės sklypas( iš jų 2,38 ha žemės naudmenų sklypas), ,t.y.matosi, kad nurodyti ūkiniai statiniai yra pastatyti V. P. ir G. E. P. santuokos metu .

Pareiškėjas A. P., bei suinteresuoti asmenys - V. P. ir G. P. yra mirusio tėvo V. P., o E. K. ir E. P. ,kaip V. P. (duomenys neskelbtini) mirusio sūnaus V. P. teisių perėmėjai, yra likusio turto įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Tėvui priklausiusį turtą, pareiškėjas priėmė, kreipdamasis į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

G. E. P. testamento nepaliko, teisė į jos turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Bylos dokumentais patvirtinama, kad iškart po savo sutuoktinės, pareiškėjo motinos G. E. P. mirties pareiškėjo tėvas V. P. pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti visu jo sutuoktinei G. E. P. tiek kartu su juo priklausiusiu turtu, t. y. gyveno tame pačiame name, naudojosi ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais,tiek G. E. P. asmenininės nuosavybė teise priklaususiais0,78 ha ir 1,95 ha dydžio žemės sklypais, kas rodo, kad pareiškėjo tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Kad suinteresuotas asmuo paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Taigi paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai). Pareiškėjų tėvas palikėjos turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės G. E. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (2001-07-10 mirties akto įrašo Nr. 43) mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30(trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.