- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- e1-1493-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09110-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- B. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti darbą, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 28 d., 18.05 val. iki 2018 m. gruodžio 29 d., 13.22 val., nuo 2019 m. spalio 13 d., 04.50 val. iki 2019 m. spalio 14 d. 14.08 val. (tris dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Jis 2020 m. kovo 2 d., apie 22.50 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,27 promilių etilo alkoholio), žodinio konflikto metu, dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą per sugyventinės K. K. kairės pusės skruostą ir tęsdamas savo veiksmus, viena ranka sugriebęs už kaklo, bandė ją smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis B. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad alkoholinius gėrimus vartoja epizodiškai. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (pagal žodinį susitarimą nuomojasi iš L. S.) kartu su sugyventine K. K.. Jie abu veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jo sugyventinė K. K. turi priklausomybę alkoholiniams gėrimams, juos vartoja kasdien, dėl ko įvyksta šeimyniniai ginčai (prasideda isterijos). 2020 m. kovo 3 d. apie 19 val. jis po darbo grįžo į namus. Tuo metu buvo neblaivus ir į namus atsinešė puse 0,5 litro talpos butelio degtinės ir 1 litro talpos plastikinį alaus butelį, 7,5 proc. Namuose su sugyventine pradėjo vartoti minėtus alkoholinius gėrimus ir šnekėtis apie išsikraustymą iš nuomojamo buto. Jis pareiškė, kad ją paliks dėl besaikio alkoholinių gėrimų vartojimo. Tada jo sugyventinei prasidėjo isterija, ji pradėjo šaukti, o jis buvo susinervinęs, todėl dešinės rankos delnu sudavė per jos kairės pusės skruostą. Po to jai nenusiraminant, jis savo dešine ranka sugriebė už jos kaklo ir paguldė ją ant lovos, dėl ko ji galėjo patirti fizinį skausmą. Po to sugyventinė išbėgo į namo kiemą, galimai paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą atvykusių VGMPS paramedikų nematė. Šio šeimyninio ginčo liudytojų nėra, nes bute buvo tik dviese. Labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio. Sutiktų, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (sąlygas ir pasekmes jam išaiškino policijos tyrėjas). Tyrimo laikotarpiu gali gyventi adresu (duomenys neskelbtini), pas draugą H. Š. (e. b. l. 100-102).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. K. parodė, kad jai būnant namie adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 2 d. apie 22.50 val. jos sugyventinis, su kuriuo gyvena apie 11 metų, B. V., pradėjo su ja konfliktuoti, žodžiais prisikabinėjo, pravardžiavo. Kambaryje vaikų ar kitų pašalinių asmenų nebuvo, niekas kitas konflikto nematė. Abu tuo metu buvo neblaivūs, nes prieš konfliktą kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Pareigūnai jai nustatė 1,41 promilių girtumą, o jos sugyventiniui – 1,27 promilių girtumą. Jai sėdint ant lovos sugyventinis sudavė ranka per kairį žandą, gulint ant lovos viena ranka bandė smaugti. Patyrė fizinį skausmą. Kai sugyventinis ją paleido, ji su telefonu išbėgo į lauką išsikviesti pagalbos bendruoju numeriu. Pagalbos laukė namo virtuvėje, atskirai nuo sugyventinio. Anksčiau sugyventinis taip pat prieš ją smurtavo, kvietė policiją, tačiau byla buvo nutraukta, nes susitaikė. Po to kildavo tik žodiniai konfliktai (e. b. l. 1-7). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad ji kartu su sugyventiniu B. V. gyvena nuomojamame bute, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), kurį jie kartu nuomojasi iš L. S.. Jie abu dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2020 m. kovo 2 d., apie 19 val. į minėtą butą po darbo grįžo jos sugyventinis B. V., kuris buvo neblaivus. Vėliau jis dar atsinešė 0,5 litro talpos degtinės ir pradėjo vartoti ją namuose. Truputį paragavo ir ji. Ji jam pradėjo priekaištauti, kad jis vartoja degtinę su gydytojo išrašytais vaistais nuo arterinės hipertenzijos. Tai jį sunervino, jis pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais rusų kalba. Žodinio konflikto eigoje, jai sėdint ant lovos, B. V. priėjo prie jos ir dešinės rankos delnu sudavė jai vieną kartą per kairės pusės skruostą. Po to ji toliau jam priekaištavo dėl degtinės ir vaistų bendro vartojimo. Tada jis dešinės rankos plaštaka sugriebė ją už kaklo, paguldė ant lovos ir smaugė apie pusę minutės ir paleido. Dėl minėtų B. V. smurtinių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, skausmo intensyvumo skalėje vertina trimis balais, skausmą juto pusę valandos. Taip pat jis jai šaukė, kad ji jam nevadovaus. Ji išbėgo į virtuvę, kur iš savo mobilaus ryšio telefono iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko po dešimties minučių, sulaikė B. V. ir jį išvežė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą buvo atvykę VGMPS paramedikai, kurie ją apžiūrėjo, tačiau į gydymo įstaigą nevežė. Kitą dieną į gydymo įstaigas ir į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių dėl abdukcijos surašymo, nesikreipė. Šio šeimyninio ginčo liudytojų nėra, nes bute buvo tik dviese. Civilinio ieškinio nereikš (e. b. l. 108-110).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja K. K. nurodė, jog jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 2 d., 22.50 val., jos sugyventinis B. V., sudavė jai ranka per kairį žandą, viena ranka bandė smaugti. Patyrė fizinį skausmą (e. b. l. 1-7). Prie pareiškimo pateikta fotolentelė, kurioje užfiksuoti K. K. padaryti sumušimai (e. b. l. 130-133).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole taip pat užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad pareiškėja K. K. gyvena namo dalyje, kurią sudaro vienas kambarys, tualetas ir virtuvė. Įeinant į namo dalį yra virtuvė, tiesiai įėjimas į tualetą ir kairėje įėjimas į kambarį. Kambaryje, kuriame vyko konfliktas matomi girtavimo požymiai, kambarys netvarkingas. Smurto pėdsakų neaptikta (e. b. l. 1-7).
Bendrasis pagalbos centras informavo, kad centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 123-125).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad Bendrajam pagalbos centrui skambino pranešėja K. K., kuri nurodė, kad name, (duomenys neskelbtini), ją mušė sugyventinis su koja ir su durimis, nori iškviesti policiją (e. b. l. 127-129).
Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties rašte Nr. 8-STS(6.2)-49 nurodyta, kad 2020 m. kovo 2 d. buvo registruotas iškvietimas (duomenys neskelbtini), pilietei K. K., iškvietimo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus ligonę buvo nustatytas galvos sričių paviršiaus sužalojimas, sumušimas (e. b. l. 119-122).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 2 d., 23.21 val. B. V. buvo nustatytas 1,27 promilių neblaivumas (e. b. l. 10).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 2 d., 23.23 val. K. K. buvo nustatytas 1,41 promilių neblaivumas (e. b. l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi B. V. smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria ilgą laiką kartu gyveno ir vedė bendrą ūkų, atžvilgiu.
Byloje esantys aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis B. V. 2020 m. kovo 2 d., apie 22.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, smurtaudamas prieš savo sugyventinę K. K., žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą sugyventinei per kairės pusės skruostą, po to tyčia viena ranka sugriebęs už kaklo, bandė ją smaugti, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.
Kaltinamasis B. V. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (e. b. l. 138-141).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad B. V. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). B. V. atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – B. V. teistas už analogiškų nusikalstamų veikų tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (e. b. l. 52-54, 55-58, 59-62), nagrinėjama nusikalstama veika padaryta praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai jis buvo nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas leidžia teigti, jog kaltinamasis išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. B. V. baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (e. b. l. 63-90, 154-155), dirba (e. b. l. 63-90), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, iš kaltinamojo parodymų psichinės sveikatos ligomis nesirgo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, B. V. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamajam tikslinga nustatyti prokuroro siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei įpareigoti tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Šių įpareigojimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir B. V. nustatytina 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, jokie pagal anksčiau priimtą nuosprendį atlikti bausmės (ar suėmimo) laikotarpiai neįskaitomi, nes bausmė bendrinama tik su neatlikta ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi.
Ikiteisminio tyrimo metu B. V. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. kovo 2 d., 23.40 val. iki 2020 m. kovo 3 d., 17.40 val., t. y. vieną dieną (e. b. l. 12-13, 14-15, 23-24), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 103-105) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
B. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. V. paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir B. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 2 d., 23.40 val. iki 2020 m. kovo 3 d., 17.40 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, B. V. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti B. V. visą bausmės laikotarpį:
1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;
2) tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
B. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.