Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-30 · Administracinė byla Nr. AS-63-220-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
AS-63-220-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Pareiškėjas
Paramos fondo „Agilė“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS63 – 220/2009Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Paramos fondo „Agilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Paramos fondo „Agilė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Paramos fondas „Agilė“ (toliau – pareiškėjas) 2009 m. vasario 11 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – atsakovas, Konkurencijos taryba) 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 2S-26 panaikinimo paduoti; panaikinti Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 2S-26; sustabdyti Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 2S-26 vykdymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad skundą teismui padavė 2009 m. sausio 19 d. 2009 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti jo skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi tuo, jog skundas turėjo būti paduotas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos arba jo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose“. Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių. Manė, kad praleistas terminas skundui paduoti atnaujintinas, nes advokatas, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos 2009 m. sausio 9 d. – 2009 m. sausio 16 d. sirgo. Nurodė, kad dėl ūmaus susirgimo jam 2009 m. sausio 9 d. – 2009 m. sausio 16 d. nebuvo galimybės vykti į kontorą ir ruošti skundo. Diagnozuotas ūmios formos radikulitas, kurio požymiai – stiprūs nugaros skausmai, taip pat buvo iš esmės apribota galimybė judėti, atsilenkti, atsisėsti, objektyviai neleidę dirbti. Pažymėjo, kad nedarbingumas tęsėsi iki 2009 m. sausio 16-17 d., ir tik po to atsirado objektyvi galimybė užbaigti skundą ir paduoti jį apygardos administraciniam teismui. Teigė, kad advokato, su kuriuo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, liga pripažintina svarbia priežastimi, nes liga atsiranda ir egzistuoja objektyviai, nepriklausomai nuo žmogaus valios. Atkreipė dėmesį, jog susirgimas atsirado besibaigiant skundo padavimo terminui, dėl to nebuvo jokios galimybės dirbti ir tinkamai paruošti skundą atidavimui tiek Paramos fondui „Agilė“, tiek ir administraciniam teismui. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimą gavo 2008 m. gruodžio 30 d. Iki tol, nors rezoliucinė Konkurencijos tarybos nutarimo dalis ir buvo paskelbta, tačiau jis nežinojo motyvų, kuriais grindžiamas Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 2S-26. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA143-01/2008, kur teismas išaiškino, jog neturėjimas objektyvios galimybės susipažinti su teismo argumentais pripažintinas svarbia priežastimi, dėl kurios praleistas terminas atnaujintinas. Manė, kad šis išaiškinimas taikytinas ir šioje byloje, nes jis neturėjo galimybės susipažinti su skundžiamo Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 2S-26 motyvais iki 2008 m. gruodžio 30 d., kai gavo visą skundžiamo nutarimo tekstą. Be to, pareiškėjas nurodė, jog skundą išsiuntė 2009 m. sausio 19 d., t. y. per protingą laiką po to, kai gavo skundžiamą Konkurencijos tarybos nutarimą. Manė, jog atsižvelgiant į tai, kad sutartį su advokatu sudarė 2008 m. gruodžio 31 d., paruošti skundui iš viso buvo 4 darbo dienos (iki advokato ligos nuo 2009 m. sausio 9 d.) vietoj įstatymo garantuojamų 20 dienų. Pažymėjo, kad elgėsi rūpestingai, neaplaidžiai, t. y. iš karto po to kai 2009 m. vasario 9 d. buvo gauta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti skundą, paruošė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir 2009 m. vasario 11 d. kartu su juo pateikė administraciniam teismui patį skundą su priedais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo.

Teismas nurodė, kad Paramos fondo „Agilė“ valdytoja Asta Paškevičienė dalyvavo Konkurencijos tarybos posėdyje nagrinėjant klausimą dėl ūkio subjektų, teikiančių paslaugas dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos projektų įgyvendinimo, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Be to, teismui pateiktas advokato orderis Nr. 839445, kuriuo advokatui Pauliui Vinkleriui pavedama parengti skundą dėl Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo panaikinimo ir atstovauti administraciniame teisme, yra išrašytas tik 2009 m. vasario 11 d. Pažymėjo, kad Paramos fondas „Agilė“, būdamas juridiniu asmeniu, turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis. Pabrėžė, jog asmuo, dalyvavęs priimant administracinį sprendimą ir šį viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą gavęs, su kuriuo nesutinka ir nusprendžia pasinaudoti įstatymo suteikta teise paduoti skundą teismui, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, neturėtų atidėlioti su skundo parengimu ir pateikimu teismui susijusių veiksmų paskutinėms termino skundui paduoti dienoms. Nurodė, jog Paramos fondui „Agilė“ esant aktyviam ir rūpestingam, buvo pakankamas terminas skundui paruošti, o susirgus advokatui, su kuriuo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu paduoti skundą įgaliojant kitą asmenį. Pažymėjo, kad advokatai užsiima profesine veikla. Advokatas turi pareigą, o ne teisę, tinkamai atstovauti klientą rengiant procesinius dokumentus ir kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi advokatas užsiima profesionalia veikla ir jis yra sudaręs sutartį atstovauti klientą jis privalo organizuoti savo veiklą taip, kad galėtų tinkamai įvykdyti savo pareigas, jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai. Asmens liga gali būti pripažinta svarbia termino paduoti skundą praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei ji objektyviai sukliudė asmeniui paduoti skundą per įstatymų nustatytą terminą. Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių Paramos fondui „Agilė“ suteikti įgaliojimus skundo padavimo terminu kitam asmeniui parengti ir paduoti skundą teismui. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Paramos fondo „Agilė“ nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis (t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus), dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti, todėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą nėra.

III.

Pareiškėjas Paramos fondas „Agilė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog advokatui 2009 m. sausio 9 d. susirgus, Paramos fondui „Agilė“ liko dvi darbo dienos (t. y. 2009 m. sausio 12 d. ir 2009 m. sausio 13 d.) sutarčiai dėl teisinės pagalbos sudaryti ir skundui paruošti. Šis terminas sprendžiant objektyviai vertintinas kaip per trumpas parengti pakankamai sudėtingą, daug specialių žinių reikalaujantį skundą.

2. Teismas nepagrįstai nurodo, jog advokato orderis Nr. 839445 yra išrašytas 2009 m. vasario 11 d., ir tik datą laiko atskaitos tašku sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Iš tiesų tą dieną, pakartotinai paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, buvo išrašytas orderis Nr. 839445. Tačiau jis buvo išrašytas ir galėjo būti išrašytas tik jau 2008 m. gruodžio 31 d. sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos pagrindu, kuri, kaip advokato įgalinimus patvirtinantis dokumentas, buvo pridėta prie pradinio Paramos fondo „Agilė“ skundo, kuris Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2009 m. sausio 19 d.

3. Paramos fondo „Agilė“ elgesys nevertintinas kaip aplaidus arba nerūpestingas. Anksčiau nei gavo skundžiamą Konkurencijos tarybos nutarimą jis negalėjo imtis veiksmų apskųsti ginčijamą Konkurencijos tarybos nutarimą. Paramos fondas „Agilė“ minimą Konkurencijos tarybos nutarimą gavo 2008 m. gruodžio 30 d. Kitą dieną, t. y. 2008 m. gruodžio 31 d. Paramos fondas „Agilė“ sudarė sutartį su atstovu (advokatu). Paramos fondas „Agilė“, nors ir yra juridinis asmuo, tačiau jame dirba tik du darbuotojai (direktorė ir finansininkė), dėl ko Paramos fondas „Agilė“ be atstovo (advokato) skundo paduoti negalėjo.

4. Paramos fondas „Agilė“ neturėjo galimybių sudaryti sutartį su kitu atstovu (advokatu), nes tam paskutinėmis termino dienomis neturėjo piniginių lėšų. Nors neturėdamas lėšų, Paramos fondas „Agilė“ bandė ieškoti kito advokato skundui parašyti, tačiau advokatai, į kuriuos Paramos fondas „Agilė“ kreipėsi, 2009 m. sausio 12 d. atsisakė sudaryti sutartį motyvuodami besibaigiančiu terminu, dideliu užimtumu, laiko neturėjimu, bylos specifika ir sudėtingumu. Kadangi per 2009 m. sausio 12 d. Paramos fondas „Agilė“ nesurado advokato, kuris apsiimtų surašyti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui paskutinę termino dieną, t. y. 2009 m. sausio 13 d., Paramos fondas „Agilė“ kito advokato nebeieškojo, nes viena likusi darbo diena yra ženkliai per trumpas terminas sudėtingam skundui, kylančiam iš konkurencijos teisinių santykių, parengti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjo skundžiamo nutarimo apskundimo tvarką reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (toliau – Konkurencijos įstatymas). Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 38 straipsniu, ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Konkurencijos tarybos nutarimus, priimtus pagal šio įstatymo 36 straipsnį, turi teisę skųsti proceso šalys. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos arba jo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose“ (Konkurencijos įstatymo 38 str. 1 ir 2 d.). Taigi terminas skundui dėl Konkurencijos tarybos nutarimo paduoti imamas skaičiuoti nuo ankstesnės aplinkybės, kuriai įvykus, pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie priimtą nutarimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 2S-26 rezoliucinė dalis 2008 m. gruodžio 24 d. buvo paskelbta leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 1297, o Paramos fondui „Agilė“ Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimas buvo įteiktas 2008 m. gruodžio 30 d., todėl terminas skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir paskutinė diena skundui paduoti buvo 2008 m. sausio 13 d., tačiau pareiškėjas šį terminą praleido.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nurodytomis svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios.

Pareiškėjo argumentai, jog iki 2008 m. gruodžio 30 d., kuomet jis gavo skundžiamą Konkurencijos tarybos nutarimą, jam nebuvo žinomi motyvai, kuriais grindžiamas Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 2S-26, todėl jis negalėjo atlikti jokių veiksmų, susijusių su skundo teismui pateikimu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Pareiškėjas privalėjo tiesiogiai vadovautis pačiu įstatymu ir skundą teismui paduoti per 20 dienų nuo ankstesnės iš Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, nuo kurių skaičiuojamas skundo padavimo terminas, atsiradimo, t. y. nagrinėjamu atveju nuo 2008 m. gruodžio 24 d.

Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, pareiškėjas sutartį dėl atstovavimo su advokatu sudarė tik 2008 m. gruodžio 31 d. (b. l. 109 – 111), tačiau nuo 2009 m. sausio 9 d. iki 2009 m. sausio 16 d. advokatui nustatytas ūmus susirgimas (b. l. 68), dėl ko šis negalėjo paruošti skundo teismui. Įvertinus tai, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo ir jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai ilgai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su Konkurencijos tarybos nutarimo apskundimu, ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ( ABTĮ 53 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovo (advokato) liga nelaikytina objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia laiku pareiškėjui laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog paskutinėmis termino pateikti skundą teismui dienomis atlikti pareiškėjo veiksmai (kito atstovo paieška) bei veiksmai, atlikti pasibaigus skundo padavimo terminui, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi jie nepateisina pareiškėjo delsimo realizuoti savo teises apskųsti nepalankų Konkurencijos tarybos nutarimą viso termino laikotarpiu.

Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad minėti pareiškėjo veiksmai yra jo valia pasirinktas jo teisių gynybos būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba teismas atmeta tokį prašymą.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Paramos fondo „Agilė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas