Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03917-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, turintis neįgalumą (neįgalumo lygis 20 procentų), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. birželio 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta 2017 m. balandžio 5 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. 2020 m. sausio 26 d. apie 23.30 val., namuose (duomenys neskelbtini) Jonavos r., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine S. Š. metu, S. Š. nepilnametės dukters G. I., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia sudavė smūgį kumščiu S. Š. į veidą, po to, parvertęs ją ant lovos, gulinčiai S. Š. sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į galvą ir į nukentėjusiosios galvą dengusias rankas, tuo sukėlė nukentėjusiajai S. Š. fizinį skausmą, o nukentėjusiajai nepilnametei G. I. – išgąstį ir kitas neigiamas emocijas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. sausio 26 d. kartu su sugyventine Jonavoje buvo svečiuose, vartojo alkoholį, namo grįžo apie 20.00 val. Grįžęs namo iš karto nuėjo miegoti, tačiau po kurio laiko prabudo nuo jam suduoto smūgio. Mano, kad būtent sugyventinė jam sudavė smūgį. Sugyventinė atsigulė į lovą šalia jo, tačiau jis supykęs dėl tokio sugyventinės elgesio atsisėdęs lovoje ir pasisukęs link jos, dešiniu kumščiu sudavė sugyventinei ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą. Smūgių sudavimo metu sugyventinė rankomis dengėsi veidą, todėl gali būti, kad jis sudavė jai smūgius ne tik į veidą, bet ir į veidą dengusias rankas. Sudavęs smūgius jis kėlėsi iš lovos, už kažko užkliuvo ir nukrito ant grindų. Prisimena, kad jis pradėjo rengtis ir tuo metu pamatė, kad kambaryje yra sugyventinės dukra G. I.. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b. l. 77-79, 86-87).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. Š. parodė, kad kartu su sugyventiniu A. Ž. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 26 d. kartu su sugyventiniu svečiavosi Jonavoje, vartojo alkoholį, namo grįžo apie 20.00 val. Sugyventinis namuose sėdėdamas ant sofos žiūrėjo televizorių, o ji buvo virtuvėje. Iš virtuvės atėjusi į kambarį, pamatė sugyventinį, gulintį ant grindų. Ji priėjo prie sugyventinio ir bandė jį nuo grindų pakelti, tačiau prabudęs sugyventinis atsistojo, pradėjo šaukti ant jos ir sudavė jai kumščiu į veidą. Nuo suduoto smūgio virš kairio antakio atsirado kraujosruva. Vėliau sugyventinis ją pastūmė ir ji nukrito ant lovos (fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo), o sugyventinis kumščiu pradėjo jai sudavinėti smūgius į galvą ir į rankas, nes ji rankomis dengėsi galvą. Jos dukra G. I. viską matė, nes ji šaukė „(duomenys neskelbtini) baik“. Dukra paskambino pagalbos numeriu 112 ir netrūkus atvyko policijos pareigūnai, kurie A. Ž. sulaikė. Sugyventinis savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, be to, nuo jo suduotų smūgių prie kairiojo antakio išryškėjo kraujosruva ir dar atsirado kraujosruva ant dešiniojo bevardžio piršto. Įvykio metu nukentėjo ir jos dukra G. I., nes ji matė, kaip A. Ž. prieš ją smurtavo, dukra labai išsigando, verkė, pati iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 34-36, 37-38).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. I. parodė, kad gyvena kartu su mama S. Š. ir patėviu A. Ž. 2020 m. sausio 26 d. mama kartu su patėviu buvo Jonavoje svečiuose, namo grįžo apie 20.00 val. Patėvis ir mama grįžo namo neblaivūs. Grįžęs namo patėvis atsigulė miegoti, o ji su mama buvo virtuvėje. Apie 22.00 val. būdamos virtuvėje išgirdo, kad patėvis galimai iškrito iš lovos. Mama nuėjo į kambarį pažiūrėti, o ji liko virtuvėje. Ji girdėjo, kad mama sakė patėviui, kad jis atsikeltų nuo grindų, tačiau patėvis pradėjo ant mamos šaukti. Po kurio laiko ji išgirdo, kad kambaryje vyksta susistumdymas, todėl nuėjusi į kambarį pamatė, kad jos mama guli lovoje, rankomis dengiasi galvą, o patėvis mamai sudavinėja kumščiu smūgius į galvą. Ji prašė patėvio nesmurtauti prieš jos mamą, tačiau pastarasis jos neklausė, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Prieš ją patėvis nesmurtavo, jai smūgių jokių nesudavė, tačiau ji įvykio metu labai išsigando, verkė, nes patėvis prieš jos mamą smurtavo pirmą kartą, anksčiau tokio įvykio nebuvo. Ji matė, kad iš karto po sumušimo mamai ties antakiu susiformavo gumbas, o vėliau atsirado ir „mėlynė“ (b. l. 57-60).

2020 m. sausio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

2020 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2020 m. sausio 26 d. vaizdo įrašas iš policijos registruojamų įvykių registro, kuriame užfiksuota verkianti G. I. (girdimas pokalbis, tačiau neaiškus) (b. l. 24-26).

2020 m. sausio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. D. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini). S. Š. nurodė, kad ją sumušė sugyventinis A. Ž., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Bute buvusi nepilnametė G. I. patvirtino, kad patėvis sumušė jos motiną S. Š. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – patinimas virš kairio antakio. Į įvykio vietą iškviesti Vaiko teisių apsaugos specialistai (b. l. 27-30).

2020 m. sausio 27 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad atlikta nukentėjusiosios S. Š. asmens apžiūra. Asmens apžiūros metu S. Š. veido srityje ties kairiu antakiu matomas gumbas ir melsvai – rausva kraujosruva, dešinės plaštakos vidinėje pusėje, ties bevardžio piršto pagalvėle matoma mėlynos spalvos kraujosruva (b. l. 40-43).

2020 m. sausio 27 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad atlikta įtariamojo A. Ž., asmens apžiūra, kurios metu A. Ž. veido srityje išoriškai matomų sužalojimų nekonstatuota (b. l. 80-82).

Asmens blaivumo testo duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 26 d. 23.54 val. S. Š. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, o 2020 m. sausio 27 d. 00.09 val. A. Ž. nustatytas 1,05 promilių neblaivumas (b. l. 47-48).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. Ž. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia sudavė smūgį kumščiu S. Š. į veidą, po to, parvertęs ją ant lovos, gulinčiai S. Š. sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į galvą ir į nukentėjusiosios galvą dengusias rankas, tuo sukėlė nukentėjusiajai S. Š. fizinį skausmą, o nukentėjusiajai nepilnametei G. I., mačiusiai konfliktą – išgąstį ir kitas neigiamas emocijas. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokole užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis A. Ž. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 108-110). Nukentėjusiosios informuotos apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 111-112).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. Ž. teistas (b. l. 93-94), baustas administracine tvarka (b. l. 105-106), nedirbantis (b. l. 103), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 104), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (b. l. 106). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. Ž. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jos dydį didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 27 d. 00.05 val. iki 2020 m. sausio 27 d. 14.24 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinos saugoti kartu su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Ž. 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant jį:

1) per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, A. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant A. Ž. per 6 (šešis) mėnesius įvykdyti šį įpareigojimą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme 2020 m. sausio 27 d. 00.05 val. iki 2020 m. sausio 27 d. 14.24 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Išaiškinti A. Ž., jog asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.