Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei A. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 31 straipsnis nurodo, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos.

Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis 2013 m. Nuostatais ir 2017 m. nuostatais. Pagal 2013 m. Nuostatų 5 punktą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą – tai Plungės rajono savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal 2013 m. Nuostatų 6 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka nustatyta 2013 m. Nuostatų VI skyriuje, pagal kurią vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą organizuoja ir tvarko (administruoja) UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (2013 m. Nuostatų 46 punktas). Pagal rinkliavos mokėtojų registro duomenis, UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ parengia ir kiekvienais metais iki vasario 28 d. teikia (pageidaujantiems ir nurodžiusiems el. adresą – elektroniniu paštu) kiekvienam rinkliavos mokėtojui (asmeniui, atsakingam už vietinės rinkliavos sumokėjimą) nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu jam taikomą vietinės rinkliavos dydį (2013 m. Nuostatų 50 punktas). Per nustatytą laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą (pagal bendrovės valdybos patvirtintą tvarką) iš rinkliavos mokėtojų vykdo UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ Vietinės rinkliavos nepriemokoms išieškoti gali samdyti kitą įmonę. Tokiu atveju skolininkas privalo apmokėti skolų išieškojimo paslaugų išlaidas. (2013 m. Nuostatų 60 punktas).

Pagal 2017 m. Nuostatus vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems TIPK leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas (2 punktas). Vietinė rinkliava galioja Plungės rajono savivaldybės teritorijoje (3 punktas). Vietinės rinkliavos administravimas yra pavedamas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas 171780190 (4 punktas). Vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka nustatyta 2017 m. Nuostatų V skyriuje, pagal kurią vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys (46 punktas).

Mokėjimo pranešimai rinkliavos mokėtojams pateikiami vieną kartą per metus. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ sprendimu mokėjimo pranešimai gali būti siunčiami pakartotinai. Per nustatytą laikotarpį nesumokėtos Vietinės rinkliavos išieškojimą iš Rinkliavos mokėtojų vykdo Administratorius. Administratorius Vietinės rinkliavos nepriemokoms išieškoti gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Tokiu atveju Rinkliavos mokėtojui tenka pareiga apmokėti skolų išieškojimo ikiteismines ir teismines išlaidas (2017 m. Nuostatų 54 punktas).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems ar valdantiems nekilnojamą turtą savivaldybės teritorijoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-5127-1047/2020. LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-5127-1047/2020).

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybė (2021 m. sausio 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija). Taigi pagal 2013 m. Nuostatus ir pagal 2017 m. Nuostatus atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.

Iš byloje pateiktų 2021 m. vasario 4 d. pareiškėjos paaiškinimų ir su patikslintu skundu parteiktos patikslintos 2021 m. vasario 9 d. pažymos „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymo mokėjimo“ Nr. P-PL-20-132-2 matyti, kad atsakovei už jos nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objektą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota mokėtina suma yra 30,12 Eur (5,12 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. + 25 Eur pastovioji įmokos dalis už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.); nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 30 Eur pastovioji įmokos dalis; nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 30 Eur pastovioji įmokos dalis. Iš viso 90,12 Eur (30,12 Eur+30 Eur+30 Eur). Taigi iš atsakovės prašoma priteisti tik pastoviąją rinkliavos dalį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Atsakovė teigia, kad šią sumą sumokėjo. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė 2019 m. balandžio 12 d. sumokėjo 30 Eur; 2019 m. gegužės 9 d. – 30 Eur; 2020 m. vasario 12 d. – 30 Eur. Pareiškėja nurodo, kad šie mokėjimai pirmiausia dengė seniausias atsakovės skolas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.55 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs (1 dalis). Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms (2 dalis).

Teismui pareikalavus, pareiškėja pateikė Luminor banko sąskaitos išrašus, kuriuose nurodyta, kad: 1) 2019 m. balandžio 12 d. A. Š. pervedė 30 Eur į UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: atliekų tvarkymo mokestis, 2018, pastovioji dalis; 2) 2019 m. gegužės 9 d. A. Š. pervedė 30 Eur į UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: atliekų tvarkymo mokestis, 2017, pastovioji dalis; 3) 2020 m. vasario 12 d. A. Š. pervedė 30 Eur į UAB „Telšių regiono atliekų centro“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: atliekų tvarkymo mokestis, 2019, pastovioji dalis. Taip pat ir atsakovė teismui pateikė analogiškus duomenis patvirtinančius Swedbank mokėjimo nurodymus.

Taigi iš minėtų įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovė mokėjimo paskirtyje nurodė, kokiai skolai padengti skiria mokėtiną sumą, todėl pagal CK 6.55 1 dalį skolininkei nurodžius, kurią skolą ji grąžina, kreditorius neturėjo teisės jos įskaityti kitoms skoloms (už 2014, 2015 ir 2016 m.). Vadinasi, atsakovė vykdė savo pareigą pagal 2013 m. Nuostatus ir pagal 2017 m. Nuostatus mokėti vietinės rinkliavos pastoviąją dalį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, kad pareiškėja pateikė įrodymus, kad atsakovei už jos nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objektą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota mokėtina suma yra 30,12 Eur (5,12 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. + 25 Eur pastovioji įmokos dalis už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Atsakovė 2019 m. gegužės 9 d. sumokėjo 30 Eur, taigi liko skolinga 0,12 Eur. Ši suma teoriškai gali būti priteisiama iš atsakovės pareiškėjos naudai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į sumos mažareikšmiškumą, jos vykdymo sąnaudas, vadovaujasi protingumo ir racionalumo principais ir jos nepriteisia. Pareiškėjos prašymą priteisti 90,12 Eur iš atsakovės A. Š. nesumokėtos rinkliavos už nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini)savivaldybė, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. teismas atmeta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašo priteisti 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašo suformavimą ir 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos prašymas atmestas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ patikslintą prašymą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.