Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-14088-861/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-15
Bylos Nr.
e2YT-14088-861/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08964-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Pareiškėjas
M. A.
Suinteresuotas asmuo
I. S., G. A., V. T., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14088-861/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08964-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. S., G. A., V. T. ir VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po jos sutuoktinio B. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdami šį turtą faktiškai valdyti. Paaiškino, kad ji yra palikėjo sutuoktinė, tiek palikėjas, tiek pareiškėja gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties bute liko gyventi pareiškėja, ji mokėjo moksčius, prižiūrėjo butą, naudojosi baldais, namų apyvokos reikmenimis bei kitais daiktais. Pareiškėjos šeimoje augo trys dukros G. A., I. S. ir V. T..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja dėl prašymo patenkinimo.

Suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja dėl prašymo patenkinimo.

Suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja dėl prašymo patenkinimo.

Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja dėl prašymo patenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad M. A. priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su B. A.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis, nei mirusiojo dukterys, nei pareiškėja, dėl palikimo dalies nesikreipė. Pareiškėja yra mirusiojo sutuoktinė. B. A. po mirties testamento nepaliko, niekas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir po jo mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Pareiškėja, mirus sutuoktiniui, jos teigimu, palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).

Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Pažymėtina, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro butas. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismas daro išvadą, kad M. A. po sutuoktinio mirties mokėjo mokesčius už butą, už butui teikiamas komunalines paslaugas, butą prižiūrėjo, tvarkė. Be to, kaip nurodoma pareiškime, tame pačiame bute pareiškėja gyvena ir iki šiol.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog M. A. palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė