- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-520-999/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00457-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pažeidėjas
- J. A.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Advokatai
- Vygantas Sklada
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. A., jos atstovui advokato padėjėjui Vygantui Skladaičiui, nukentėjusiajam J. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog 2015 m. liepos 23 d., apie 13.24 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 8, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį ir nuvažiavo. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis. Automobilio vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais J. A. pažeidė KET 5, 9, 114, 222 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. A. kaltę pripažino iš dalies. Pripažino padariusi eismo įvykį, tačiau neigia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Parodė, jog 2015-07-23, apie 13 val., jai priklausančiu automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pietauti į kavinę „Pipiras“. Automobilį paliko stovėti (duomenys neskelbtini)., esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pavalgiusi grįžo į automobilį, pavažiavo atbuline eiga ir nuvažiavo miesto link. Tą dieną lijo, automobilio langai bei veidrodėliai buvo aprasoję, todėl prieš važiuodama atbuline eiga, pasižiūrėjusi į veidrodėlį, gale stovinčio automobilio nematė. Važiuojant atbuline eiga juto lyg kelio nelygumą ar grumstą, tačiau jokio trenksmo ar smūgio negirdėjo ir nejuto. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą suprato, kad atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį ir tik tuomet suprato, kad padarė eismo įvykį. Ji susisiekė su nukentėjusiuoju ir atlygino pastarajam 30 € turtinę žalą. Gailisi dėl šio įvykio.
Motyvuojamoji dalis
J. A. kaltė dėl automobilio sugadinimo be jos prisipažinimo įrodyta byloje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis J. J. parodė, jog 2015-07-23, kaip ir kiekvieną dieną, savo automobiliu Peugeot 307 atvyko pietauti į kavinę „Pipiras“. Pasistatė automobilį stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). ir nuėjo pietauti. Išėjęs iš kavinės pamatė ant žemės nukritusį savo automobilio valstybinio numerio ženklą, apgadintas priekines automobilio groteles ir numerio rėmelį. Automobilio, kuris atsitrenkė į jo automobilį jau nebebuvo, todėl pranešė policijai. Mano, kad pagal padarytą nedidelį automobilio apgadinimą, smūgis į jo automobilį negalėjo būti stiprus, greičiausiai atsitrenkta su kabliu. J. A. atlygino J. J. padarytą 30 € žalą, jo atsiprašė, jis jokių pretenzijų pastarajai neturi.
Iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 7), vaizdo lentelių (b. l. 7-8), vaizdo įrašo CD, nustatyta, kad 2015 m. liepos 23 d., (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, stovi automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant žemės nukritęs minėto automobilio valstybinio numerio ženklas, apgadintos priekinės automobilio grotelės.
Iš aptartų įrodymų nustatyta, kad 2015 m. liepos 23 d., apie 13.24 val., (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, J. A. vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė reikiamo atstumo, atsitrenkė į kitą automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nustatyta, kad J. A. vairuojamas automobilis apgadino nukentėjusiojo J. J. automobilį. Eismo įvykis buvo, nes buvo apgadintas svetimas automobilis, todėl dėl šio autoįvykio J. A. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Atsirasti atsakomybei pagal šį straipsnį subjektyvinės pusės - tyčios nereikia, atsakomybė kyla ir dėl neatsargumo. KET 9 p. reikalavimai įpareigoja vairuotoją prieš pradedant važiuoti laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat vairuotojas siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, įsitikinti, kad tai daryti saugu. J. A. šių KET 9 p. reikalavimų neįvykdė, nes važiuodama atbuline eiga nebuvo pakankamai atidi, neįsitikino, kad nesukels pavojaus kitų asmenų turtui, nes neįvertino atstumo tarp jos automobilio ir jai už galo stovėjusio automobilio, atsirėmė į automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekį ir jį apgadino. J. J. automobilio apgadinimas padarytas švelniausia kaltės forma - nerūpestingumu, nes J. A. važiuodama atbuline eiga nenumatė, kad kliudys gale stovėjusį automobilį ir dėl šio veiksmo atsiras automobilio apgadinimas, tačiau laikydamasi, minėto KET 9 p. reikalavimų, galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl tokia J. A. veika dėl J. J. automobilio apgadinimo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-26 išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2AT-7-3-2013, formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir panašiai, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo).
Teismo posėdžio metu J. A. tvirtino, jog važiuodama atbuline eiga nejuto, kaip įvažiavo į kitą automobilį. Iš byloje esančių eismo įvykio vietos schemos (b. l. 6), bei vaizdo lentelių (b. l. 7-8) matyti, kad J. J. automobilis apgadintas labai nežymiai: nukritęs valstybinio numerio ženklas, apgadintos priekinės automobilio grotelės. Taip pat ir nukentėjusysis J. J., parodė, jog automobilis apgadintas nežymiai, galimai J. A. automobilio gale esančiu kabliu. Policijos komisariate peržiūrėdama filmuotą vaizdo medžiagą J. A. neslėpė, kad vairavo automobilį Struikų g. esančioje aikštelėje, neneigė kaltės dėl eismo įvykio. Beje, nors J. A. gyvena Tauragėje, ji praėjus kelioms valandoms po eismo įvykio, policijos pareigūnų buvo rasta apsipirkinėjanti prekybos centre Šilalėje. Šie duomenys rodo, kad J. A. nebandė slėptis, neturėjo tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neteisėtai. Po eismo įvykio J. A. susiekė su nukentėjusiuoju, atsiprašė jo, atlygino padarytą 30 € žalą. Vertinant, ar J. A. pajuto, kad atsirėmė į J. J. automobilį reikšminga tai, kad tą dieną buvo prastos oro sąlygos, lijo, eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, J. A. vienodai ir nuosekliai laikėsi savo parodymų, sutiko su tuo, jog važiuodama atbuline eiga galėjo nežymiai užkliudyti kitą automobilį, automobilis į kurį atsirėmė sujudėjo ta pačia jos automobilio judėjimo kryptimi. Todėl teismas daro išvadą, jog J. A. išvykdama iš įvykio vietos, buvo tikra, jog jokio teisės pažeidimo nepadarė, juo labiau tyčia nepasišalina iš įvykio vietos, norėdama išvengti administracinės atsakomybės. J. A. davė teismui parodymus, kurie neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms, bylos medžiagai, savo parodymuose ji yra nuoširdi, todėl netikėti J. A. parodymais teismas neturi pagrindo. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl visos abejonės dėl J. A. kaltės (tyčios), padarius pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., aiškintinos traukiamos administracinėn atsakomybėn J. A. naudai. Nenustačius J. A. veiksmuose tiesioginės tyčios pasitraukti iš eismo įvykio su kuriuo ji susijusi, ši jos veika neturi pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. požymių, todėl administracinio teisės pažeidimo byla J. A. dėl šio pažeidimo nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. A. pažeidimą padarė švelniausia kaltės forma, t. y. nerūpestingumu. Atsižvelgiant į tai, kad administracine tvarka nebausta, neteista, nedirbanti, skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 str., teismas
nutarė:
J. A. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti 28€ (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
J. A. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK:15000514040, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.