Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-27 · Civilinė byla Nr. 2-1731/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-06-27Lietuvos apeliacinis teismas
  2. B2-19-252/2017Sprendimas · 2017-04-25Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-27
Bylos Nr.
2-1731/2013
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00064-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Alvydas Poškus
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“, uždarosios akcinės bendrovės „Credit Isco“, Kortas "CREDIT ISCO", UAB „Viltlit" Quirimex GmbH "Maniakai"
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Viltlit“
Kategorijos
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1731/2013Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00064-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 126.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bendraieškio Quirimex GmbH, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“, uždarosios akcinės bendrovės „Credit Isco“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-465-252/2013 pagal ieškovo N. S., bendraieškių uždarosios akcinės bendrovės „Maniakai“, D. T., Quirimex GmbH, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“, uždarosios akcinės bendrovės „Credit Isco“ pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Viltlit“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

Šalies argumentai

Ieškovas ir bendraieškiai prašė atsakovui iškelti bankroto bylą, nes įmonė yra nemoki. Ieškovas N. S. administratoriumi prašė skirti pagrindinio kreditoriaus siūlomą administratorių UAB „Admivita“, kuriuo kreditorius pasitiki. Bendraieškis D. T., su kuriuo atsakovas neatsiskaitė atleidžiant iš darbo, administratoriumi siūlė paskirti UAB „Adminova“, bendraieškis UAB „Maniakai“ - UAB „Insolvency Solutions“, bendraieškis Quirimex GmbH - UAB „Proventuslaw LT“, trečiasis asmuo UAB „Kortas“ - UAB „Finansinių partnerių grupė“, trečiasis asmuo UAB „Credit Isco“- UAB „Ad acta“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Viltlit“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Nustatė, kad atsakovas yra nemokus. Skirdamas bankroto administratorių, nustatė, kad visos siūlomos administratorių kandidatūros yra tinkamos vykdyti administratoriaus pareigas. Atsižvelgė į tai, kad byla dėl bankroto bylos iškėlimo pradėta pareiškėjo N. S. pareiškimu, jis pagal turimus duomenis yra vienas didžiausių kreditorių, todėl, vadovaudamasis teisingumo bei sąžiningumo principais, bankroto administratoriumi paskyrė N. S. siūlomą bankroto administratorių UAB „Admivita“. Bendraieškio Quirimex GmbH siūlomos bankroto administratoriaus UAB „Proventuslaw LT“ kandidatūros teismas nesvarstė, nes šis bendraieškis ieškinį pareiškė tik 2013 m. gegužės 8 d. ir teismas nebesikreipė į Įmonių bankroto departamentą dėl šio administratorius kandidatūros derinimo, atsižvelgdamas į tai, kad tik dėl to būtų negalima buvę nagrinėti bylos iš esmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Kortas“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“, ir UAB „Viltlit“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Finansinių partnerių grupė“ (b. l. 19-22, t. 3). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kuris iš siūlomų bankroto administratorių būtų tinkamiausias administruoti BUAB „Viltlit“, o formaliai skyrė prioritetą ieškovo N. S. siūlomam kandidatui, nes šis ieškovas pirmasis kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo ir turimais duomenimis yra didžiausias kreditorius. Toks argumentavimas nesuderinamas su bankroto administratoriaus paskyrimo tikslu ir esme, o nurodyti argumentai nereiškia, kad N. S. siūlomas bankroto administratorius tinkamiausiai galės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą bei sklandžią bankroto proceso eigą.

2. Iš Įmonių bankroto valdymo departamento kaupiamos ir skelbiamos informacijos matyti, kad UAB „Finansinių partnerių grupė“ užimtumas yra mažesnis, o patirtis administruojant bankrutuojančias įmones nepalyginamai didesnė. Šio administratoriaus įgaliotas asmuo V. K. turi veiklos vietą Panevėžyje, pati yra finansų maklerė bei apskaitos vedimo specialistė, todėl nekils administracinių problemų, administruojant atsakovą ir nereikės papildomų sąnaudų važinėjimui ir buhalterių samdymui.

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Credit Isco“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria atsakovo bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“, ir išspręsti klausimą iš esmės - UAB „Viltlit“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ad acta“ (b. l. 25-28, t. 3). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes nevertino pasiūlytų bankroto administratorių kandidatūrų kriterijais, kuriais dažniausiai yra vadovaujamasi paskiriant administratorių, t.y. jo patirties, galimybės užtikrinti operatyvų ir sklandų, nešališką bankroto bylos vedimą. Todėl skundžiamoje nutartyje bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ tinkamumas administruoti atsakovą yra nepagrįstas ir iš esmės nemotyvuotas.

2. Teismo kriterijus, kad N. S. pagal turimus duomenis yra vienas didžiausių atsakovo kreditorių, yra teisiškai nereikšmingas, nes bankroto bylos iškėlimo metu nėra žinomi tikslūs kreditorių sąrašai ir jų finansinių reikalavimų dydžiai, atsakovui iškėlus bankroto bylą administratorius teismui gali pateikti ir didesnius finansinius reikalavimus.

Atskiruoju skundu bendraieškis Quirimex GmbH prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria apelianto Quirimex GmbH siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra UAB „Proventuslaw LT“ nesvarstyta ir kuria bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“, svarstyti apelianto Quirimex GmbH siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą ir UAB „Viltlit“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Proventuslaw LT“ (b. l. 31-35, t. 3). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas netinkamai taikė ĮBĮ 11 straipsnio nuostatas, taip pat CPK 2 ir 14 straipsniuose įtvirtintus betarpiškumo principą bei CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą. Nei CPK, nei ĮBĮ nėra numatyta galimybė teismui atsisakyti svarstyti siūlomas administratoriaus kandidatūras, todėl teismas privalėjo svarstyti visų bendraieškių pasiūlytas kandidatūras ir visas jas suderinti su Įmonių bankroto valdymo departamentu.

2. Motyvuotų kriterijų, kodėl buvo pasirinkta būtent UAB „Admivita“, o ne kitas administratorius ginčijamoje nutartyje nenurodyta. Siūloma administratoriaus UAB „Proventuslw LT“ užimtumas yra gerokai mažesnis nei UAB „Admivita“, kas užtikrintų sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas N. S. prašo apeliantų atskiruosius skundus atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 45-49, 62-67, t. 3). Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais.

1. ĮBĮ neįtvirtina bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo kriterijų bei teismų praktikoje nėra baigtinio šių kriterijų sąrašo, o konkrečiu atveju dėl bankroto administratoriaus kandidatūros sprendžia teismas. Kriterijai, kuriais parenkamas bankroto administratorius, taip pat yra teismo prerogatyva. Teismas, parinkdamas administratoriaus kandidatūrą, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais.

2. Visos pateiktos administratorių kandidatūros tinkamos atlikti bankroto procedūras. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi tuo, kad byla dėl bankroto bylos iškėlimo pradėta ieškovo N. S. pareiškimu, o kiti asmenys prisijungė vėliau, t.y. jeigu ieškovas nebūtų inicijavęs bankroto bylos, kiti byloje dalyvaujantys asmenys taip pat nebūtų jos inicijavę ir siūlę bankroto administratoriaus kandidatūros.

3. Teismas pagrįstai vadovavosi aplinkybe, kad pareiškėjas yra vienas didžiausių kreditorių. Būtent skiriant didžiausių kreditorių pasiūlytą bankroto administratoriaus kandidatūrą bus užtikrinta bendrovės kreditorių interesų apsauga.

4. Vien ta aplinkybė, kad kiti siūlomi administratoriai turi mažesnį darbo krūvį, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas paskyrė netinkamą bankroto administratorių ir kad jis negalės tinkamai vykdyti bankroto procedūras ar kad bankroto procesas bus vilkinamas. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nutartis, kuria paskirtas administratorius gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų.

5. Teismas, nesuderindamas apelianto Quirimex GmbH siūlomos bankroto administratoriaus kandidatūros, pagrįstai ir tinkamai atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, nes minėtas apeliantas ieškinį pateikė tik 2013 m. gegužės 8 d., o nutartis dėl bankroto iškėlimo priimta 2013 m. gegužės 9 d. Apelianto pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo atveju, bankroto bylos iškėlimas būtų užsitęsęs, užvilkintas, procesas vyktų neekonomiškai ir neoperatyviai, o tai prieštarautų CPK 7 straipsniui.

Atsiliepimu į UAB „Credit Isco“ ir UAB „Kortas“ atskiruosius skundus bendraieškis Quirimex GmbH prašo tenkinti apeliantų prašymus dėl nutarties dalies, kuria bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“, panaikinimo, o likusioje dalyje - atmesti. UAB „Viltlit“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Proventuslaw Lt“ (b.l. 52-54, t. 3). Teigia, kad paskyrus apeliantų siūlomas kandidatūras nebus galima užtikrinti bankroto procedūrų tikslo ir pagrindinių uždavinių, nes UAB „Ad acta“ neturi jokios bankroto procedūrų vykdymo patirties, tiek UAB „Ad acta“, tiek ir UAB „Finansinių partnerių grupė“ dirbantys bankroto administratoriai yra užsiėmę. UAB „Proventuslaw LT“ užimtumas yra gerokai mažesnis, dėl ko būtų užtikrintas sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovo UAB „Viltlit“ administratoriumi yra paskirta UAB „Admivita“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirieji skundai netenkintini.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriumi paskyrė ieškovo N. S. pasiūlytą bankroto administratorių UAB „Admivita“. Teismas atsisakė svarstyti ir paskirti apelianto Quirimex GmbH pasiūlytą administratoriaus kandidatūrą tuo pagrindu, kad šis pasiūlymas teisme buvo gautas tik 2013 m. gegužės 8 d., o byla buvo paskirta nagrinėti 2013 m. gegužės 9 d. Todėl teismas nebesikreipė į Įmonių bankroto departamentą dėl šio administratorius kandidatūros derinimo, nes tik dėl to būtų negalima buvę nagrinėti bylos iš esmės. Nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą pateikė bendraieškis Quirimex GmbH ir tretieji asmenys UAB „Kortas“ bei UAB „Credit Isco“.

Apeliantas Quirimex GmbH mano, jog teismas be pagrindo atsisakė svarstyti jo pasiūlytą administratoriaus kandidatūrą. Tai traktuoja kaip civilinio proceso tikslų, betarpiškumo principo bei šalių procesinio lygiateisiškumo pažeidimą (CPK 2 str., 14 str., 17 str.), nes nei CPK, nei ĮBĮ nėra numatyta galimybė teismui atsisakyti svarstyti siūlomas administratoriaus kandidatūras. Todėl teismas privalėjo svarstyti visas pasiūlytas kandidatūras ir visas jas suderinti su Įmonių bankroto valdymo departamentu. Be to, nurodo, kad jo siūlomas bankroto administratorius turi mažesnį užimtumą. Tuo tarpu kiti apeliantai nurodo pirmosios instancijos teismo nutartį esant nemotyvuota, o teismo nutartyje nurodytus argumentus, kad byla dėl bankroto bylos iškėlimo pradėta pareiškėjo N. S. pareiškimu, ir tai, kad jis pagal turimus duomenis yra vienas didžiausių kreditorius, vertina kaip teisiškai nereikšmingus skiriant bankroto administratorių. Apeliantų manymu, pagrindiniai administratoriaus parinkimo kriterijai yra administratorių patirtis, užimtumas bei galimybės užtikrinti operatyvų ir sklandų, nešališką bankroto bylos vedimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodomi argumentai nėra pakankami paskirtojo administratoriaus pakeitimui.

Teismas, skirdamas bankroto administratorių, visų pirma privalo patikrinti, ar siūlomos kandidatūros atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, ar nėra aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 1, 4 d.). Nenustačius tokio pobūdžio aplinkybių, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, turėtų įvertinti tinkamiausio administratoriaus paskyrimui svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys bei apeliantų argumentai dėl UAB „Admivita“ užimtumo nesuteikia pagrindo spręsti dėl teismo paskirto bankroto administratoriaus neatitikimo ĮBĮ reikalavimams (CPK 185 str.). To faktiškai nenurodo ir apeliantai. Jokie teisės aktai nepateikia baigtinio kriterijų, kuriais turėtų vadovautis teismas, pasirinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą, sąrašo ar jų svarbos eiliškumo prasme. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad absoliuti reikšmė negali būti suteikiama kuriam nors vienam iš kriterijų, kurie yra svarbūs parenkant tinkamiausią bankroto administratorių (pvz., potencialaus bankroto administratoriaus patirtis, užimtumas, baigtų bankroto procesų skaičius, kreditorių, juridinio asmens dalyvių nuomonė ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1467/2010; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-861/2012 ir kt.).

Apeliantai nepateikė įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad paskirto bankroto administratoriaus administruojamų įmonių skaičius, darbo krūvis, kvalifikacinis patyrimas arba kitokios su jo veikla susijusios aplinkybės iš tikrųjų objektyviai kliudytų skirti jį atsakovo bankroto administratoriumi arba būtų reikšminga kliūtimi, leidžiančia daryti pagrįstą išvadą dėl šio asmens nesugebėjimo tinkamai vykdyti numatytas funkcijas. Tokie ir panašaus pobūdžio apeliantų teiginiai yra daugiau subjektyvaus ir deklaratyvaus pobūdžio prielaidos. Įstatymas nustato konkrečius atvejus (juridinio asmens dalyvis, pareigos, giminystės sąsajos ir pan.), koks asmuo negali būti skiriamas administratoriumi, taip pat nurodo bendro pobūdžio reikalavimą, kad bankroto administratoriumi negalima skirti tokio asmens, kai yra aplinkybės, pagrįstai verčiančios abejoti, ar toks asmuo tikrai neturi ir negali turėti teisinio suinteresuotumo tos įmonės bankroto procese (ĮBĮ 11 str. 4 d.). Taigi, vienos iš labiausiai reikšmingų sąlygų administratoriaus kandidatūros tinkamumui nustatyti, kai nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus jo neatitikimo kitiems įstatymo reikalavimams, yra jo nešališkumas, sąžiningumas. Tuo tarpu kiti kriterijai, turint galvoje, kad leidimas teikti administravimo paslaugas faktiškai preziumuoja asmens tinkamą kvalifikaciją, yra objektyviai sunkiai nustatomi, juo labiau, kai paskirtasis administratorius dar net neatliko jokių veiksmų pavestoje administruoti bankrutuojančioje įmonėje. Pavyzdžiui, mažesnis darbo krūvis per se dar nebūtinai visais atvejais yra ir kokybiškesnio bei sąžiningesnio pareigų atlikimo garantija. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, sudarančių prielaidas abejoti paskirto bankroto administratoriaus nešališkumu ar negebėjimu vykdyti jam numatytas funkcijas dėl darbo krūvio. Vien paskirtojo administratoriaus administruojamų įmonių skaičius ir darbo krūvis, kuriuos akcentuoja apeliantai, nesudaro pagrindo konstatuoti šias aplinkybes kaip esminius kriterijus a priori lemiančius bankroto administratoriaus nesugebėjimą sklandžiai vykdyti dar vieną bankroto procedūrą.

Įstatymas nustato, kad kreditoriai ar kiti asmenys, inicijuojantys bankroto bylos iškėlimą įmonei, išskyrus įmonės darbuotojus, turi pasiūlyti administratoriaus kandidatūrą (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Teismas, iškeldamas bankroto bylą, privalo paskirti administratorių (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p.). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo skirti tik tą administratorių, kurį pasiūlė bylą inicijavęs asmuo, nes nustačius, kad siūloma administratoriaus kandidatūra dėl kokių nors įstatyme išvardintų ar paaiškėjusių kitų svarbių priežasčių nėra priimtina, teismas gali pasiūlyti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą. Taigi, administratoriaus kandidatūros pasiūlymas bankroto byloje iš esmės nėra materialinio pobūdžio reikalavimas. Toks teisinis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų. Teisminėje praktikoje taip pat yra konstatuota, jog tuo atveju, kai teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami atlikti šias pareigas, išdėstė tokią poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1405/2010). Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad teismo paskirtas administratorius UAB „Admivita“ atitinka ĮBĮ numatytus reikalavimus tiek kvalifikacijos, tiek nešališkumo prasme (b.l. 49-54, 129, t. 1), o apeliantų atskirųjų skundų motyvai, kaip minėta, nesuteikia pagrindo priešingai išvadai šiuo aspektu (CPK 185 str.).

Teismo pateikti motyvai iš tikrųjų yra trumpi, tačiau tai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties naikinimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiama nutartis atitinka tokio procesinio dokumento motyvuojamosios dalies turiniui keliamus reikalavimus (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Teismas nurodė savo motyvus, kurias vadovaudamasis paskyrė ieškovo siūlomą administratorių. Motyvų, kuriais remiantis atmestos kitos pasiūlytos administratoriaus kandidatūros, nenurodymas arba nepakankamas nurodymas teismo nutartyje gali būti pagrindas panaikinti nutartį ar atitinkamą jos dalį tik nustačius, jog paskiriant administratorių buvo padarytas įstatymų pažeidimas, dėl kurio šis klausimo išsprendimas laikytinas neteisingu iš esmės (CPK 329 str. 1 d.).

Atmestini apelianto Quirimex GmbH atskirojo skundo argumentai dėl jo pasiūlytos UAB „Proventuslaw LT“ kandidatūros nagrinėjimo ir tenkinimo. Minėta, kad apeliantas mano, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti svarstyti jo pateiktą administratoriaus kandidatūrą, nes įstatymas tokios teisės teismui nesuteikia, be to, tokiu būdu yra pažeidžiamos ĮBĮ 11 straipsnio nuostatos, taip pat CPK įtvirtinti betarpiškumo ir procesinio šalių lygiateisiškumo principai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima sutikti su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėtų svarstyti visus dalyvaujančių byloje asmenų prašymus, pareikštus iki nagrinėjamo klausimo išsprendimo. Kita vertus, teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, visais atvejais privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), o šalys joms priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Akivaizdu, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas negali būti nepateisinamai ilgai svarstomas vien dėl to, kad prieš pat kiekvieną posėdį pateikiamas naujo asmens siūlymas paskirti jo pageidaujamą administratorių. Bankroto bylos yra susijusios su viešu interesu, delsimas neapibrėžtą laiką iš esmės spręsti klausimą pažeistų tiek įmonės, tiek kitų kreditorių interesus. Todėl vieno iš kreditorių interesas pasiūlyti savą administratoriaus kandidatūrą negalėtų nusverti egzistuojančio įmonės ir kitų kreditorių intereso visais atvejais, juo labiau, kad kiekvienas iš kreditorių turi galimybę operatyviai sužinoti apie priimtus teismuose pareiškimus dėl bankroto bylos įmonėms iškėlimo, nes tai skelbiama viešai, taigi, ir gali pasinaudoti teise siūlyti administratorių. Kiekvienas kreditorius turi sąžiningai ir operatyviai naudotis savo intereso ir teisių gynimu bei prisiimti tam tikrą neigiamų pasekmių riziką nevykdant/netinkamai vykdant šių pareigų. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2013 m. vasario 12 d. (b.l. 62, t. 1). Bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas pradėtas dar 2013 m. balandžio 5 d. (b.l. 143, t. 1, b.l. 84-86, t. 2,), sekančią posėdžio dieną numatant 2013 m. gegužės 9 d. (b.l. 86, t. 2). Todėl apeliantas turėjo pakankamai laiko bei galimybę ir sužinoti apie bankroto bylos inicijavimą, ir įgyvendinti savo teises siūlant savo bankroto administratoriaus kandidatūrą. Kaip matyti iš bylos duomenų, apelianto pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Viltlit“ iškėlimo su siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra buvo pateiktas 2013 m. gegužės 3 d., teismo priimtas 2013 m. gegužės 8 d. (b.l. 150, 166, t. 2). Akivaizdu, kad derinant su įgaliotomis institucijomis apelianto pateiktą bankroto administratoriaus kandidatūrą likus vienai dienai iki posėdžio nebūtų galima nagrinėti bylos iš esmės. ĮBĮ nustato griežtus bankroto bylos iškėlimo terminus - bankroto byla turi būti iškeliama arba atsisakoma ją iškelti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos (ĮBĮ 9 str. 6 d.). Nors teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą dar 1 mėnesiui, šis terminas faktiškai jau buvo išnaudotas. Teismui jau buvo pateikta ne viena ĮBĮ nuostatas atitinkanti bankroto administratoriaus kandidatūra, taigi, teismas turėjo galimybę pasirinkti administratorių iš kelių asmenų, galinčių tinkamai administruoti įmonę. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sutikti su apelianto argumentais nėra pagrindo juo labiau, kad ir šis apeliantas nenurodo aplinkybių, susijusių su paskirtojo administratoriaus nešališkumu ar neatitikimu kitiems įstatymo reikalavimams ir jo siūloma administratoriaus kandidatūra būtų vienintelė alternatyva parenkant administratorių. Be to, bet kuriuo atveju procesinių normų pažeidimas, minėta, yra pagrindas keisti ar naikinti priimti procesinį sprendimą tik tuo atveju, jei konstatuojamas neteisingas bylos išsprendimas (išskyrus absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus). Šiuo atveju jau yra aptarta, kad tokiai išvadai pagrindo nėra. Todėl spręstina, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 185 str.).

Pažymėtina, jog įstatymas suteikia teisę kreditorių susirinkimui (komitetui) prašyti pakeisti administratorių, jei paaiškėtų jo nesugebėjimas vykdyti pavestas pareigas, šališkumas ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (ĮBĮ 23 str. 1 d. 2, 13 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus