Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos (toliau- Direkcija) 2022-10-11 sprendimą atsisakyti suderinti Pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektą, parengtą UAB „Archko“ (projekto vadovas S.Lukšas), ir įpareigoti Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją iš naujo derinti šį projektą; 2) panaikinti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau-Administracija) 2022-10-12 sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2020-09-23 prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagalbinio ūkio paskirties pastato statybai žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Archko“ (projekto vadovas S.Lukšas) parengtą projektą, ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti šį pareiškėjo prašymą; 3) priteisti iš atsakovių po lygiai pareiškėjo turėtas 622,50 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamų dokumentų sąrašas numatytas SĮ 27 straipsnio 5 dalyje. SĮ 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“Statybą leidžiantys dokumentai išduodami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui registruojant ir SĮ 27 straipsnio 15¹ dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) nuomininkui nesumokėjus į valstybės biudžetą atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 91 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas (SĮ 27 straipsnio 13 dalis).

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 55 dalyje apibrėžta sodybos sąvoka – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Nurodo, kad to paties įstatymo 13 str. 3 d. 8 p. nurodyta: „sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, kas atkartota tvarkymo plano aiškinamojo rašto 24 p. „Regioninio parko teritorijoje palaikomas istoriškai susiformavęs užstatymas, gyvenamųjų vietovių išdėstymas, kuriama kompaktiškai užstatytų, urbanistinių teritorijų sistema, kurioje saugoma ar atkuriama pajūrio gyvenviečių urbanistinė struktūra, puoselėjama tradicinė architektūra, bei laikomasi šiam kraštui būdingo žemės sklypo planavimo, statinių išdėstymo, tradicinės architektūros, spalvų, medžiagų ir detalių.

Nurodo, kad istoriškai susiformavusį Mažosios Lietuvos etnografinio regiono tradicinį sodybų planavimą pagrindžia 1944 m. Karklės kaimo apylinkių aerofotografija bei topografiniai žemėlapiai. Pagal minėtus dokumentus galima matyti, kad Karklės kaimo apylinkėse sodybų pastatai išdėstyti aplink vieną keturkampį ar trapecijos formos, kiemą, o apylinkėse sodybų pastatai išdėstyti aplink vieną keturkampį ar trapecijos formos kiemą, o vyraujantis atstumas tarp labiausiai nutolusių tos pačios sodybos pastatų buvo 40-70 m.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta 2012-04-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 12VĮ –(14.12.20)-722 patvirtino nuosavybės teise pareiškėjo valdomą bendro 4,6500 ha žemės sklypo (kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vieta (gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų, viso 500 m² užstatymo ploto, statybai parinkti (duomenys neskelbtini). Ūkininko sodybvietė suformuojama 0,5000 ha ploto teritorijoje.

Dėl skundo pagrįstumo

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnis numato Specialiosios žemės naudojimo sąlygas valstybiniuose parkuose: valstybiniuose parkuose esančiose konservacinio funkcinio prioriteto zonose (rezervatuose, draustiniuose), gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiame įstatyme atitinkamai nurodytose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, gamtos paveldo objektų teritorijose). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visose valstybinio parko funkcinio prioriteto zonose draudžiama: 1) keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus; 2) privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus. Straipsnio 4 dalis valstybiniuose parkuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama: 1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus; 2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį; 3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 2 dalį; 4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus; 5) atlikti šio straipsnio 2 dalies 4, 10 ir 13 punktuose nurodytus darbus. Straipsnio 5 dalis nustato, kad už valstybinio parko apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos valstybiniame parke saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad, gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per IS „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią IS „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas. STR 1.05.01:2017 19 punkte nustatyta, kad, jei per statinio projekto patikrinimo terminą statinio projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs statinio projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus. Jei statinio projektui nepritariama, apie tai, pridėdamas visus nepritarimo motyvus, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po statinio projekto patikrinimo termino pabaigos, arba iki šio termino pabaigos, jei gauti visų statinio projektą privalėjusių patikrinti subjektų pritarimai / nepritarimai statinio projektui (STR 1.05.01:2017 20 p.). Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad teisės aktai nenustato galimybės IS ,,Infostatyba“ nurodytas pastabas tiesiogiai ginčyti teismui, todėl teismui gali būti skundžiamas būtent administracinis sprendimas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir išsprendžiantis klausimą iš esmės (sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, arba kitas nurodytus kriterijus atitinkantis sprendimas), ir pažymėjęs, jog suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir tuo pažeisti procedūrų operatyvumo reikalavimą (žr. 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija atsakovės 2022-10-12 sprendimą, kuriuo Administracija nepritarė 2020-09-23 prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam statinio projektui. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020-09-23 prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam statinio projektui buvo pateiktas IS „Infostatyba“. Projektą tikrinanti institucija – Direkcija prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam statinio projektui Sprendimu nepritarė, nurodydama tokios savo pozicijos motyvus pastabose. Taigi būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė, priimdama Sprendimą, įgyvendino jam STR 1.01.03:2017 7.17 punkte numatytus statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje atliekamus veiksmus. Tačiau būtent savivaldybės administracija, gavusi iš projektą tikrinančio asmens – Direkcijos nepritarimą projektui, turi priimti individualų administracinį aktą dėl prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam projektui netenkinimo, kuriame rengėjui turi būti nurodomos neišdavimo priežastys ir pateikiama nepritarimo (nepritarimų) kopija (kopijos) (Statybos įstatymo 27 str. 13 d., STR 1.05.01:2017 19 p.). Taigi šiuo atveju Direkcijos Sprendime pateiktas nepritarimas galėtų būti laikomas tik kaip dalis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimo netenkinti prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam projektui sudedamoji dalis, prielaida minėtam sprendimui priimti. Nepaisant to pareiškėjas turi galimybę savo reikalavimus pareikšti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir Departamentui (Statybos įstatymo 27 str. 27 d.).

Pažymėtina, kad Administracija turėjo pareigą vadovautis Direkcijos išvada, siekdama išsiaiškinti projekto nederinimo motyvus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalimi, gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per IS „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Paminėtoje Statybos įstatymo nuostatoje aiškiai nurodyta, kad netenkinus prašymo išduoti SLD, savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo apie tai informuoja statytoją nurodant neišdavimo priežastis. Šiame įstatyme išimčių, dėl kurių Administracija būtų atleista nuo pareigos atsisakius išduoti SLD nenurodyti tokio sprendimo priėmimo priežasčių, nėra. Šiuo atveju Administracija savo sprendime nurodė neišdavimo priežastis (nenurodytas ne tik faktinis, bet ir teisinis pagrindas), kodėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinimas. Reglamento 19 punkte nustatyta, kad jei per statinio projekto patikrinimo terminą statinio projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, apie tai, kad SLD neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs statinio projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus. Nesant nepritarimo motyvų, Administracijos įgaliotas asmuo savo arba suinteresuotų asmenų iniciatyva turi teisę sustabdyti SLD išdavimo procedūrą, kad būtų išsiaiškinti kilę neaiškumai, t. y. patikrinamas tokio nepritarimo pagrįstumas bei nurodomi aiškūs ir išsamūs nepritarimo statinio projektui motyvai.

Byloje taip pat nėra ginčo, kad techininio projekto įvertinimo atitiktis žemėtvarkos planavimo dokumentais buvo nustatyta, tuo labiau, kad 2022-09-27 projektui pritarė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, akivaizdu, kad šiame ginče yra nustatytas atitikties specialiesiems reikalavimas nebuvimas.

Iš atsakovės Mažosios Lietuvos saugomos teritorijų direkcijos paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui ir jo projektuotojui buvo paaiškinta apie minėtus projekto trūkumus ir jie buvo kelis kartus žodžiu įspėti, kad projektas neatitinka Statybų teisinio reglamento reikalavimų bei tai, kad pareiškėjas savo planuojamą statyti statinį privalo derinti su regioninio parko teritorijoje palaikomu istoriškai susiformavusiu užstatymu, gyvenamųjų vietovių išdėstymu bei visa urbanistinių teritorijų sistema, kurioje saugoma ar atkuriama pajūrio gyvenviečių urbanistinė sistema atitinkamai Tvarkymo plano aiškinamajam raštui. Iš atsakovės paaiškinimo, matyti, kad pareiškėjas nesilaikė etnografinės sodybos išplanavimo, detaliai paaiškinta, kad kiemas neatitinka keturkampio, trapecijos formos ir jame esančių labiausiai pastatų atstumo, t.y. 40-70 m., kai, tuo tarpu, ginčijamame projekte pirtis yra nutolusi nuo pagrindinio pastato 300 m bei yra nurodytą kitų planavimo trūkumų.

Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija priėmė administracinį sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento, atskirai šio sprendimo neįformindama be šių argumentų, pareiškėjas nepateikia jokių motyvų, kuriais remiantis jo manymu priimtas sprendimas yra nepagrįstas, pažymėtina, jog Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, be kita ko reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą; saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą; kt. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir apsaugos reglamentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus; šie paveldosaugos reikalavimai, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat taikomi žemės darbams, statinių ar įrenginių statybai, statinių aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, išorės apdailos medžiagoms, apželdinimui, želdinių aukščiui, tankiui, rūšiai, transporto srautams, jų intensyvumui. Taigi, pareiškėjo teiginiai, jog rengiant projektą nebuvo tinkamai išaiškinti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono tradiciniam sodybos išplanavimui yra nepagrįsti įtikinamais motyvais, kadangi iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, jog specialiojo planavimo dokumentuose, apsaugos reglamentuose įtvirtinti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi statinių ar įrenginių statybai, aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556336/2011; kt.).

Susiformavusi teismų praktika nurodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Susipažinus su atsakovių Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos 2022-10-11 sprendimu bei Administracijos 2022-10-12 sprendimu, kuriuo jam atsakyta suderinti pagalbinio ūkio paskirties pastato projektą ir atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, ginčijamų aktų turiniu, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad buvo pažeisti VAĮ bendrieji reikalavimai keliami sprendimams.

Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

Apibendrinus visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nepaneigė atsakovių ginčijamuose sprendimuose išdėstytų argumentų, kurių pagrindu nepritarta pareiškėjo prašymui suderinti pastato projektą bei išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktam statinio projektui, nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl ginčijamo Direkcijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių darytina išvada, kad Administracija pagrįstai nepritarė 2022-09-23 prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir suderinti pateiktą statinio projektą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijami sprendimai yra pakankamai motyvuoti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies prasme. Įvertinus byloje esamus duomenis ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Kadangi pagrindiniai pareiškėjos reikalavimai dėl sprendimų panaikinimo atmestini, netenkintini ir išvestiniai skundo reikalavimai dėl įpareigojimų atlikti veiksmus. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas V. K. nagrinėjamoje byloje prašo iš atsakovių lygiomis dalimis priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 622,50 Eur bei pateikė sąskaitą dėl teisinės pagalbos, ir atstovavimo sutartį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo UAB V. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.