Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2021-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-85-334/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-02
Bylos Nr.
1-85-334/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Kaltinamasis
E. M.
Nukentėjusysis
J. H.
Advokatai
Arnoldas Šukaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-85-334 / 2021Proceso numeris 1-06-2-00105-2020-9
Bylos ir procesinio sprendimo kategorijos :(S)1.1.7.2.5;1.2.3.1.1;1.2.26.2;2.1.15.3.3.2;2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2;PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 2 d.Panevėžys

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, Audronai Jasiukėnienei,

dalyvaujant prokurorei Sandrai Povilonienei,

kaltinamajam E. M., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

nukentėjusiajai J. H. ir jos atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

specialistui Gintautui Serbentai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, iki sulaikymo užsiėmė individualia veikla, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs ten pat, teistas:

1) Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo 2009-02-19 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį areštu 27 paromis;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-08 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-21 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016- 06-07 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-04-03 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, jos įrodymus teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. M. 2020 m. liepos 12 d. apie 18.45 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) priklausančiame alaus bare, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį nukentėjusiajam L. D., t.y. alaus baro didžiojoje salėje ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, po to, vedant nukentėjusįjį į terasą, o šiam nukritus ant grindų baro salėje prie terasos durų, spyrė vieną kartą į galvą, po to, išvilkęs nukentėjusįjį į terasą ir pasodinęs ant suoliuko, spyrė vieną kartą jam į galvą, padarydamas nukentėjusiajam hematomą pakaušio dešinėje pusėje, galvos sumušimą, pasireiškusiu odosnubrozdinimais ir muštine žaizda pakaušyje, kairio smilkinkaulio-momenkaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties dangalu bei po kietuoju kairio pusrutulio dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties ir kairiojo pusrutulio kaktinės skilties sumušimu, ko pasekoje nuo galvos sužalojimų visumos nukentėjusysis VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje 2020 m. lapkričio 30 d. 00. 35 val. mirė, tokiu būdu tyčia nužudė L. D..

Kaltinamasis E. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad su L. D. buvo pažįstami apie 10 metų, buvo geri draugai, santykiai buvo puikūs. 2020-07-12 d. jis buvo pas R. L., jis, R. L. ir D. P. jos bute vartojo alkoholį. Bevartojant alkoholį, į jo mobilų telefoną paskambino L. D.. Jo telefonu atsiliepė R. L.. Jai bekalbant, sėdėdamas šalia pamatė, kad tarp jų vyksta žodinis konfliktas. Po kiek laiko jis perėmė telefoną, pradėjo su juo kalbėti, bet jis buvo stipriai neblaivus, nenurodė dėl kokių priežasčių viskas įvyko tarp jų. Jis L. D. pasakė, kad galės pasakyti, kai bus blaivus. Jis pasakė, kad gerai, susitiks. Tuo jų pokalbis pasibaigė. Kaimynas D. P. liko nepatenkintas tuo pokalbiu. Buvo neblaivūs. D. P. norėjo važiuoti į tą alaus barą, kur yra L. D.. Jis to nenorėjo, bet gavosi taip, kad D. P. iniciatyva jie nuvažiavo ten, nuvažiavo taksi automobiliu. Nepamena kas iškvietė taksi. Nuvyko į alaus barą, įėjo į didžiąją salę, L. D. vienas sėdėjo prie stalo dešinėje pusėje. Jis prisėdo priešais L. D., jokio konflikto nebuvo. L. D. paprašė nupirkti alaus, alų nupirko kaimynas D. P.. Tuo metu, kol pirko alų, jis su L. D. šnekėjosi, jokio kivirčo nebuvo. Nupirkęs gėrimus atėjo kaimynas, jis asmeniškai negėrė, kaimynas nepamena ar gėrė, L. D. atsigėrė ir pasiūlė jam eiti parūkyti. Kaimynas D. P. buvo šalia, prie to paties stalo. Atsistojęs L. D. nusiėmė savo tapkes, kuriomis buvo apsiavęs ir ėjo link lauko. L. D. ėjo pirmas, jis dar sėdėjo prie stalo, nepamena dėl kokių priežasčių. L. D. būnant tarp išėjimo iš baro ir salės, jis pakilo nuo suolo, pradėjo eiti, iki jo buvo 3-4 metrų atstumu, kai pamatė, kaip jis griuvo baro teritorijoje. Nieko blogo nepagalvojo, būna, kad baruose žmonės griūna, atsistoja. Bet kadangi kelioms sekundėms praėjus pamatė, kad jis guli toje pačioje padėtyje, jam buvo stresas, išgąstis, baimė. Praėjo pro jį jam gulint, atsistojo ties išėjimu iš baro ir lauko terasos, į jį dar pasižiūrėjo, jis dar gulėjo ten apie 10 sekundžių toje pačioje padėtyje, ant nugaros, kojos į baro salę, nejudėdamas, galva į lauko terasą. Buvo pasimetęs, šoke, nes jis buvo draugas, artimas žmogus. Kadangi jis gulėjo ramiai, nežinojo ką daryti. Priėjo arčiau ir matė, kad jis nereaguoja, nei kojos, nei akys. Priėjo D. P., jį pakėlė, t.y. pasodino ir sėdintį toje pačioje padėtyje jį ištraukė į kiemą. Kai jis jau buvo kieme, jis asmeniškai L. D. pakėlė nuo žemės, pastatė ant kojų ir pasodino ant suoliuko, esančio balkone. Jis prisėdo, jam pasakė, kad jam skauda galva, sukasi. Tada jis paklausė, ar galėtų jį palydėti namo. Pasakė, kad palydės, nes jis yra draugas ir jo čia nepaliks. Tada D. P., stovint prie jo, iš dešinės, jis, būdamas kairiarankis, kaire ranka smūgiavo L. D. į dešinės pusės kaktos sritį. Nežino dėl kokių priežasčių. Praėjus kelioms minutėms L. D. nugriuvo nuo suoliuko ant dešinės pusės, jis jį pakėlė, pasodino ant suoliuko. Dar kartą jis paklausė, ar gali jį palydėti į namus, pasakė, kad jam labai stipriai sukasi galva. Pasakė, kad palydės. Dar neišėjus, jis nuėjo į didžiąją baro salę, paėmė L. D. tapkes, atnešė ir uždėjo jam ant kojų, pakėlė jį nuo suolo, jis uždėjo jam ant peties savo ranką ir jie kartu išėjo iš baro teritorijos. Jį lydėjo iki kioskelio, esančio prie to alaus baro, pėsčiųjų takeliu. Kai priėjo iki to kioskelio jis pasakė, kad nebelydėtų jo, kad jis prisės, pailsės ir pats pareis. Nes jam buvo sunku jį vesti, nes jis aukštesnis ir stambesnis, ir juolab buvo girtas. Toje vietoje jį palikęs dar paklausė ar viskas gerai, ar pareis, jis atsakė, kad pareis. Ten jie ir išsiskyrė. Tada jis taksi automobiliu išvyko namo pas savo draugę. L. D. jis nesudavė visiškai jokių smūgių. Kai jis sėdėjo balkono terasoje ant suoliuko, jis jo atsiprašė, kad įžeidė jo draugę. Jokių kivirčų ar konfliktų tarp jų niekada nėra buvę. Buvo ilgą laiką pažįstami, dažnai vartodavo alkoholį, bet niekada vienas kito nedaužė. Būnant bare, L. D. pats nukrito ant žemės. Jis iš baro išėjo pirmas, jis nuo L. D. buvo 3-4 metų atstumu. Jis ėjo basomis kojomis, ten grindys išklotos plytelėmis, dėl to jis galėjo paslysti ir krito prie baro. Krito ant nugaros, trenkėsi pakaušiu į žemę. Jis kurį laiką neatsikėlė. Tada jį pasodino D. P., o paskui jį ištraukė nugara į lauką. Kai jį ištraukė, tada jis jį pakėlė nuo žemės ir pasodino ant suoliuko. Kai pasodino ant suoliuko, tada D. P. sudavė smūgį L. D.. Galėjo trenkti dėl jo žmonos, jis buvo piktas dėl įžeidimo. Jo ir D. P. parodymai skiriasi, nes jis bando apšmeižti jį dėl jo žmonos. Viskas išgalvota, jo parodymai nieko neatitinka. Ligonių kasos ieškinio, 13 479 eurų sumai, ir nukentėjusiosios civilinio ieškinio 10 000 eurų neturtinei ir 612 eurų turtinei žalai atlyginti, nepripažįsta, nes nepadarė žmogui sužalojimų. L. D. nesudavė nei vieno smūgio, nieko jam nepadarė. Liudytojos barmenės R. Č. parodymus apie jo veiksmus, L. D. atžvilgiu, girdėjo. Jis su R. Č. nėra artimi pažįstami, jai dirbant tame bare jis lankėsi 2-3 kartus, jokio konflikto tarp jų nėra buvę. Pats nesupranta kodėl jį apkalbėjo. Visą tą laiką galvojo, kokia priežastis, kad ji duoda tokius parodymus. Po to įvykio su R. Č. nebuvo jokio pokalbio. Tame bare dirbo jo žmona, atvykdavo į tą barą pažaisti biliardą, daugelis žmonių ten besilankančių buvo pažįstami. Jis pats su ja asmeniškai sėdėjo prie vieno stalo baro virtuvėje, vartojo alkoholį, ji nieko nesakė apie tą įvykį. Girdėjo telefoninius pokalbius su A. Z.. Sutinka, kad pokalbių metu galėjo pasakyti tokius žodžius „...aš ką tik vagone L. sudaužiau, ...sunešiojau L., ... aš ką tik L. sulaužiau vagone“ , bet tuo metu buvo neblaivus, nežino kodėl taip pasakė, gal iš pykčio, gal dėl kitokių priežasčių, negali įvardinti kodėl viskas įvyko, ten toks sąmyšis, tas L. nukritęs, tas Z. skambina, kažkokie draugai ir pan.. Realiai, jeigu tie žodžiai atitiktų tą faktą, tai tas žmogus būtų sužalotas, sumuštas, visi žino, kaip atrodo sumuštas žmogus, bet nieko panašaus nebuvo. Nežino kodėl taip pasakė. Realiai taip nebuvo, tas žmogus nebuvo sumuštas. Neprisimena, kodėl A. Z. jam skambino, pamena, kad jis skambino iš karto po to įvykio. A. Z. jam paskambino kitu tikslu, kad išsiaiškinti dėl kažkokio jo draugo, kurio jis net nepažįsta. Jis buvo eilinis baro klientas, tarp jų jokių santykių nebuvo. Nepamena kokius parodymus davė ir ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu dėl konflikto pradžios liudytoja R. L.. Nepamena ką ji šnekėjo. Yra susipažinęs su bylos medžiaga. L. D. skambino į jo telefoną, buvo neblaivus, nenorėjo su juo šnekėti, dėl to jis padavė ragelį dabartinei žmonai, kad ji kalbėtų su juo. R. L. sėdint greta ji girdėjo su kuo jis kalba, bet tarp jų su L. D. jokių pykčių nebuvo, nerėkavo. Negali atsakyti, kodėl R. L. taip nurodė, kad iš pokalbio ji suprato, kad jis pykosi su tuo asmeniu. D. P. jį šmeižia dėl dabartinės jo žmonos R. M.. Ji jam patiko nuo pirmos dienos. Ji yra jam pasakojusi, kad jis siekė būti su ja kartu, gyventi, tačiau atsiradus tame kelyje jam (E. M.), atsirado neapykanta jam iš D. P. pusės. Dabar jam atsirado galimybė jį šmeižti, kad nebūtų jos nei vienam.

Įrodymai

Nukentėjusioji J. H. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, mirusysis L. D. yra jos brolis. Iš savo draugės D. telefonu sužinojo, kad jos brolis guli reanimacijoje po sumušimo, jai pasakė R. N.. Paprašė N. telefono numerio. Paskambino N., jis papasakojo, kad jo dukra ėjo pro šalį ir matė, kad buvo greitosios pagalbos automobilis, L. sėdėjo su kruvina galva. Iš R. sužinojo, kad pas jį buvo policija, ieškojo E.. Paskui ji kasdien skambindavo į ligoninę, klausė kokia L. sveikata, iš pradžių atrodė, kad jis sveiksta, paskui atjungė jam kvėpavimo aparatą, bet jis taip ir liko komoje. Girdėjo, kad L. tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje aludėje, jis sukonfliktavo su barmene, ji paskambino telefonu kažkam, tas kažkas atvažiavo, sumušė L., jis atsidūrė ligoninėje, jį operavo, po operacijos jis neatsigavo. Ji tuo metu nebuvo Lietuvoje, jai pasakojo draugė, girdėjo iš skirtingų žmonių apie tą įvykį. N. pasakė, kad buvo pas jį kriminalistai, N. jai sakė, kad policija ieško E.. E. pavardės nepaminėjo. Kalbėjo su ligoninės socialinė darbuotoja, kuri pasakė, kad jis yra sumuštas. Kreipėsi į policijos komisariatą, gavo iš policijos raštišką laišką į elektroninį paštą, kad nerasta nusikalstamos veikos, jie atsisakė kelti ikiteisminį tyrimą. Viskas labai užsitęsė. Dėl civilinio ieškinio, tai ji prarado brolį, jį pažinojo visapusiškai, žinojo, kad jis norėjo keisti savo gyvenimo būdą, kad jis buvo nelaimingas, grįžo iš kalėjimo, turėjo laiškus iš kalėjimo jai rašytus, jai gaila, kad mažai galėjo jam padėti. Jam sunku buvo integruotis, susirasti darbą. Dėl turtinės žalos, tai už laidotuves ji sumokėjo, kapines sutvarkė, jos sūnus važinėja į Lietuvą, jie su L. susitikdavo. Sutvarkė kapus, draudimą, kuris buvo nesumokėtas, palaidojo. Po komos perkėlė į slaugos namus, reikėjo draudimą apmokėti, dabar dar advokato išlaidos. Išlaidos buvo didesnės, išminusavo 300 eurų vienkartinę pašalpą, 612 eurų turtinė žala, neatlyginta nei kiek. Neturtinė žala 10 000 eurų, už tai, kad atėmė broliui gyvybę. Tokie dalykai nepasimiršta. Ji su broliu susiskambindavo, kalėjime jį palaikė, susirašinėjo, kalbėdavo telefonu, jam padėdavo finansiškai. Savo ieškinį palaiko. Daugiau jokių artimų šeimos narių neturi, tėvai mirę, visi jau mirę, likęs vienas pusbrolis. Į Lietuvą atvažiuodavo ne dažnai, kai mirė tėvai, paskutinį kartą buvo prieš metus susitikusi prieš tą įvykį. Kai brolis gulėjo ligoninėje, nebuvo atvykus į Lietuvą, turi vaiką, dirba, dar ir karantinas dėl coronaviruso sutrukdė, atvykti ne taip paprasta. Laidotuves suorganizavo, pati nebuvo. Brolis nebuvo pas ją atvažiavęs.

Liudytoja R. M. parodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė. Įvykio metu su E. M. dar nebuvo susituokę, dirbo (duomenys neskelbtini) bare, barmene. L. D. pažinojo labai trumpai, jis ištisai būdavo girtas, į barą ateidavo išgerti, teko jį matyti tik pora kartų. Tą įvykio dieną nedirbo, dėl to apie įvykio aplinkybes nežino. Ji buvo namuose pas ją – buvo E. M. ir kaimynas D. P.. E. ir D. P. kartu išvažiavo į barą. D. P. prašė jos nesakyti, kad jis važiavo kartu. E. į barą išvažiavo be jokių blogų ketinimų, tik pasišnekėti, kadangi buvo pažįstamas su L. D.. E. iš baro grįžo normalus, nei piktas, nei susinervinęs. E. šiaip važiavo į tą barą, nes ne vieną kartą yra buvęs tame bare. E. M. su D. P. į barą išvažiavo su tikslu pasišnekėti, atsigerti alaus. Tą dieną bare buvo ir L., ir daugiau žmonių. Išvažiuojant iš namų nebuvo kalbos su kokiu asmeniu konkrečiai kalbėsis. Tas „pasišnekėjimas“ užtruko apie valandą laiko. Kai grįžo, nieko nekalbėjo, nes tuo momentu su E. buvo apsipykusi. D. P. visą laiką tvirtino, kad nieko nebuvo, kad tik šnekėjosi, kad pagėrė, kad žmogus pargriuvo, jį pakėlė ir pasodino ant suoliuko. Nugriuvo, nes buvo labai girtas. L. D. labai gėrė, jį matė tik pora kartų. Ir kitos barmenės yra sakiusios, kad jis yra prisišlapinęs prie išėjimo iš baro. L. D. buvo geriantis, ir ne po vieną parą. Ir tuo metu L. D. buvo labai girtas. Ji girdėjo iš kaimyno D. P., kad L. D. griuvo dėl to, nes buvo labai girtas. Kas įvyko toliau nežino. Vėliau tas kaimynas pradėjo ją šantažuoti, kad ji gali kažką pakeisti, kitaip sakyti. Kol kaimyno nejudino policija, tol jis prašė jos nesakyti, kad jis važiavo kartu, tol viskas buvo gerai, o kai jį pradėjo apklausinėti, jis prašė nesakyti, kad važiavo į barą kartu su E.. Dabar gailisi, kad nieko tuo metu nepasakė tyrėjai. Paskui ji susirgo, pradėjo visko bijoti. Gulėdama ligoninėje telefonu tyrėjai sakė, jog tą dieną kartu važiavo ir kaimynas, nes į ligoninę gydytojas tyrėjos neleido dėl jos sveikatos būklės. Su tuo metu bare dirbusia barmene R. Č. kalbėjosi, bet vėliau, ji trumpai užsiminė, kad kažkas spyrė L. D. į užpakalį. Apie muštynes ji nieko nepasakojo. Kaimynas D. P. pasakojo, kad išėjęs E. pakėlė L. ir jie išvažiavo namo. Būdamas labai girtame stovyje tas kaimynas kartą jai yra pasakęs, kad E. čia nekaltas ir tikrai nieko nepadarė. Sakęs, kad jam reikės advokato, kad jį kviečia kaip įtariamąjį. Tik paskui sužinojo, kad jis kalba blogai, yra užsiminęs, kad jis gali pakeisti parodymus. Tas kaimynas apie įvykį nieko nepasakojo, jis visą laiką prieš tai tvirtino, kad nieko nebuvo. Jis paminėjo, kad L. D. buvo labai girtas, kad griuvo lauke. Kai E. grįžo į namus, elgėsi kaip niekur nieko, normaliai, nebuvo labiau piktas. Buvo apsirengęs marškinėliais, šortais, apsiavęs vasarinėmis tapkėmis. Drabužiai buvo švarūs, nebuvo kruvini. Rankos nebuvo sužalotos. Neatsimena ar buvo kokia žaizdelė ant rankų. Jis dirbo statybose, tai nuo darbų galėjo būti sužeistos rankos, nuo darbo ir akys būdavo raudonos. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu davė visai kitus parodymus dėl pačios pradžios. Dar esant namuose girdėjo, kaip E. M. su kažkokiu asmeniu šnekėjosi telefonu, kad yra jos prašęs alaus be pinigų. Galėjo L. D. kažką pasakyti, norėdamas ją užstoti. Tą dieną, kai E. su D. P. išvyko iš jos buto, ji nieko negirdėjo. Neprisimena ką sakė tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu, nes praėjo daug laiko. Perskaičius liudytojos R. L. (M.) 2020-12-03 d. apklausos protokolą (T.2, b.l. 146-147), ji parodė, kad viskas taip ir buvo, kaip perskaityta. Tvirtina savo parodymus. Kai grįžo iš baro, nieko nesakyti jos prašė D. P., nes nenorėjo, kad žinotų, jog jis dalyvavo, jog kartu važiavo į barą, jog pats iškvietė taksi. E. iš namų išvažiavo D. P. iniciatyva, ne savo. Ji nenorėjo, kad E. išvažiuotų iš namų, bet kaimynas pristojo, iškvietė taksi ir išvažiavo. Nelabai atsimena pokalbių telefonu su R. Č., nesikalbėjo apie patį įvykį, kažkiek kalbėjosi apie būsimą apklausą. R. Č. parodymų nežino, nieko reikšmingo apie įvykį ji nepasakė. Ji sakė, kad matė, kad E. prie baro L. spyrė į užpakalį. Ji pasakojo, kad bare niekas nesimušė. Ji sakė, jog nematė nei kas vyksta salėje, nei lauke. Su E. M. bendrauja nuo 2020 metų birželio 24 d.. Jai yra svarbu, kad E. M. nebūtų nuteistas šioje byloje, nes jis nėra kaltas. Parodymus davė savo valia, jos parodymai surašyti teisingai. D. P. keletą kartų jos prašė nesakyti, kad jis važiavo į barą kartu su E. M.. To jos prašė prieš jai važiuojant į (duomenys neskelbtini). Ji D. P. pasakė, kad kviečia apklausai. Tada jis pamokino ką sakyti, kad jis auginasi dukras, kad nenori problemų. Jis visą laiką tvirtino, kad nieko nebus, kad E. čia nekaltas. Apie patį įvykį D. P. jai nieko nesakė ir nepasakojo. Nesakė kokius parodymus jis planuoja pakeisti. Ji pradėjo jo bijoti, išsigando, jis yra priekabiavęs, siūlęs kartu gyventi. Paskui ėmė kerštauti. Jis šlykštus žmogus, kokių reta, labai mokantis prieiti, bendrauti. Jis jai pavydėjo visko, kad ji gyvena su E. M., kad džiaugiasi viskuo. Yra pasisavinęs jos banko duomenis. Jis niekada nepatiko, niekur nedirba, gyvena iš vaikams mokamų pinigų. D. P. pasakė ką turėtų sakyti pas tyrėją. Buvo pasimetusi, nes nieko nežinojo kas ten įvyko. Ji sakė tik tai, ką buvo girdėjusi. Jis labai prašė nesakyti, kad jis į barą važiavo kartu su E. M.. D. P. visada pavydėjo ir pavydi. Ir dabar, pamatęs žiedus, jis neatleido. Ji jo bijo. D. P. nėra vedęs ir niekada nebuvo. Jo draugė mirė, jo dukros gyvena kartu su D. P.. Jis labai negražiai elgėsi su dukromis.

A. Z. pažįsta labai trumpai, jis – E. draugas. Jis jai skambino po E. sulaikymo, šnekėjosi, klausė kaip sekasi E.. A. Z. atvažiavęs pas ją į namus pasakojo, jog girdėjo tokias kalbas, kad D. P. šokinėjo L. ant galvos.

Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos R. L. (M.) parodymų matyti, kad ji parodė, kad E. M. pažinojo nuo vaikystės, o po ilgo laiko atsitiktinai jį sutiko 2020 m. birželio mėnesį, o kaip pora pradėjo draugauti po mėnesio. Tada atsikėlė gyventi pas ją į namus, jį priregistravo. Su juo nutraukė ryšius lapkričio 1 d. L. D. pažįsta kaip baro klientą, nes ji dirba alaus bare barmene ir jis ateidavo į barą, adresu (duomenys neskelbtini). Jis girtas labai būdavo agresyvus, kabinėdavosi prie klientų, įkyrus ir ją kitos barmenės perspėjo, kad su juo būtų atsargi. Pati konfliktų su juo nėra turėjusi, tik kartais yra pasakęs negražių, užgaulių žodžių jos atžvilgiu. Kai gyveno su E., jis nėra sakęs, kad jis su L. yra draugai. Tą dieną, kai L. D. buvo sužalotas, tai galėjo būti šių metų vasarą, ji pati buvo namuose. Namie buvo E. M.. Girdėjo, kad E. kalbasi su kažkuo telefonu ir labai garsiai kalbėjo. Iš jo pokalbio suprato, kad jis pykosi su tuo asmeniu, nes jie tarpusavio apsižodžiavo. E. po pokalbio pasakė, kad kalbėjosi su L. (tuo pačiu, kuris bare elgdavosi agresyviai ir kabinėdavosi prie lankytojų) ir tas L. pokalbio metu jos atžvilgiu pasakė negražių žodžių ir E. dėl to supyko. E. tada nutarė išsiaiškinti su juo ir taksi automobiliu išvažiavo į barą, adresu (duomenys neskelbtini). Ar E. važiavo į tą barą vienas, ar su kokiu nors draugu, nežino, E. jai nepasakojo. Tik žino, kad jis išvyko taksi automobiliu, kas iškvietė dabar neprisimena, ar ji, ar pats E.. E. prieš išvykdamas buvo jau šiek tiek išgėręs alkoholio ir buvo šiek tiek supykęs. Iš pokalbio su E. suprato, kad L. yra jo geras pažįstamas. E. į namus grįžo maždaug po 30 min. Gali pasakyti, kad trumpiau nei valandą jo nebuvo namie. Grįžęs E. nebuvo piktas, sakė kad pasišnekėjo su draugu ir viskas. Sakė, kad bare buvo tas L. ir dar keli kažkokie draugai. Kai E. grįžo, tai jis nebuvo girtesnis, nei prieš išvažiuojant į barą. E. nesakė, kad kažkas atsitiko L. bare, jis tik sakė, kad L. pats išėjo iš baro, viskas buvo jam gerai. Minėjo, kad L. buvo labai girtas. Po kažkiek laiko, kelių dienų bėgyje, sužinojo, kad L. guli ligoninėje komos būsenoje. Ar alaus baro barmenė R. ar kiti klientai sakė, kad L. griuvo bare ir taip susižalojo. Tik girdėjo tokias kalbas. Klausinėjo E., kaip ten buvo su tuo L., tiksliai negali pasakyti, ką atsakė E., tik sakė, kad su L. viskas buvo gerai, jis pats išėjo iš baro. Nežino, ar jai E. būtų pasakęs, jog jis L. galėjo sumušti. Šiuo metu jis vėl grįžo pas savo ankstesnę draugę V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ji pati nežino jokių E. draugų. Pati tą dieną tikrai nebuvo alaus bare ir negali pasakyti, kas tiksliai nutiko. Neatkreipė dėmesio į E., kai grįžo iš baro, ar jo rankos buvo apdaužytos, ar buvo kruvini rūbai. Tą dieną pas juos į namus niekas nebuvo atėję, ar E. M. telefonu su kuo nors bendravo, neprisimena. (2 t., b.l. 146-147)

Liudytoja V. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis buvęs jos sugyventinis, tai buvo praeitais 2020 metais. Gyveno kartu apie 2 metus, vaikų neturi. Neturi ką papasakoti, nenori duoti parodymų, į klausimus atsakys. Su E. M. gyveno kaip sugyventiniai. Jis blaivus normalus, bet kai išgerdavo, būdavo agresyvus. Jis konfliktiškas būdavo ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Jis nelabai turėjo draugų, tik pažįstamų. Ji pažinojo L. D., M. jį pažinojo, jie buvo draugai. Kartais susitikdavo. Susitikdavo bare, gerdavo. Jie nekonfliktuodavo. Apie D. tik iš nuogirdų žino, kad gulėjo ligoninėje, o dėl ko nežino. Girdėjo, kad jam galvoj buvo krešulys, lygtai sutrenkta galva jam buvo. Girdėjo, kad buvo sumuštas, kad išvežė jį iš alaus baro. Ji su juo nebendravo, nežinojo, su kuo jis alaus bare bendravo. Jau tuo laikotarpiu su M. nebegyveno, nieko nežino. Buvo trumpam išsiskyrę, jis tuo laiku gyveno su kita. Paskui vėl susitaikė, vėl gyveno kartu. Pas ją M. ir sulaikė, nežino dėl ko, pasakė, kad apklausai. Nebuvo jokių kalbų, kad jis sumušė D.. Apie konfliktą nieko nepasakojo jai. Ji tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 142-143). Dėl jos pačios sumušimo M. buvo iškeltos per kartą dvi bylos, jos buvo sujungtos. Jis smurtavo prieš ją girtas. Tuomet E. M. prisipažino prieš ją smurtavęs.

Liudytoja R. L. parodė, kad ji dirba bare adresu (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini) ir E. M. pažįsta kaip baro klijentą. Jis kartais užeidavo. L. D. pažinojo irgi kaip klijentą, ateidavo retkarčiais. Iš kalbų girdėjo, kad D. primuštas, kad gulėjo ligoninėje. Ji tuo metu bare nedirbo, dirbo kolegė R. Č., dar bare dirbo trečia barmenė R., bet ji jau šiuo metu nebedirba. Žino, kad įvyko muštinės, o kaip viskas buvo nežino. R. sakė, kad klijentai jai sakė, kad buvo muštinės. M. L., jis buvo primuštas, sakė, kad jauni vyrukai mušė. R. papasakojo, kad vyrai mušėsi ir viskas, kad L. buvo labai girtas, nugriuvo. Ji tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 161-164). R. sakė, kad kvietė greitąją. R. kažką minėjo, kad bendrauja su M.. Po muštinių girdėjo, kad D. mirė, kad buvo komoje. Bare klientai sakė, kad mušė, kad greitoji buvo atvažiavusi.

Liudytoja R. Č. parodė, kad ji E. M. žino tik kaip baro lankytoją, L. D. irgi kaip lankytoją. Dirba (duomenys neskelbtini) barmene, dirbo R. L., R. L.. To įvykio metu dirbo ji. Atėjo E., išsivedė L., mušė jį. Kiek buvo valandų, nepamena, buvo ne vakaras. L. D. sėdėjo bare, atėjo E., aiškinosi, bare yra dvi salės, ji nematė, kas vyko kitoje salėje. Prie baro E. spardė jam galvą. Kas buvo kitoj salėj, nematė, tik girdėjo, kad aiškinosi. L. atitempė prie baro, tada matė, kaip E. jam spyrė. Kitoj salėj vyko konfliktas. L. atitempė į salę, kur yra baras. E. atėjo su dviem draugais, bet ji jų nepažįsta. Kai atitempė, tada E. spyrė jam į galvą prie balkono durų, L. gulėjo ant grindų, gulinčiam jam ir spyrė E. į galvą. Pasakė, kad kvies policiją. Paskui jį ištempė į balkoną, pasodino ant suolo, priėjo prie L., pasakė, kad kvies greitąją, L. pasakė, kad viskas gerai. Paskui L. išėjo iš baro. Lauke po kiek laiko vyrai pasakė, kad jis guli ant pievos prie baro. Iškvietė greitąją. Iš baro durys į balkoną, ten vyrai rūko. Ten tame balkone dar kartą spyrė jam, pasakė, kad kvies policiją, bet jie labai greitai pasišalino, kai iškvietė greitąją, jų jau nebebuvo. E. prašė nekviesti policijos. L. D. atsistojo ir išėjo iš baro. Kraujo buvo tik lašelis. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b. l. 73-74). Žaizda buvo nedidelė. Kraujo buvo nedaug. Bare kraujo nebuvo, tik ant balkono slenksčio dėmelė kraujo, bet nedaug. Balkone dar kartą E. spyrė L., paskui pasodino ant suolo. E. spyrė prie balkono durų, tada ištempė į balkoną, dar spyrė balkone. Sakė, kad kvies policiją, jeigu dar spardys, tuomet pasodino jį ant suolo. Kiti draugai buvo bare, buvo išsigandusi, nepamena, kurioj vietoj jie buvo, ar buvo išėję į terasą. Tvirtina parodymus, duotus 2020-12-08 ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b. l. 75-77). Ji nesakė pirmą kartą nieko, nes bijojo. Reikia vakare pareiti po darbo namo, bijojo E., kad jai ko nepadarytų grįžtant namo. Paskui, kai pasakė, kad L. komoj, pasakė viską. Iš pradžių galvojo, kad L. nieko blogo nebus, kai jį išvežė greitoji, nes jis kalbėjo, viskas buvo normaliai. Tokių atvejų būna daug, jie paskui lieka draugais, o ji lieka kalta, kam kvietė policiją. Nenorėjo kištis. Skambino sesei, sakė, kad bijo. Pasakė, kad sumušė smarkiai žmogų, išvežė greitoji, buvo šoke, buvo labai išsigandusi. Su R. L. buvo pokalbis vasarą, paskambino, kad E. sumušė L.. R. sako, kad jie buvo kartu, paskui išvažiavo pasikalbėti ir viskas. Buvo pokalbis, kad R. sakė, kad ją kviečia pas tyrėją. R. jos nieko neprašė. Po įvykio su M. buvo susitikinę, jis ateidavo į barą, jis kalbėjo apie D., sakė, kad kviečia į apklausą, prašė nesakyti aplinkybių. Ji pasakė, kad papasakos viską teisingai, kito kelio nėra. Buvo apklausta pas tyrėjus gal tris kartus, tiksliai neatsimena. Ją įspėdavo prieš apklausas dėl melagingų parodymų davimo. Iš pradžių ji sakė, kad labai bijo, sakė tai ne vieną kartą. Pirmos apklausos metu visko nepasakė, sakė, kad nematė, ne viską teisingai pasakė. Viską geriausiai prisiminė, bet po įvykio neviską pasakė. Kai išgirdo bildesį, sakė, kad virtuvėje plovė indus. Nesakė tiesos todėl, kad bijojo. Ji girdėjo jau, kai kitoj salėj L. nugriuvo, bet ji nematė, ar toj kitoj salėj kas nors jį mušė. Jai nesimato, kas vyksta kitoj salėj. Jie gėrė ten, kur biliardas. Išgirdusi bildesį išėjo iš virtuvės ir pamatė, kad L. nugriuvo. L. gulėjo tarp salių durų. Prie L. nepasakys, ar kas nors buvo, jis gulėjo aukštielninkas ant nugaros, galva buvo į balkoną. Tada jį atitempė prie balkono durų, kas tempė, nežino. M. buvo tarp tų tempiančių. Prie balkono durų E. spyrė jam į galvą, L. gulėjo ant nugaros. Galva buvo ant slenksčio, kur išeiti į balkoną. M. stovėjo salėje, prieš spirdamas jam į galvą. M. priėjo prie L. ir jam spyrė į galvą. Nežino iš kurios pusės. Pataikė į galvą, negali pasakyti į kokią konkrečią vietą, į galvą. Jai pačiai buvo šokas. Po to spyrio ištempė į balkoną, kas ištempė, negali pasakyti. Paguldė balkone, balkone dar kartą E. spyrė L.. Pasakė, kad kviečia policiją, tuomet jie pasakė, kad viskas. L. visą laiką gulėjo aukštielninkas. Negali pasakyti, iš kurios pusės spyrė, pataikė į galvą. Ji matė, kaip E. M. spyrė, kitų nematė. Kai spyrė, tai matė tik E., kiti stovėjo bare. Jau nepamena, praėjo daug laiko, ji nieko nemeluoja. L. balkone gulėjo aukštielninkas, galva buvo į lauko durų pusę, į įėjimo pusę. M. iš kurios pusės priėjo prie gulinčio, jau nepamena. Į kurią galvos vietą pataikė, nepamena, bet į galvą. Kai pasodino L., jis sėdėjo ant suoliuko. Jis buvo pasodintas ant suolo, jo paklausė, ar jam viskas gerai, jis atsakė, kad gerai, nieko jam nereikia. Jis pats išėjo iš balkono ir iš baro. Vėliau vyrai pasakė, kad L. ten guli, tada iškvietė greitąją.

Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu liudytojos R. Č. 2020-12-08 papildomos apklausos metu duotų parodymų matyti, kad ji parodė, kad baro lankytojai alaus barą, kuriame dirba, adresu (duomenys neskelbtini) vadina "(duomenys neskelbtini)", nes baro interjeras labai panašus į traukinio vagoną. Baro salė yra pailga, siaura, iš abiejų pusių yra stalai su suolais, o praėjimas iš lauko iki baro, tik siauras takas. Šį barą "(duomenys neskelbtini)" vadina jau labai senai. Jai yra žinoma, jog L. D. mirė, tai pasakė R. L., kuri draugavo ir net gyveno kartu E.. Būtent tą vakarą, kai sužeistą L. D. išvežė GMP brigada, L. D. būnant bare, tiksliau biliardo salėje, į barą atėjo E. (draugės R. buvęs sugyventinis) su dvejais draugais, kurie jai buvo pirmą kartą matyti. Jų atpažinti negali, nes neįsidėmėjo, kaip jie atrodo. Vienas iš jų, atrodo, kad E. draugas, kuris buvo su sportine juodos spalvos kepurėle, su snapeliu, nupirko 3 alaus bokalus, sau ir E. su draugu. Jie visi nuėjo į biliardo salę. Negali pasakyti, ar jie tuo metu bendravo su L. D., nes tuo laiku ji nėjo ir nežiūrėjo, aptarnavo prie baro kitus klientus. Kai išgirdo bildesį, tartum kažkas nukrito ant grindų, pasižiūrėjo ir pamatė, kad ant grindų, tiksliau plytelių, guli L. D., prie jo buvo E. ir jo du draugai. L. gulėjo ant nugaros, jo galva buvo nukreipta į terasos duris. Kiek pastebėjo, jis tuo metu buvo basas, atsimena jo kojas. Viskas vyko labai greitai, aplink L. vaikščiojo tie trys asmenys. Tada pamatė, kaip E. iš kojos spyrė gulinčiam L. į galvą. Matė, kaip jam tikrai pataikė į galvą. Ji tada pasakė "E. baik, matau, kad spardai, aš kviesiu policiją". E. atsakė "viskas, baigiam, nieko nebespardom, viskas tvarkoj". Tada jie visi trys tiesiog L. išvilko į terasą. Matė, kad L. buvo su sąmone, nes buvo atsimerkęs ir žiūrėjo, kas vyksta. Tada, kai jie L. pakėlė ir vilko į terasą, pamatė, kad L. galva kruvina, o ant grindų, tiksliau prie terasos slenksčio buvo šiek tiek kraujo dėmių (prieš nukrentant L., tokių dėmių ankščiau nebuvo). Tada nuvilkę į terasą L., jį paguldė ir tada pamatė, kad E. ir jo du draugai apspito gulintį L. ir pradėjo jį vėl spardyti. Kiek kartų spyrė, negali pasakyti, bet tikrai ne vieną kartą. Ar jie visi trys spardė, negali pasakyti, nes jie buvo visi krūvoje ir viskas vyko labai greitai, negali tikrai pasakyti, kas ir kiek kartų spyrė. Visi smūgiai buvo į L. galvą, kuris gulėjo terasoje ant grindų. Neapsikentė ir atėjo pas juos sakydama "einu kvieti policiją". Jie tada L. pasodino ant suolo, kuris buvo terasoje, šalia įėjimo durų ir jie išėjo. Tada L. paklausė "gal tau blogai, gal reikia iškvieti greitąją". L. pasakė "nieko, viskas gerai, nieko neįvyko, nereikia pagalbos". Kai tai pasakė, nuėjo prie baro toliau dirbti, maždaug po 5 min., pamatė, kaip L. išeina iš baro. Matė, kad L. galva, tiksliau pakaušis buvo kruvina, tačiau gausiai tikrai nekraujavo, buvo tik šiek tiek kraujo. Kadangi tada pats L. D. pasakė, jog jam viskas gerai, jokių pretenzijų neturi, ji nesikišo į jų reikalus. Šiuo atveju taip pat galvojo, jog nereikia kištis į šį reikalą ir dėl to ji savo pirminėje apklausoje nepasakė, kad matė, kaip E. spyrė L. D.. E. gyveno kartu su barmene R. ir nenorėjo su ja susipykti. Po šio įvykio, tik nežino, kada tiksliai, skambino R. ir pasakė jai "tavo E. L. užsipuolė, sumušė". R. tada pasakė, kad L. ją visaip išvadino ir ją įžeidė, minėjo, kad L. ją išvadino "žertva", jai ji taip sakė. Vėliau apie tą įvykį kalbėjosi su R., jai buvo žinoma, kad L. po šio įvykio guli ligoninėje komos būsenoje, tiek ji, tiek R. suprato, kad L. tokios būsenos yra būtent nuo E. ir jo draugų sumušimo. Kai L. išėjo iš baro (L. išėjo basas), po kiek laiko iš terasos išėjęs vienas baro lankytojas, dabar tikrai nepasakys kas, neatsimena ir pasakė "L. guli ant pievos". Tada iš karto iškvietė greitąją. Greitąją kvietė todėl, kad pamatė L., kuris gulėjo netoli terasos, arčiau pėsčiųjų tako, ant žolės ir bandė stotis, bet jam vis nepavykdavo. Šiuo atveju kvietė greitąją tik dėl to, kad L. buvo labai girtas ir nebegalėjo atsistoti. Kad greitąją kvietė dėl jo sumušimo, apie tai tuo metu negalvojo, nes prieš išeidamas L. orientavosi aplinkoje, kalbėjo, manė, kad jam viskas gerai. Kai atvyko greitoji, kažkuris iš baro lankytojų, neatsimena kas, L. tapkes per terasos turėklus perdavė medikams. Po šio įvykio, sekantį rytą, barą valė valytoja, pati jai parodė, kad išvalytų kraujo dėmes prie terasos slenksčio. Ji išvalė. Kai atvyko policijos pareigūnai apžiūrėti baro patalpas, dėl L. D. sužalojimo, tai valytoja jau buvo išvaliusi šią kraujo dėmę. Daugiau kažkokių kraujo dėmių nepastebėjo, kaip ir sakė, iš L. galvos tik šiek tiek kraujavo, bei matėsi, kad jo galva buvo nežymiai praskelta, būtent ir dėl to, galvodama, kad jo sužeidimai nėra dideli, nieko baisaus ir nepagalvojo, jog L. gali būti tokios baisios pasekmės, pasibaigusios jo mirtimi. (2 t., b.l. 75-77)

Liudytojas R. N. parodė, kad kaltinamąjį E. M. pažįsta per L. D.. L. D. pažinojo seniai. Aludėje, vadinamoje „(duomenys neskelbtini)“ yra buvęs vieną kartą, ten biliardą sužaidė ir atsigėrė kavos. Apie L. D. sumušimą nieko nežino, ten nebuvo. Iš kitų asmenų apie L. D. sužinojo tą pačią dieną. Sužinojo, kad jį išvežė į ligoninę iš tos aludės kiemo. Jo dukra kaip tuo metu ėjo į parduotuvę, pamatė ir jam paskambino, kad L. išsivežė greitoji. L. su kažkuo susimušė, nežino su kuo. Jis į tą aludę nevaikšto. Po to jam paskambino L. sesuo, pasakė, kad L. guli ligoninėje komos būsenoje. Jis bendravo telefonu su L. seserimi. Ir L. pusseserė jam paskambino, pasakė, kad L. guli ligoninėje komos būsenoje. Apie sužalojimo aplinkybes nieko nežino, niekas nieko jam nepasakojo. Pažinojo L. D.. Jo charakteris buvo sunkus, jis buvo labai priekabus. Į tą aludę, į kurią jis eina žaisti biliardą, jo net nebeįleisdavo dėl jo būdo. Jis ir priekabiaudavo, ir susimušdavo, visko būdavo. Paskutiniu metu artimiau jis draugavo su R.. Biliardą žaidžia aludėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Aludėje (duomenys neskelbtini), vadinamoje „(duomenys neskelbtini)“, yra buvęs tik vieną kartą. Tą dieną L. D. jokioje kavinėje nebuvo sutikęs, paskutiniu metu su juo nebesueidavo. L. iš kitų lankytojų prašydavo, kad jam nupirktų alaus, kad šie duotų cigarečių. Jam žinoma, kad L. bendravo su savo pussesere ir su pusbroliu iš Vilniaus. L. turėjo seserį, kuri gyvena užsienyje. Brolio jis neturėjo. Su seserimi jis bendravo. Jo sesers vardo neprisimena. Jis tik iš kalbų girdėjo, kad L., būdamas girtas, griuvo ir taip susitrenkė galvą. Taip kalbėjo kažkas iš aludės pijokėlių. Niekas nieko plačiau apie tą įvykį nepasakojo.

Liudytoja O. R. parodė, kad ji E. M. nepažįsta. Ir L. D. nepažinojo. Ji dirba alaus bare valytoja. Ateina 6.30 val. ir išeina 8.30 val., dirba tik pora valandų. Tas baras dirba nuo 8.00 val., baro savininkas – D., baras yra adresu (duomenys neskelbtini). Nežino kaip lankytojai tą barą vadina. Bare dirba apie dvejus metus. Dienos metu aludėje nebūna, jokių muštynių nematė. Barmenė R. jai pasakė, kad balkone yra kraujo, kad išvalytų jį. Kraujo buvo mažas lašas pačiame balkone, išėjus iš salės, balkone ant žemės. Barmenė pasakė, kad kraują pavalytų. Kraują išvalė. Barmenė jokių aplinkybių nenurodė, tik pasakė, kad buvo truputi susimušę. R. sakė, kad dėl barmenės R. kažkokio draugo įvyko tos muštynės. Kitose vietose kraujo nebuvo. Kitoje salėje buvo švaru. Ir vėliau apie sumuštą žmogų jokių aplinkybių nesužinojo. Girdėjo, kad tas žmogus mirė. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi (T. 2, b.l. 167-168).

Liudytoja V. N. parodė, kad kaltinamojo E. M. nepažįsta. Mirusio L. D. taip pat nepažinojo. Ji yra R. Č. sesuo. Jos sesuo dirba aludėje, esančioje prie parduotuvės „M“ (duomenys neskelbtini), bet ji pati toje aludėje nėra buvusi. Jos sesuo R. yra sakiusi, kad 2020 metų vasarą aludėje kažkas mušėsi, apie mušamą žmogų nieko nesakė. Tik sakė, kad dabar ji bijos eiti namo. Apie tų muštynių pasekmes ji nieko jai nepasakojo, ji neklausė. Sakė, kad bijo eiti namo, ji pasakė R., kad ji kviestųsi vyrą, kad ateitų jos pasitikti. Gali būti, kad ji bijojo tų asmenų, kurie mušėsi. Apie tą įvykį nieko smulkiau jai nepasakojo. Dabar žino, kad tas sumuštas žmogus jau miręs. Sesuo minėjo, kad ji kviečiama į policiją. Jai sesuo buvo sakiusi, kad ji bijo eiti namo. Jokių vardų, pavardžių neminėjo. Ji nepažįsta tos moters, kuri sėdi salėje (R. M.), prieš posėdį su ja nebendravo, jos nepažįsta. Jos sesuo R. Č. yra sakiusi, kad aludėje kažkas susimušė, daugiau nieko – kas susimušė, dėl ko susimušė – nepasakojo. Su seserimi bendrauja artimai. Gali būti, kad ji bijojo tų asmenų, kurie mušėsi. Perskaičius pokalbio, vykusio 2020-11-25 d. tarp R. Č. ir V. N., turinį (T.3, b.l. 150), gal R. Č. ir pasakojo jai apie to įvykio aplinkybes, bet ji neatsimena, nesigilino į tai, ką ji jai sakė. Jeigu toks pokalbis yra įrašytas, tai toks pokalbis buvo. Ji R. sakė, kad jeigu ji bijo, tai kviestų policiją. R. Č. jai pasakojo apie tikrai įvykusį įvykį, pati to įvykio nesugalvojo, matyt taip ir buvo.

Liudytojas A. Z. parodė, kad kaltinamąjį E. M. pažįsta, yra baliavoję. Pažinojo ir L. D.. Yra davęs pirminius parodymus, prašo jais remtis. Praėjo daug laiko, neturi daugiau ką pridurti. Kalbėjosi su draugais A., S., jie pasakojo, kad L. sumušė E.. Jie patys irgi apie tai iš kažkur girdėjo. Apie tai, kad L. D. yra labai sunkioje būklėje, kad guli komoje, jis sužinojo vėliau iš savo draugų. Jam taip pasakojo, kad L. D. taip padarė E. M. ir dar kažkokie du jo draugai. Apie sumušimo aplinkybes nieko nežino. Jis pats su E. M. apie tai nekalbėjo, tik vieną kartą yra su juo susitikęs ir jo paklausė ar tai jis sumušė L., E. M. atsakė, kad tikrai ne jis. Niekas neaiškino tų aplinkybių kas tą dieną ką veikė tame alaus bare. Į tą alaus barą jis pats yra užėjęs ne vieną kartą. Kiti iš pažįstamų irgi tik girdėjo, kad L. sumušė E.. Nieko nežino apie tai, kurioje baro vietoje, kurioje patalpoje vyko. Apie konfliktus, įvykusius tarp E. M. ir L., nieko nežino. Išklausius telefoninių pokalbių garso įrašus (T. 3, b.l. 67-71) CD (T. 3, b.l. 72), 2020-07-12 d. ,pripažįsta, kad tai jo pokalbiai su E. M. Taip, tai jo balsas. Kitas pašnekovas – E. M.. Garso įraše Nr. 567, tai jo ir E. M. balsas. E. kalba su juo apie tai, kad jis sudaužė L., bet tų pokalbių jis nepamena, nes buvo visiškai girtas.

Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. Z. duotų parodymų matyti, kad jis parodė, kad L. D. pažinojo. Su E. M. susipažino per V. A. alaus bare gal prieš 5 metus, gal ir daugiau. Su E. atsitiktinai susitikdavo, atsigerdavo alaus ir tiek. Kartais dar susiskambindavo telefonu. 2020 m. vasarą, tikslaus laiko nepasakys, atėjo į alaus barą, kurį vadina "x", jis yra (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės "M". Atėjo vienas ir baro lankytojai A., S., jų pavardžių nežino, juos pažįsta tik iš matymo, pasakė apie L. D.. Jie kalbėjo, jog jį suspardė šioje aludėje ir šiuo metu guli komos būsenoje ligoninėje. Dar sakė, kad tai padarė E. M. ir dar kažkokie jo du draugai. Vėliau nuėjo pas E. M., jis gyveno tuo metu pas savo sugyventinę V.ją, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali pasakyti. Tada E. paklausė, kas įvyko tarp jų, kodėl jis jį sumušė, tačiau E. viską neigė, tvirtino, kad nieko jis nedarė L., jis tik palydėjo L. namo, nes buvo girtas, nebepaėjo ir kritinėjo. E. nesakė su kuo buvo bare. Tuo metu patikėjo jo pasakojimu. Tačiau po kiek laiko tame pačiame bare "x" sutiko vėl E. M.. Būnant prie baro, kartu su E. M. pirko alaus, tai barmenė pasakė E. M., kad jei ją išsikvies policiją, tai ji viską pasakys. E. barmenei pasakė "gerai". Paklausė E., ar čia dėl L., o E. atsakė, kad ne. Tuo pokalbis ir baigėsi. Pačiame bare visi baro lankytojai sakė, kad E. su savo draugais sumušė L. D.. Kiek baro lankytojai pasakojo, kad iš pradžių muštynės vyko pačiame bare, L. su E. ir jo draugais mušėsi, tačiau nežino kur tiksliai, ar kur stovi biliardo stalas, ar baro salėje, o po to mušėsi lauke, išėję iš baro. Dar pasakojo, kad po tų muštynių E. L. palydėjo iki kioskelio, kuris yra prie pat parduotuvės "M", ant kampo. Apie tai, kad L. D. mirė slaugos ligoninėje, sužinojo iš pažįstamų V. ir R., jų pavardžių nežino. O po kiek laiko jam paskambino V. ir pasakė, kad E. yra uždarytas dėl L. D. nužudymo. Kiek žino, barmenė R. dabar bendrauja su E. M., R. yra įsimylėjusi E.ir jį palaiko, domisi juo. Jam teko svečiuotis pas R. namuose ne kartą, ten vartojo alkoholį. Buvo ir kai E. gyveno pas ją, tada kartu ir su E. vartojo alkoholį, o paskutinį kartą buvo, kai E. jau buvo uždarytas dėl L. D. nužudymo. Atėjo pas R., nes ji pati paskambino. Tarp jo ir E. M. pokalbių nebuvo apie tai, kad pats E. sakė, jog sumušė L.. E. visados neigė tai. Jam E. davė suprasti, kad L. pats krito ir taip susižalojo. (2 t., b.l. 138-139).

Liudytoja I. L. parodė, kad kaltinamojo E. M. nepažįsta, L. D. taip pat nepažinojo. Ji yra R. Č. dukra. Su mama palaiko ryšį. Žino, kad įvyko muštynės, ir kad buvo užmuštas žmogus. Daugiau tiksliai nieko nežino, nes tame procese nedalyvavo. Muštynės buvo alaus bare, vadinamu „v“. (duomenys neskelbtini). Įvykio datos, metų ir laiko neprisimena. Iš savo mamos R. Č. išgirdo, kad bare įvyko muštynės, kad ji nežino ką daryti, sakė, kad bijo. Vien incidentas, kad įvyko muštynės, jau sukelia stresą žmogui. Sakė, kad bijo grįžti namo. Apie parodymų davimą policijoje nieko neminėjo, tik sakė, kad nežino kaip konkrečiai elgtis. Ji sakė, kad buvo policijoje apie įvykį duoti parodymus. Sakė, kad pradžioje bijojo detaliai nurodyti aplinkybes, kad įvyko muštynės. Apie sumuštą žmogų sakė tik tiek, kad sumuštas žmogus gulėjo ligoninėje. Konkrečiau apie baimes ir tuos asmenis, kurių bijojo, mama nieko nepasakė. Ji minėjo, kad yra to žmogaus, kuris sumušė, draugų laisvėje, kurių ji bijo, kad bijo grįžti namo. Mama minėjo, kad sumuštas žmogus po to mirė ligoninėje. Apie uždarytą įtariamą žmogų nieko labai nepasakojo, sakė, kad jis žinomas kaip baro lankytojas, bet jokių ryšių su juo neturėjo. Iš mamos pasakojimų suprato, kad vėliau apie įvykio aplinkybes mama papasakojo policijai ir dėl to vėliau bijojo. Tvirtina savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas R. T. parodė, kad kaltinamąjį E. M. pažįsta, susipažino alaus bare. Ir su L. D. buvo pažįstamas, susipažino taip pat alaus bare, (duomenys neskelbtini), vadinamas „v“. Apie L. D. sumušimo aplinkybes nieko nežino, tuo metu jo ten nebuvo. Buvo visokių kalbų, ir kad L. D. pats nugriuvo, ir kad jį sumušė, kad jį išvežė greitoji, ir kad neišvežė, bet visos nuomonės buvo skirtingos. Buvo kalbų, kad L. D. mušė E., t.y. E. M.. Po to įvykio su E. M. susitikęs nebuvo, nieko apie įvykį neklausinėjo. E. M. buvo aktyvus, ir su L. jis buvo pažįstamas, jie susipažino kalėjime. E. M. su visais bendraudavo, pasėdėdavo, parūkydavo. Jis buvo aktyvus, bet ne karštakošis, bendraujantis. L. D. pažinojo visi. L. D. nebuvo norintis muštis. Būnant išgėrusiam L. D. agresija nepasireikšdavo, jis buvo ganėtinai draugiškas. E. M., būdamas išgėręs, taip pat norėdavo su visais pabendrauti, bet nebuvo agresyvus.

Liudytojas D. P. parodė, kad jis kaltinamąjį E. M. pažįsta, tuo metu jis buvo jo kaimynės R. L. draugas. L. D. nepažinojo. Įvykio dieną lankėsi tame bare, buvo nuvažiavęs kartu su E., nes E. norėjo su l. D. pasikalbėti. Į barą važiavo iš R. namų, nes prieš tai buvo pas R. namuose svečiuose. E. susiskambino telefonu, buvo tarp E. M. ir L. D. kažkoks konfliktas, E. norėjo važiuoti su juo pasišnekėti. Jis važiavo kartu, dėl kompanijos. Važiavo taksi. Nuvažiavo į barą (duomenys neskelbtini), vadinamas „v“. Iš pradžių E. M. ir L. D. pasisveikino, paskui po kiek laiko pradėjo ginčytis dėl to konflikto ir tada E. M. trenkė L. į veido sritį. Kai trenkė, tuo metu jie abu stovėjo. Tada L. atbulas nukrito ant žemės, ant nugaros. Jis toliau sėdėjo, gurkšnojo alų. Tada E. jį pakėlė, palydėjo iki rūkomojo terasos, rūkė, šnekėjosi. Kai L. D. nukrito ant žemės, jis tuo laiku sėdėjo prie stalo. L. D. pagulėjo apie pusę minutės. Paskui E. padėjo jam atsistoti ir padėjo išeiti į terasą, nes jie visi ėjo rūkyti. Būnant terasoje stovėjo, rūkė. Jis girdėjo, kad jie abu ginčijosi, bet prie jų nestovėjo, buvo šalimais. L. jau buvo ramus, nes jau buvo gavęs, o E. ant jo šaukė, kad šis kažką negerai padarė. Ne viską girdėjo, nes stovėjo šalimais ir bendravo su kitais žmonėmis. Būnant terasoje jie abu nesimušė. Jam užstojo durys, paties smūgio jis nematė. Matė kaip L. buvo parvirtęs, nežino nuo ko jis parvirto ar nuo smūgio, ar nuo girtumo. Pargriuvo ant terasos. Kalbėjo toliau, E. padėjo L. atsikelti, paskui L. išlydėjo į kiemą ir vėl grįžo atgal į terasą. L., eidamas takeliu plytelėmis, vėl buvo pargriuvęs. E. peršoko per turėklus, padėjo jam atsisėsti, pasodino ant žolės ir grįžo į terasą. Toliau jie terasoje stovėjo, rūkė, paskui grįžo į barą, toliau gėrė alų. Tiek ir tematė L.. Praktiškai matė tą pirmą smūgį, kai E. trenkė L. į veido sritį ir L. nukrito. Kai L. pakėlė, pakaušis buvo šiek tiek nubrozdintas, buvo nedaug kraujo. L. už jį aukštesnis, kraują pamatė tik vėliau, kai jį vedė, nes jis ėjo iš paskos. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nematė, kad pakaušio oda būtų praplyšus, nes iš pradžių pakaušio nematė. Paskui pamatė, kad L. pakaušio srityje buvo šiek tiek kraujo. Konflikto priežasties nežinojo, sužinojo tik vėliau, kad konfliktas buvo dėl R.. Dabar jau žino tokį asmenį, pravarde „Z.“. Buvo susitikę, jis paklausė kaip kas vyko, papasakojo ir viskas. Vėliau jis išsiaiškino, kad E. sumušė ne jo žmogų. To sumušimo metu alkoholio buvo vartoję visi, ir L. D. taip pat. Jiems atvažiavus jis bare jau sėdėjo ir gėrė alų. Toje vietoje kur L. D. griuvo, toje salėje buvo biliardo stalas. L. atsistojo nuo stalo, paėjo kelis žingsnius link E., o biliardo stalas stovėjo už E.. Po smūgio L. nugriuvo atbulas, link savo stalo, prie kurio sėdėjo. Matė, kaip būnant terasoje E. buvo užsimojęs, kad suduoti L., bet paties smūgio nematė, paskui pamatė kaip L. buvo nugriuvęs ant žemės. Negali pasakyti dėl ko L. nugriuvo, nes L. tikrai buvo girtas. Atgal į namus grįžo taksi automobiliu. Pokalbis su E. dėl muštynių buvo. E. sakė, kad L. iškrito nuo jo smūgio. Negali pokalbio atpasakoti, nes viskas buvo seniai. Būnant terasoje, E. buvo užsimojęs koja, nes L. terasoje tupėjo, su ranka būtų buvę per žemai užsimoti. Labai greitai pamatė, praėjus kelioms sekundėms, kad L. terasoje jau guli nugriuvęs. Paties to smūgio nematė. Tai buvo ne jo reikalas, nežiūrėjo ką jie ten daro ir kaip aiškinasi, jis kalbėjosi su kitais baro lankytojais. Paties L. nugriuvimo jis nematė, nes jam užstojo durys. Aplinkybes pamena beveik visas, bet buvo išgėrę. Tik atvažiavus į barą ir įėjus į salę L. sėdėjo didžiojoje salėje po kaire puse. Tada, kai tu su juo E. šnekėjo, jis sėdėjo dešinėje pusėje prie stalo, o E. stovėjo priešais L. ir iš pradžių su juo šnekėjai. Matė, kad trenkė L. į veidą, bet nežino į kurią veido sritį, į kurį šoną ir iš kurios rankos, nes nežiūrėjo, ne jo reikalas ten buvo. Didžiojoje salėje L. buvo nugriuvęs. Nepastebėjo, kad salėje buvo kraujo po L. nugriuvimo.

Iš perskaitytų liudytojo D. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotų parodymų matyti, kad jis parodė, kad su E. buvo nuvažiavę į barą vasarą liepos mėnesį, jei neklysta. Tame bare tarp E. ir L. kilo konfliktas. L. gavo smūgį, krito ant žemės ir gavosi, kad jis mirė. Baras (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepasakys, bet lankytojų vadinamas „v“. L. gavo smūgį iš rankos. O susipykimo priežastis buvo dėl E. draugės, kuri dirbo tame bare barmene. Ar smūgis buvo iš kumščio jis nepasakys, labai senai buvo ir įvykių nestebėjo. Smūgiavo E. M.. Ar L. buvo praradęs sąmonę jis nežino, nes nebuvo priėjęs. E. sudavė vieną kartą. Po to E. padėjo jam atsistoti ir nuėjo į terasą kartu parūkyti. Ta terasa yra lauke, kaip pirmo aukšto balkonas. Matė, kad L. pakaušis šiek tiek kruvinas, bet tikrai nedaug. Vedant L. buvo išgriuvęs ir E. jam padėjo atsistoti. Tada nelabai atsimena, terasoje E. L. pasodino lyg ir ant suoliuko. O jis nuėjo pakalbėti su kitais. L. griuvo atbulomis. Smūgis buvo didelis, nes buvo pakaušis praskeltas. Terasoje girdėjo, kad E. kažką rėkė, bet jis nelabai kreipė dėmesio, nes jam buvo neaktualu. Jis tuo metu šnekėjo su kitais žmonėmis. Prieš atvykstant į barą buvo pas jo kaimynę R., išgėrinėjo alkoholį. Jos pavardė lyg ir L.. Buvo pas ją namuose (duomenys neskelbtini). Jos butas šalia jo. Išgėrinėjo trise - jis, R. ir E.. Ji užsiminė, kad kažkas buvo su tuo L., tada E. su juo šnekėjo telefonu. Vėliau E. nusprendė važiuoti į barą. Jis važiavo tik dėl kompanijos, kad jei išsiaiškins jie, tada dar alaus atsigers alaus bare. Jis aktyviai nedalyvavo jiems besiaiškinant santykius. Terasoje kai stovėjo už durų matė, kad E. užsimojo iš kojos. Po to L. buvo nukritęs, bet negali pasakyti ar E. įspyrė, nes pačio smūgio nematė. Po to įvykio dar kurį laiką pabuvo bare. E. L. padėjo išeiti iš to baro, palydėjo iki takelio. Tada L. vėl nugriuvo, o E. peršoko terasos turėklus ir pasodino L. ant žolės bei grįžo. Dar kurį laiką pabuvo bare ir su taksi grįžo namo pas R. ir toliau išgėrinėjo. Važiuodami namo kalbėjo tik tiek, kad L.iškrito iš vieno smūgio. Su asmeniu, pravarde „Z.“ po visko buvo tekę kalbėti. Jis galvojo, kad kaip ir jo žmogų sumušė, bet pasirodo, kad L. ne jo žmogus. Kalbėjo tik telefonu. Kiek jis pamena, tai E. žodžiai buvo, kad L. gavo, o ne „Z.“ draugas. E. tik pasakė, kad . „nuo jo prasileido“ ir viskas. Prieš nuvykstant į barą jie buvo trise išgėrę vieną butelį brendžio ar degtinės, butelio talpa galėjo būti 0,7 l. Ar E. buvo daugiau išgėręs tą dieną, jis nežino. Visus kartus, kai jį apklausė jis davė nevienodus parodymus, nes pradžioje nenorėjo kištis. Pradžioje sakė, kad nematė jokių muštynių. Paskui tyrėja buvo paleidusi telefoninius įrašus, iš kurių aišku, jog jis viską žino, tai teko sakyti taip kaip yra. Kai atėjo į barą nuėjo į salę, kur biliardas, tada jis nuėjo ir paėmė alaus. Grįžo į salę, kur biliardas ir atsisėdo prie stalo su E., jis iš dešinės, o M. prieš jį, kuris sėdėjo labai trumpai. Po to E. nuėjo prie L., kuris sėdėjo prie kito stalo. Jie buvo prie įėjimo dešinėje pusėje esančio staliuko, o L. kairėje. E. su L. rėkė vienas ant kito. E. stovėjo, o L. sėdėjo. Tada L. atsistojo, ėjo link E. ir tada E. jam gal suveikė savisaugos instinktas, kad jis pirmas ir trenkė. Pačio smūgio tiksliai nematė, ar iš kumščio ar iš alkūnės trenkė, nes nesekė įvykių ir viskas įvyko labai greitai. L. nugriuvo prie savo stalo, kur sėdėjo. Galva buvo link sienos, link jo stalo, kur sėdėjo. Jo galva buvo link jo stalo, o kojos link biliardo stalo. Kaip greitai E. pakėlė L.jis nežino, gal po minutės ar po 30 sekundžių. Kažkiek pagulėjo L. ant žemės. E. L. padėjo išeiti į terasą, nes jis buvo labai girtas. Tai jau pastebėjo tik atvykę į barą. Terasoje dešinėje pusėje E. L. ar pasodino ar patupdė jis neprisimena. Jis iš paskos atėjęs nuėjo į kairę pusę. E. galėjo L. atremti į sieną ir galbūt padėjo atsitūpti. Kai matė, jog E. terasoje buvo užsimojęs, tai L. buvo toje pačioje pozicijoje terasoje, ar pasodintas ar atsitūpęs. Terasoje jis buvo kairėje pusėje, o jie dešinėje, tai gavosi, kad jie jam buvo už durų, todėl smūgis ar buvo, jis nematė. O kai L. buvo nukritęs, matėsi terasoje, nes jis nestovėjo vienoje vietoje. Bare E. pasisveikino su keliais žmonėmis, o jis ten nieko nepažįsta. Rūkydamas bendravo su kitais lankytojais, tačiau tai dar nereiškia, kad jis juos pažįsta. Jis neturi dėl ko E. M. kaltinti ir šmeižti. (3 t., b.l. 22-25).

Liudytoja D. K. parodė, kad ji 2020-07-21 surašė tarnybinį pranešimą dėl įvykio alaus bare (duomenys neskelbtini), kai į ligoninę buvo pristatytas L. D.. Dėl šio įvykio aplinkybių patikslinimo ligoninėje bendravo su gydytoju. Gydytojo pavardės neatsimena. Gydytojas pasakojo, jog kuomet žmogus buvo pristatytas į priimamąjį, jis buvo sąmoningas, elgėsi gan agresyviai, kad ir gydytoją ir visus kitus išdėjo į šuns dienas. Bandant išklausti kas atsitiko, tas asmuo lyg ir užsiminė, kad griuvo ir susižalojo pats. Jokio pašalinio asmens neminėjo. Tas asmuo buvo pristatytas neblaivus, iš baro. To asmens būklė pradėjo staigiai blogėti, reikėjo skubiai operuoti. Po operacijos jis paniro į komą.

Specialistas Gintautas Serbenta paaiškino, kad byloje davęs specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo L. D. sužalojimo ir dėl mirties priežasties. (T. 1, b.l. 134-136). Tvirtina savo duotą išvadą. L. D. buvo bukos traumos poveikyje, t.y. kietu buku daiktu arba daiktų, turinčių bukus paviršius, poveikyje, buvo padaryta kairio smilkinkaulio, pereinantis į momenkaulį, lūžis, taip pat muštinė žaizda ir odos nubrozdinimai pakaušyje. Šie sužalojimai rodo bukos traumos poveikio vietą, t.y. kairysis smilkinys ir pakaušio sritis, o tų smūgių pasekoje išsiliejo kraujas virš kietojo galvos smegenų dangalo, po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; susidarė sumušimo židiniai galvos smegenų dešinės smilkininės srityje ir kairėje kaktinėje srityje, įvyko galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimas, vystėsi koma, atsirado kvėpavimo nepakankamumo požymiai. Dėl šių sužalojimų L. D. buvo operuotas Panevėžio ligoninėje. Kraujo išsiliejimai, kurie spaudė galvos smegenis, ir to pasekoje smegenys tino, buvo kiek įmanoma pašalinti, tačiau po operacijos ligonio būklė išliko sunki, vystėsi tolimesnės komplikacijos, tolimesnis kvėpavimo nepakankamumas bei plaučių uždegimas, organizmo išsekimas. Perkeltas gydymui į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę L. D. mirė 2020-11-30 d.. Mirties priežastis – galvos sužalojimų visuma, kuri gyvam asmeniui būtų kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, o šiuo atveju nuo šitų sužalojimų L. D. mirė. Galvos sužalojimai susidarė stiprios traumos poveikyje į kairiojo smilkinio sritį, į pakaušį, ir tai gali būti padaroma spardant. Yra dvi trauminės vietos, ne mažiau du trauminiai poveikiai, bet smilkinkaulis gali lūžti į tą pačią vietą įspiriant ne vieną, o keletą kartų. Yra duota išvada, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir spardant į galvą. Šių sužalojimų pasekmė – L. D. mirtis. Pasisakyti, ar be pakaušio sužalojimo, būnant vien tik smilkinio sužalojimui, būtų lygiai taip pat vystęsi pasekmės, nėra galimybės. Ir į vieną galvos sritį paveikiant gali atsirasti galvos smegenų pakitimai. Tai galvos sritys, kurios yra pavojingos poveikiui. Turimas faktas, kad šiuo atveju buvo dvi trauminio poveikio vietos. Jeigu būtų sužalotas tik pakaušis, be smilkinio, jo atsakymas būtų toks pats. Pakaušio sužalojimą galima būtų priskirti griuvinėjimui, jeigu nebūtų poveikio į kairiojo smilkinio sritį. Jeigu nebūna kitų sričių sužalojimų ir randamas pakaušio sužalojimas, galimas toks griuvimo mechanizmas ir sužalojimas pakaušio srityje. Atskirai paėmus, ir turint konkrečią situaciją, kad griūdamas galimai atsitrenkė smilkiniu į akmenį ar briauną, tokia galimybė dėl smilkinio neatmestina. Iki mirties L. D. buvo atgavęs sąmonę. Pristatymo į ligoninę metu, apie 17 val., jis buvo sąmoningas, agresyvus, bet jo būklė labai pablogėjo po poros valandų. Tik į ligoninę jis buvo pristatytas sąmoningas. Būnant ligoninėje, stipriai pablogėjus jo būklei, prarado sąmonę, reikėjo skubiai operuoti ir sąmonės nebebuvo atgavęs. Vieno epizodo griuvinėjimo metu susižaloti ir pakaušį ir smilkinį negalima. Jeigu tas epizodas ištęstas, ne vienkartinis, jeigu po pirmo nugriuvimo ir susižalojus vieną sritį žmogus pajėgia atsikelti, judėti, ir vėl griūti, tai gali susižaloti ir pakaušį ir smilkinį.

Iš 2020-12-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis E. M. sutiko parodyti įvykio vietą, kur 2020-07-12 paskutinį kartą matė L. D.. Jis parodė, kad vykti reikia į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „M“. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), jis parodė pastatą Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjimas į alaus barą iš rytų pusės, pro metalines rudos spalvos duris. Ties durimis yra laiptai trijų pakopų. Virš įėjimo/išėjimo durų yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Įtariamasis parodė, kad į alaus barą atėjo pėsčiomis iš pietų pusės pėsčiųjų takeliu. Ėjo į barą susitikti su draugu L. D. ir atsigerti alaus. Prieš atvykstant į barą, jis bendravo su L. D. telefonu ir jie bendravimo metu susitarė susitikti. Tuo metu jis buvo negirtas, bet šiek tiek pavartojęs alkoholį. Įtariamasis parodo, kad įėjo į alaus barą. Įėjus į alaus barą, matoma pailga salė, kur iš abiejų pusių prie rytinės ir vakarinės sienų stovi mediniai stalai su suolais. Jų išdėstymas panašus į traukinio vagoną. Priešais, prie pietinės sienos yra baras, už baro yra lentynos, ant kurių sustatyti įvairūs alkoholiniai buteliai. Prie šio baro, kairėje pusėje (rytinėje sienos dalyje) yra įėjimas į salę, kurioje stovi biliardo stalas, o priešingoje pusėje (vakarinėje sienos dalyje) yra įėjimas į baro terasą, kuri yra medinė, aptverta medine tvora. Įtariamasis parodo, kad įėjęs į barą, jis iš karto nuėjo į biliardo salę. Įtariamasis E. M. parodo, kad į barą atėjo vienas. Tik įėjus į salę, jos dešinėje pusėje, prie vakarinės sienos dalies yra stalas su dvejais suolais. Vienas iš suolų yra prie pat sienos. Įtariamasis parodo, kad būtent ant to suolo, prie stalo sėdėjo L. D., o jis (įtariamasis) atsisėdo priešais jį. Įtariamojo nugara buvo nukreipta į stovintį biliardo stalą, kuris yra salės viduryje. Prie to paties stalo sėdėjo dar kažkokie du ar trys asmenys, bet jų nurodyti negali, nes neatsimena. Su tais asmenimis E. M. nebendravo, bendravo tik su L. D.. Jis ir L. D. vartojo alų. L. D. jau turėjo nusipirkęs alaus bokalą, o jis pirkosi bokalą alaus sau atskirai. Kiek laiko jie tarpusavyje bendravo, neatsimena, tačiau E. M. parodo, kad išgėrė tik pusę bokalo alaus, kai L. D. pasiūlė E. M. eiti abiem parūkyti. L. D. paklausė jo „ar turi cigarečių?“, E. M. atsakė „taip turiu“. Tada L. D. atsistojo pirmas nuo suoliuko ir nuėjęs prie biliardo stalo, nusimovė tapkes ir jas ten pasidėjo. L. D. basasnuėjo lik stalo galo (prie kurio jie abu sėdėjo), o E. M. dar atsistojęs prie stalo išgėrė šiek tiek alaus ir abu ėjo link terasos parūkyti. L. D. ėjo pirmas. Įtariamasis buvo dar salėje, maždaug 3-4 metrai atstumu nuo L. D., kuris buvo ties biliardo salės durų įėjimo/išėjimo slenksčio, kai pamatė, kad L. D. būdamas basomis kojomis susvirduliavo. Įtariamasis parodo koja slenkstį ir paaiškina, gal čia kliuvo L. D. kojos, bei koja parodo bare esančias plyteles ir paaiškina, kad L. D. krito ant plytelių, ant nugaros, prie terasos durų, kurio galva buvo nukreipta į terasos duris, o kojos nukreiptos į biliardo salę. Įtariamasis parodo, kad L. D. galva buvo beveik prie pat terasos durų, maždaug 0,5 m. atstumu, o jis pats tuo metu buvo dar biliardo salėje prie pat įėjimo. Įtariamasis parodo, kad jis matė, kaip L. D. krito ant plytelių pats, buvo trenksmas, kuris panašus atsitrenkiant galvai į žemę. Tuo metu, kai krito L. D., įtariamasis parodo, kad prie baro barmenės nebuvo, kur ji tuo metu buvo, nežino, nematė. Ar bare buvo kitų žmonių, neatsimena, negali pasakyti, aplinkui nesidairė. Įtariamasis parodo, kad po nukritimo ant L. D. jokių sužalojimo žymių nebuvo, jokio kraujo nebuvo. L. D. buvo nugriuvęs ir gulėjo apie 10 sekundžių, buvo sąmoningas, tiesiog ramiai pagulėjo, kai E. M. apėjo aplink jį ir nuėjo į terasą, kurios durys tuo metu buvo atdaros. Įtariamasis parodo, kad jis įėjęs į terasą ir būdamas prie pat terasos durų jis paėmęs L. D. už pažastų jį pakėlė. Jam sunkiai sekėsi, bet jis pakėlė gulintį L. D. nuo grindų. Įtariamasis parodo, kad terasoje ties įėjimu, dešinėje pusėje buvo suoliukas ir jis pasodino L. D. ant to suoliuko. L. D. atitraukė ant sėdmenų iki to suoliuko ir L. D. užkėlęs tiesiog pasodino ant suoliuko. Kol L. D. sėdėjo, E. M. parūkė. L. D. nerūkė. Kol rūkė, L. D. sėdėjo ir nieko nesakė kokią minutę ar penkias minutes ir kai tik įtariamasis surūkė cigaretę, L. D. paklausė E. M. „galėsi mane palydėti namo?“. E. M. atsakė „taip, galėsiu“. Tada jis atnešė L. D. tapkes, kurias apmovė ir tada jie išeidinėjo. Nuo to suoliuko įtariamasis parodo, kad L. D. pats atsikėlė, L. D. tiesiog uždėjo ranką ant E. M. kaklo ir jie abu ėjo. Įtariamasis parodo, kad iš baro išėjo dviese. Įtariamasis parodo, kad jiems sunkai sekėsi eiti, bet jie ėjo. Įtariamasis parodo, kad jie išėję iš terasos ir pasukę kairėn, ėjo abu susikabinę iš baro „takeliu“ (jiems iš abiejų pusių buvo suolai su stalais) link išėjimo. Tarp tų stalų ir suolų yra siauras praėjimas, maždaug 1 m pločio. Įtariamasis parodo, kad ėjo susikabinę, L. D. buvo įsikabinęs į E. M., nes L. D. stovis buvo ganėtinai girtas. Išėję iš baro, jie pasuko į kairę ir pietų kryptimi ėjo link L. D. namų. Įtariamasis parodo, kad L. D. vedė pėsčiųjų takeliu maždaug 30 m iki kioskelio, adresu (duomenys neskelbtini), kuris stovi prie pat šio šaligatvio. Įtariamasis parodo, kad vedant L. D., pavargo ir nebeturėjo jėgų ir jį pasodino ant žolės netoli kioskelio, apie 3 m nuo kioskelio šiaurinės sienos. Įtariamasis parodo, kad L. D. paliko sėdintį ant žolės, jis tuo metu buvo sąmoningas, abu kalbėjosi. E. M. jam pasakė „nepyk, nebepalydėsiu“, o L. D. atsakė „aš pats pareisiu“. Įtariamasis parodo, kad jį palikęs nuėjo namo ir daugiau L. D. nebematė. Įtariamasis E. M. patvirtino, kad išsiskyrė gražiuoju, L. D. buvo nesužalotas, buvo sąmoningas, kalbėjo, viskas buvo gerai. Sužinojo, kad L. D. tik ligoninėje pradėjo sirgti. L. D. buvo geras draugas, kuris gyveno ne tokį gyvenimą, kurį turėjo gyventi, jam dažnai padėdavo, duodavo pinigų, kuriuos skirdavo alkoholiui, atnešdavo maisto, visada pasistengdavo, kad jis būtų pavalgęs, nes jis pats nieko neturėjo, duodavo ir cigarečių, jis buvo draugas.(4 t., b.l. 120-124, 125-126, 127)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja R. Č.nurodė, kad įvykio vieta yra alaus baras, adresu (duomenys neskelbtini). Ties durimis yra laiptai trijų pakopų. Virš įėjimo/išėjimo durų yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Įėjus į vidų, patenkama į mažą koridorių. Jo rytinės sienos dalyje yra durys vedančios į WC, o pietų sienos dalyje yra praėjimas į alaus barą. Prie baro salės vakarinės ir rytinės sienų yra sustatyti mediniai stalai su suolais. Prie pietinės sienos dalies yra įrengtas baras, prie sienų yra lentynos ant kurių yra sustatyti įvairūs alkoholiniai gėrimai. Tarp baro ir stalų su suolais kairėje ir dešinėje pusėse yra lygiagrečiai dvi durys. Vienos durys yra rytinėje sienos dalyje, vedančios į salę, kurioje yra taip pat prie visų sienų sustatyti mediniai suolai su stalais, o salės viduryje stovi biliardo stalas (toliau biliardo salė). Baro salės vakarinės sienos dalyje prie pat baro yra kitos durys vedančios į baro terasą, kuri yra medinė, aptverta medine tvora. Nuo įėjimo į baro vidų iki pačio baro yra siauras praėjimo takas, apie 90 cm pločio ir 11 m ilgio. Liudytoja parodo barą, prie kurio tą dieną dirbo, kai L. D. buvo sumuštas. Liudytoja parodo, kad dirbdama bare, kartais nueidavo ir į greta esančią biliardo salę. Biliardo salėje liudytoja parodo ten esantį stalą su dvejais suolais (kurie yra iš abiejų stalo pusių), kurie yra prie įėjimo, prie biliardo salės rytinės sienos dalies. Liudytoja parodo, kad, kai dirbdama ėjo pasižiūrėti, kas vyksta biliardo salėje, tai matė, kad tuo metu ant antro suolo sėdėjo L. D., tuo metu dar E. bare nebuvo. Kai į barą atėjo E. su savo dviem draugais, liudytoja parodo, kad tuo metu buvo prie baro. Vienam iš jų nupirkus 3 alaus bokalus (pirko tikrai ne E.), jie visi nuėjo į biliardo salę. Liudytoja parodo, kad kai išgirdo garsą, panašų į žmogaus kritimą ant grindų, ji tuo metu buvo virtuvėje, kuri yra už baro. Išėjus į baro salę pamatė prie pat baro gulintį L. D., o prie jo E. ir jo du draugus. L. D. gulėjo aukštielninkas, ant nugaros, jo galva nukreipta į terasos duris, tiksliau prie pat terasos durų slenksčio. Liudytoja parodo, kad matė, kaip E. spyrė iš kojos gulinčiam L. D. į galvą. Matė, kad E. iš kojos tikrai pataikė L. D. į galvą. Liudytoja parodo, kad po L. D. kritimo ant terasos slenksčio buvo kraujo dėmių, kurias vėliau parodė valytojai, kad jas nuplautų. Liudytoja parodo, kad L. D. E. su savo dviem draugais pakėlė ir išvilko į terasą. Būdami terasoje, L. D. nuvilko tolyn šiaurės kryptimi, maždaug 4-5 metrus ir paguldė ant terasinių medinių grindų. Liudytoja parodo, kad ji tuo metu būdama terasos tarpdurį pamatė, kaip E. su draugais apspitę gulintį L. D. spardo jo galvą. Liudytoja negali pasakyti, kas spardė ir kiek iš viso buvo spyrių, nes viskas vyko labai greitai, bei jie visą laiką judėjo ir užstodavo vienas kitą. Tačiau liudytoja parodo, kad spyrių buvo daugiau nei vieną kartą. Po to liudytoja parodo, kad E. su savo draugais L. D. pakėlė ir pasodino ant suolo, kuris stovėjo šalia terasos įėjimo durų. Liudytoja parodo, kad išėjus E. ir jo draugams, maždaug po 5 min. iš baro išėjo ir L.. Jis buvo basas, o ne už ilgo vienas iš baro lankytojų, kuris buvo terasoje pasakė, kad L. guli ant žolės. L. D. gulėjo tarp baro terasos ir pėsčiųjų tako ant žolės. Liudytoja tikslios vietos negali parodyti, kur tiksliai gulėjo L. D., bet žiūrint iš baro salės pro terasos duris lygiagrečiai į vakarų pusę, tuo metu matė ant žolės prie pat pėsčiųjų tako gulintį L. D., kuris bandė stotis, bet jam niekaip nesisekė. (2 t., b.l. 80-83, 84-85, 86-92)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja R. Č. parodė, kad iš pateiktų sunumeruotų 12 asmenų nuotraukų, kurioje Nr. 2 yra E. M., Nr. 5 yra D. P., Nr. 11 yra A. Z., kitos nuotraukos yra asmenų nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, R. Č. atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 2, tai E. M.. Šis asmuo 2020 m. liepos 12 d. alaus bare, adr. (duomenys neskelbtini), spyrė ne mažiau nei vieną kartą gulinčiam ant grindų L. D. į galvą. Kitų asmenų, kuriai buvo pateikti, liudytoja R. Č. neatpažįsta ir negali patvirtinti ar šie asmenys įvykio metu buvo alaus bare. E. M. atpažįsta iš bendrų veido bruožų, akių formos, nosies, šukuosenos. Šį asmenį matė ir ankščiau, kuris ateidavo į alaus barą. (2 t., b.l. 93-98, 99-101.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad nurodyta:

1. L. D. nustatyta odos nubrozdinimai, muštinė žaizda pakaušio srityje, kairės pusės smilkinkaulio-momenkaulio lūžis, kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės pusės smilkininės skilties srityje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, pakraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų dešinės smilkininės ir kairės kaktinės skilties sumušimai.

2. Nustatyti sužalojimai padaryti iki hospitalizavimo į Panevėžio ligoninę.

4. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais) į pakaušio ir kairės pusės momeninę-smilkininę sritis, mažiausiai 2 trauminiais poveikiais.

5. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienas po kito, tačiau jų padarymo eiliškumo nustatyti nėra galimybės.

6. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, atmesti galimybės, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti griuvinėdamas, negalima.

7. L. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l. 108-109)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad :

1. L. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti sužalojimai remiantis pateiktais medicinos dokumentų duomenimis, tame tarpe ir radiologiniais tyrimais.

2. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktu, dėl kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio spaudžiančios smegenis, L. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l. 114)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad :

1. 2020-07-12, 17.41 val. galvos Kt tyrime - stebimas potrauminis minkštųjų audinių komponentas - pagal tankį labiausiai panašu į hematomą - dešinės pusės pakaušio srityje. Nustatytas potrauminis minkštųjų audinių komponentas L. D. galėjo būti padarytas vieno-dviejų smūgių pasekoje.

2. Potrauminis minkštųjų audinių komponentas - hematoma pakaušio dešinėje pusėje, atskirai paėmus, gyvam asmeniui būtų kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiuo konkrečiu atveju L. D. padaryta visų galvos ir galvos smegenų sužalojimų visuma gyvam asmeniui būtų kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b.l. 126)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. L. D. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais ir muštine žaizda pakaušyje, kairio smilkinkaulio-momenkaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties dangalu bei po kietuoju kairio pusrutulio dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties ir kairiojo pusrutulio kaktinės skilties sumušimu, tai komplikavosi koma (kliniškai), kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, galvos smegenų pabrinkimu, plaučių uždegimu, organizmo išsekimu.

2. L. D. mirė 2020-11-30, 0.20 val. Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.

3. Aprašyti sužalojimai L. D. padaryti prieš mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-07-12, suduodant smūgius į pakaušio ir kairio smilkinio – momens sritis. Sužalojimų galvoje visuma, gyvam asmeniui būtų kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

5. Galvos sužalojimai L. D. galėjo būti padaryti spardant į galvą, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. (1 t., b.l. 134-136)

Specialistas Gintautas Serbenta parodė, kad L. D. griūvant ant nugaros ir pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietą pagrindą susidarė muštinė žaizda ir aplinkiniai odos nubrozdinimai pakaušyje. Esant L. D. gulimoje padėtyje ant nugaros galėjo būti suduotas smūgis pašaline eiga (spiriant) į kairio smilkinio sritį, ko pasekoje lūžo smilkinkaulio žvynas bei momenkaulis kairėje pusėje, išsiliejo kraujas virš kietojo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu bei atsirado galvos smegenų sumušimo židiniai su kraujo išsiliejimu juose. Nuo tokių sužalojimų, kurie nustatyti L. D., jis galėjo kurį laiką judėti iki kol besiliejantis kraujas sukėlė galvos smegenų spaudimo reiškinius ir jis neteko sąmonės. Kiek laiko L. D. buvo sąmoningas, nustatyti nėra galimybės. Šie sužalojimai sukėlė komą, ko pasekoje vystėsi komplikacijos ir L. D. mirė. Atlikus L. D. lavono kūno ištyrimą nenustatyta kitų sužalojimų. (1 t., b.l. 143-145, 146)

Iš 2020-11-30 VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės rašto matyti, kad ligonis L. D., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), gydėsi VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., jam buvo teikiamos stacionarios paliatyviosios pagalbos paslaugos. 2020 m. lapkričio 30 d. 00.20 val. ligonis, išsekus gyvybinėms funkcijoms, mirė. Ligonis buvo atkeltas iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės neurochirurgijos skyriaus sunkios būklės, nesąmoningas. Diagnozė: Koma po trauminės galvos smegenų ligos (2020-07-12) (GKS-8 balai). Būklė po trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu kairiajame smegenų pusrutulyje, potrauminio kraujo išsiliejimo po subarachnoidiniu dangalu kairiojo smegenų pusrutulio smilkininėje ir kaktinėje dalyse, po trauminio kraujo išsiliejimo po subarachnoidiniu dangalu dešiniojo pusrutulio kaktinėje dalyje, po trauminio kraujo išsiliejimo ant kietojo smegenų dangalo dešiniojo smegenų pusrutulio smilkininėje dalyje ir po trauminių kraujo išsiliejimų į smegenis kairiojo smegenų pusrutulio kaktinėje dalyje ir dešiniojo smegenų pusrutulio smilkininėje dalyje. Būklė po trauminės kairiosios pusės kaktinės ir dešiniosios pusės smilkininės smegenų dalių sumušimo, po kairiosios pusės pakauškaulio ir smilkinkaulio lūžių ir muštinės pakaušio žaizdos. Būklė po operacinio gydymo - subdurinės hėmatomos šalinimo kairiojo smegenų pusrutulio srityje, atliekant osteoplastinę kraniotomiją (2020-07-12). Tetraplegija. Galūnių raumenų atrofija. Būklė po ūmaus kvėpavimo nepakankamumo ir tracheostomijos (2020-07-17). Būklė po ūminio inkstų uždegimo. Ligonio bendra būklė gydymo eigoje išliko sunki, jis buvo nesąmoningas, į kontaktą nesueinamas, kvėpavo pats, bet papildomai buvo skiriamas deguonis, reaguodavo tik į skausmo dirgiklį, buvo pilnai priklausomas nuo aptarnaujančio medicinos personalo, vartomas, maitinamas per nazogastrinį zondą, nekontroliavo dubens organų funkcijų. (2 t., b.l. 3)

Iš 2020-07-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), vakarinė pastato pusė, kur yra įėjimas į alaus barą. Ant betoninių laiptų aikštelės prie alaus baro durų, ant šaligatvio betoninių plytelių rastos nuorūkos. Šalia įėjimo į alaus barą durų, betoninėje šiukšlių dėžėje, rastas tuščias degtinės „H. D.“ butelis. Pastato vakarinėje pusėje yra įrengta medinė terasa, ant terasos grindų rasta rusva panaši į kraują dėmė. (1 t., b.l. 50-53, 54-59)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuoplovoje nuo terasos grindų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su L. D. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe. (1 t., b.l. 66-69)

Iš 2020-11-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas „2020_07_12_16-52-21_852781251“. Moteris praneša greitajai pagalbai, kad (duomenys neskelbtini), prie baro guli vyras virš keturiasdešimties metų, su praskelta galva, kvėpuoja. (2 t., b.l. 8-10)

Iš Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo užfiksuoti 2020-07-12 telefoniniai pokalbiai, kurių ID numeriai: 566, 567, 570, 571. Pokalbiai vyksta tarp abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso A. Z.) ir (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso E. M.). Bendraudamas telefonu E. M. nurodė, kad „Aš ką tik buvau vagone, karoče L. sudaužiau“< >“Sunešiojau L.“< >“aš ką tik L. sulaužiau vagone“ < >“tik viens žmogus buva nupists…“ (3 t., b.l. 67-71, 72).

Iš Panevėžio AVPK KP SNTV 3-ojo skyriaus viršininko R. G. 2021-01-29 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus E. M. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio išklotinės analizę (2021-01-19 tarnybinis pranešimas reg. Nr. IBPS-V-123507-21) buvo nustatyta, kad įtariamasis 2020-07-12 telefonu 9 kartus kontaktavo su asmeniu, kuris naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad šio numerio naudotojas buvo A. Z.. Analizės metu gauta duomenų, kad E. M. telefono signalas jungėsi prie bazinės stoties esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiam tyrimui reikšmingi telefoniniai pokalbiai vykę tarp įtariamojo E. M. ir A. Z. užfiksuoti garso įrašuose Nr. 566, 567, 570 ir 571 (2021-01-28 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas). Tęsiant ikiteisminio tyrimo veiksmus nustatyta, kad telefoninio pokalbio vykusio 2020-07-12 18:20:16 val., tarp įtariamojo E. M. ir A. Z. metu (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas įrašo Nr. 571) nuo 00:01:20 val., E. M. telefoną perduoda D. P., kuris toliau tęsia pokalbį su A. Z.. Judviejų pokalbio metu D. P. kelis kartus pakartoja, kad buvo sumuštas tik vienas žmogus. Pokalbio metu gauti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog įtariamasis D. P. apklausų metu sąmoningai siekdamas nuslėpti įvykio aplinkybes davė melagingus parodymus. 2021-01-05 ir 2020-01-20 apklausų metų D. P. nurodė, kad apie bare įvykusi konfliktą jis sužinojo ne 2020-07-12, o praėjus kelioms dienoms ar savaitėms. Kaip nurodė įtariamasis jis bare jokio konflikto negirdėjo, muštynių nematė. Grįžtant į namus kartu su E. M. pastarasis taip pat nieko apie konfliktą neminėjo. Tačiau iš užfiksuoto telefoninio pokalbio matyti, kad dar tą pačią dieną kai buvo sužalotas L. D., praėjus maždaug pusantros valandos po to kai nukentėjusysis buvo rastas šalia baro, D. P. kalbėdamas su A. Z. patikina, jog bare buvo sumuštas tik vienas žmogus. (3 t., b.l. 80-82)

Iš Panevėžio AVPK KP SNTV 3-ojo skyriaus viršininko R. G. 2021-01-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus mobiliojo ryšio telefonų abonentinių numerių, kuriais naudojosi E. M. ir D. P. analizes matyti, kad abiejų asmenų mobiliojo ryšio telefonų signalai 2020-07-12 jungėsi prie tos pačios bazinės stoties esančios adresu

(duomenys neskelbtini), signalų kryptis link jų namų esančių (duomenys neskelbtini). Tuo metu kai alaus bare buvo sužalotas L. D., E. M. ir D. P. telefonų signalai jungėsi prie bazinių stočių esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), kryptis link (duomenys neskelbtini)., esančio alaus baro. Po bare įvykusio konflikto tiek E. M., tiek D. P. telefonai vėl pradeda jungtis prie bazinės stoties esančios adresu (duomenys neskelbtini), kryptis link jų namų. Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad po telefoninio pokalbio su L. D., kurį girdėjo R. L., E. M. kartu su R. L. kaimynu D. P. nuvyko į alaus barą esantį (duomenys neskelbtini). Po įvykusio konflikto, kurio metu buvo sužalotas L. D., R. L. iškviestu taksi automobiliu E. M. ir D. P. grįžo atgal į namus. (3 t., 89-91, 92)

Iš Panevėžio AVPK KP SNTV 3-ojo skyriaus viršininko R. G. 2020-12-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus R. L. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio išklotinės analizę galima pagrįstai teigti, kad R. L. 2020-07-12 nebuvo nuvykusi į vakarinę Panevėžio miesto dalį, kurioje yra alaus baras. Tikėtina, kad visą dieną ji praleido pietinėje miesto dalyje kur gyvena. Tačiau iš pateiktų mobiliojo ryšio operatorių duomenų matyti, kad tuo laikotarpiu kada alaus bare buvo sužalotas L. D., R. L. net keturis kartus telefonu bendravo su D. P., kas leidžia pagrįstai suabejoti jos 2020-12-03 duotais parodymais jog ji nežinanti su kuo į barą išvyko E. M.. Tyrimo metu nustatyta, kad D. P. yra R. L. kaimynas gyvenantis gretimame bute. Taip pat analizės metu nustatyta, kad po L. D. sumušimo praėjus maždaug valandai laiko R. L. skambina R. Č., kuri dirbo bare galimai sužinoti apie įvykusį konfliktą. Ką parodymų metu patvirtino ir pati R. Č., jog ji R. L. pranešė apie bare įvykusį konfliktą. (3 t., b.l. 101-103, 104)

Iš Panevėžio AVPK KP SNTV 3-ojo skyriaus viršininko R. G. 2020-12-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus išklotinės analizę matyti, jog R. L. paskambino R. Č., kuri tuo metu dirbo alaus bare, jau po L. D. sužalojimo, kuris prie alaus baro buvo rastas apie 16:50 val., (iškvietimas GMP). Taip pat 2020-12-08 papildomos apklauso metu R. Č. parodė, kad po įvykio ji bendravo su R. L., kuriai pranešė, kad E. sumušė L.. Atlikus 2020-07-13 R. Č. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio išklotinės analizę gauta duomenų, kad 13:47 val., R. L. vėl skambino R. Č.. Pokalbis truko 70 sekundžių. (3 t.,b.l. 105-107, 108)

Iš 2021-01-25 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuoti 4034 garso įrašai, iš kurių įrašuose Nr. 1232, 1255, 1265, 1578, 1581, 1583, 1586, 1589, 1630 ir 3016 užfiksuoti duomenys turintys reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Užfiksuotuose įrašuose yra R. L., kuri naudojasi mobiliojoryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pokalbiai su savo sese L. M. (abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), R. Č. (abonentiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini)), pravarde „Z.“ (abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini)), D. P. (abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini)).

Įraše Nr. 1232 ir 1265 užfiksuotas pokalbis tarp R. L. ir sesers L. M.. Pokalbio metu L. M. patarė R. L. kokius parodymus duoti ikiteisminio tyrimo metu (M- ... pasakysi buvau durna, melavo į akis gi man viena šnekėjo sakykim ane ir ir aš ten nežinau jis man kitaip sakė nu o ką aš žinau. Man sake kad nieko nebuvo ir viskas, aš nieko nežinau jis man gynėsi ir vsio). Pažymėtina, kad abu šie pokalbiai vyko prieš R. L. apklausą pas ikiteisminio tyrimo tyrėją.

Įraše Nr. 1255 pokalbis vyko tarp R. L. ir R. Č.. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad R. L. labai nervinasi prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, kadangi nežino kokius parodymus duoti ( L-… nieko, aš nervuojuos, nežinau ką sakyt, kad gyvenam sakysiu buva gal aplamai tą dieną pas mane jis namuose, niekur neišeidavo, nieko aš nežinau, pletkai, nesąmonės ir viskas). R. Č. pataria R. L. apklausos metu sakyti tiesą (Č- Nu tai va nu. Tu nu tai nebenuslėpsi tu negali sakyt, kad jis buvo pas tave namuose jeigu jis primušė, kaip tu gali taip sakyt. Či faktas jau, či aiškiai matosi, kad meluoji tada nu). Taip pat pokalbio metu R. L. bando sužinoti kokius apklausos metu R. Č. davė parodymus (L- Tai va. O žino, kad jis buvo bare tą dieną?) Iš gautų duomenų matyti, kad R. L. prieš apklausą bando sužinoti kokius parodymus yra davę proceso dalyviai. Pokalbio metu užfiksuoti duomenys leidžia kritiškai vertinti ir pačios R. L. parodymus duotus 2021-01-20. Apklausoje ji nurodė, kad apie E. M. galimai padarytą nusikalstamą veiką iš R. Č. ji sužinojo 2020-12-04 būdama darbe. Tačiau telefoninis pokalbis apie bare įvykusį konfliktą, tarp judviejų įvyko jau 2020-12-03.

Įraše Nr. 1578 užfiksuotas pokalbis tarp R. L. ir asmens pravarde Z.. Pažymėtina, kad šis pokalbis vyko po L. D. mirties. Pokalbio metu asmuo pravarde Z. paprašo R. L., kad ši atsiųstų savo kaimyno telefono numerį (Z- Tu gali sava kaimyną tą kaip jis R., pizdolka nachui ryža tą padlos numerį duot man). R. L. pasitikslina ar jam reikalingas D. numeris (L- D.). Asmuo pravarde Z. įspėją R. L., kad atsirado problemų galimai dėl L. D. mirties (Z- Ar D. ar kaip jo vards aš nežino, no. Gali, gali įmest man bišk numeriuką, nes če patikėk problemos patikėk kokios plist). R. L. pažada numerį atsiųsti (L- Supratau aš tau tuoj persiusiu).

Įraše 1581, užfiksuotas SMS pranešimas kuriame R. L., Z. išsiunčia telefono numerį (L – (duomenys neskelbtini)). Tyrimo metu nustatyta, kad šio numerio naudotojas yra D. P..

Įrašas Nr. 1583. Pokalbio metu asmuo pravarde Z. pasako R. L., kad D. P. neatsiliepia į skambutį (Z- Ne va dabar aš jam bandžio prisiskambint jis man nekelia. Nes če, nes če ...). R. L. pažada neiti iki D. P. (L - Aš pasakysiu aš nueisiu iki jo dabar).

Įrašas Nr. 1586. R. L. paskambinusi D. P. paprašo susitikti su ja (L- Išlysk D.).

Įrašas Nr. 1589. Pokalbis vyksta tarp D. P. ir asmens pravarde Z.. Šio pokalbio metu Z.pasiūlo D. P. susitikti (Z- Zdarova. A girdi reikėtų biški susibėgt paplepėt). Tuo pačiu Z. nurodo, kad pokalbis vyks dėl E. ir D. P. bendrų reikalų ir perspėja, kad situacija yra baisi (Z- ... nes nes nes žinok če če tavo ir E. bendr tėm jeigu ka. Yra bais, bais yra iš karto perspėju). D. P. iškarto supranta, kad pokalbis galimai bus apie konfliktą bare (P- A tada supratau).

Įrašas Nr. 1630. Asmuo pravarde Z. paskambinęs R. L. pasako, kad nusprendė nesikišti į D. P. ir E. M. reikalus (Z- Ai norėjau aš atvaryt su tava tuo kaimynėl paplepėt bet aš galvoj nachui aš kišuos kažkur tai. Teisingai?, Z- Nachui tegu pats sprendžias tas sava problėms). Tolimesnio pokalbio metu R. L. nurodo, kad dėl kelių pasakytų žodžių žmogus negalėjo būti nužudytas, o pareigūnai duomenų apie tai daug neturi (L- Nu kas va nuvažiava pasišnekėt dėl kelių žodžių ten pasakytų, ti gi žmogaus neužmuš. L- Nieko iš tikrųjų labai neturi). Asmuo pravarde Z. R. L. pasako, kad baro darbuotoja žadėjo viską papasakoti (Z- Nu čė ne aišk, kas, kaip, ką, duod žinai kas ką šnek. Ta kita barmene ti gi sake, saka aš viską papasakos).

Įrašas Nr. 3016. Pokalbis vyko tarp R. L. ar asmens pravarde Z.. Pokalbio metu R. L. informuoja, kad D. P. yra kviečiamas į policiją kaip įtariamasis (L- Žėk aš labai susinervavau, pas D. šiandien buvo krimai, kaimyną. Typo kaip įtariamasis). Asmuo pravarde Z. pasako, kad tai yra blogai (Z- Či yra chujovai, či yra chujovai). R. L. Z. informuoja, kad D. P. jau žino kokius parodymus duos apklausos metu, tačiau ji nėra tikra ar tai ką pakeis (L- Ti sakau. Sako jisai, aš žinau ka šnekėti ten visa ką, ir taip toliau.Bet supranti aš nežinau kaip bus). Asmuo pravarde Z. dar kartą išreiškia nuogąstavimą dėl to jog buvo nustatytas kitas asmuo kartu su E. M. dalyvavęs konflikte (Z- Aik tu bliat če kaip blogai tu net neįsivaizduoji, kad kad jį atkapste kaip, kaip kaip yra blogai). Tolimesnio pokalbio metu Z., R. L. pasako, kokie asmenys ikiteisminio tyrimo metu galėjo duoti parodymus (Z- Tai aiški nachui, nes va V., R. ir karoče, o trečs karoče yra ta karoče barmėne. Bus trečs, barmėne). (3 t., b.l. 138-148, 149)

Iš 2021-01-20 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuoti 3336 garso įrašai, iš kurių įrašuose Nr. 786, 818, 1223 ir 1249 užfiksuoti duomenys turintys reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Užfiksuotuose įrašuose yra R. Č., kuri naudojasi mobiliojo ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pokalbiai su savo sese V. N. (abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini)), savo dukra I. L. (abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini)), R. L. (abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini)), R. L. (abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini)).

Iš pokalbio įrašo Nr. 786 matyti, jog pokalbis vyksta apie alaus bare įvykusi konfliktą, kurio metu buvo sužalotas L. D.. Pokalbis vyko po R. Č. apklausos policijoje. Pokalbio metu R. Č. savo sesei V. N. pasako, jog apklausos metu ji nebeturėdama išeities, kadangi policijos pareigūnai viską žinojo ji papasakojo, kad matė kaip E. M. spyrė L. D. (Č-Nu tai dabar sakiau, kad ... prie durų mačiau kaip spyrė, nu viskas aš nebeturėjau išeities, jie viską žiną. Nu, ti va). Taip pat pokalbio metu ji nurodo, jog E. M. ji buvo perspėjusi apie tai kad policijos pareigūnai žino apie jo padarytą nusikaltimą (Č-...aš jam ir pačiam sakiau, dar kaip į barą ateidava, sakau žinok jie viska žina sakau ką aš žinau). Pokalbio eigoje R. Č. nurodo ir priežastį kodėl pirmos apklauso metu ji neigė bare mačiusi konfliktą (Č-Nu tai va tai va, no. Ti sakau aš tai namo tai bijosiu pareit, tai jeigu grasinimų skambučių sulauksit skambinkit mum, sako či žinokit be grąsinimų... Č-Draugai tai lieka no). Pokalbio metu R. Č. sesei prisipažįsta, jog nurodė ne visas jai žinomas aplinkybes (Č-...nu tai va į tai da visko nepasakiau, bet ai. Kiek pasakiau tiek užtenk no).

Įraše Nr. 818 užfiksuotas pokalbis tarp R. Č. ir jos dukros I. L.. Pokalbis vyko po R. Č. apklausos policijoje. Kalbama apie konfliktą įvykusi alaus bare. Pokalbio metu R. Č. dukrai pasako, jog neturėdama išeities ji turėjo išduoti asmenį, kuris bare sumušė L. D. (R. - Kitos išeities neturėjau turėjau aš jį išduoti turėjau viska pasakyt). Tačiau ir dukrai prisipažįsta, jog apklausoje papasakojo neviską (R. - Nu turėjau pasakyt, kad mačiau, kodėl kažkas visko iki galo nepasakiau, bet pasakiau, R. - Nu ir tam dar visko nepasakiau, bet ai nu kiek pasakiau tiek nu nežinau, viskas man taip daba yra sumaištis galvoj, tu pati supranti). Tolimesnio pokalbio metu R. Č. nurodo kodėl ji bijo papasakoti visas aplinkybes (R. - Čia mamos nebėra, čia tas vėl tes policijos, oi nežinau nu yra kaip yra pasakiau nu i viskas, nu į ką, sakau tai kaip man dabar po darbo reiks namo pareit baisu, R. - Vis tiek teisman nu aš vienu žodžiu tėvui susakiau viska ka daryt kas kaip pasakiau jei manes nebebus gal aš po darbo galiu nebegrįžt nu ka aš žinau kaip ten kas bus, R. - Nu tai taip, bet aš paliudijau tu supranti).

Įraše Nr. 1223 užfiksuotas pokalbis vykęs tarp R. Č. ir R. L., kurio metu R. Č. praneša R. L. apie tai jog policija žino įvykio aplinkybes, bei pasiūlo nieko nebeslėpti (Č-Jie viską žino R. jau nebegali neigt žinok). Pokalbio metu L. pasiteirauja, ką jai reikia sakyti (R-Nu taip bet prie ko čia aš dabar ką man daryt, ką man sakyt?). R. Č. pasiūlo nieko nebeslėpti (Č-Nebeišsisuksi reik sakyt ir vsio, nes viską žino, Č-... tai gi nieko čia nebenuslėpsi žinok ir vsio). Pažymėtina, kad šis pokalbis tarp R. Č. ir R. L. vyko R. L. gavus šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo tyrėją. Gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad R. L. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kadangi ji teigė, jog su R. Č. telefonu nebendravo.

Įrašas Nr. 1249. Pokalbis vyko tarp R. Č. ir kitos baro darbuotojos R. L. apie bare įvykusį konfliktą. Pokalbio metu R. Č. pasako, kad matė kaip buvo spirta (Č - Nebėra tai va, turėjau pasakyt kad mačiau kaip jisai jam spyrė, aš visko nepasakiau, Č - Nu kad prie balkono durų spyrė nu, viską žino, kad jis). Taip pat nurodo, kad davė nepilnus parodymus apklausos metu (Č - Nu ir ką nu ir žinok aš nu daug ko dar neatsakiau spyrė prie balkono, spyrė sakau, buvo jis, ar buvo jis tuo momentu). Tuo pačiu nurodo ir priežastį, kodėl bijojo duoti išsamius parodymus (Č - Nu tai žinok ir teisme kvies kaip liudytoją, reikės pasakyti, Č - Paskui bijosiu namo pareit). (3 t., b.l. 150-160, 161)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis E. M. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog nesudavė L. D. nei vieno smūgio, L. D. nukrito bare ant grindų, todėl galėjo pats susižaloti. Išėjus į baro terasą L. D. smūgį į galvos sritį sudavė D. P., o jis L. D. pasodino ant suoliuko, po to palydėjo jį iki kioskelio. Šiuos jo parodymus teismas vertina kaip prieštaraujančius byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams ir juos atmeta, vertina juos kaip pasirinktą gynybos būdą, siekį išvengti atsakomybės. Nors kaltinamasis tvirtino, jog niekaip neprisidėjo prie L. D. sužalojimo, jog važiavo į barą pasiaiškinti su L. D. daugiau D. P. iniciatyva, tačiau jo paties parodymai, liudytojos R. L., D. P. parodymai tik iš dalies patvirtina kaltinamojo versiją. Iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, jog L. D. paskambinus telefonu ir kalbantis su R. L., tarp jų įvyko konfliktas, nes L. D. negražiai, nepagarbiai su ja kalbėjo. Todėl kaltinamasis išsikviestu taksi automobiliu ir kartu su D. P. važiavo į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), vadinamą „v“ aiškintis santykių su L. D.. Liudytojas D. P. parodė, jog nuvažiavus į barą, iš pradžių E. M. ir L. D. pasisveikino, paskui po kiek laiko pradėjo ginčytis dėl to konflikto ir tada E. M. trenkė L. į veido sritį. Kai trenkė, tuo metu jie abu stovėjo. Tada L. atbulas nukrito ant žemės, ant nugaros. Paskui E. padėjo jam atsistoti ir padėjo išeiti į terasą, nes jie visi ėjo rūkyti. Būnant terasoje stovėjo, rūkė. Jis girdėjo, kad jie abu ginčijosi. L. jau buvo ramus, nes jau buvo gavęs, o E. ant jo šaukė, kad šis kažką negerai padarė. Būnant terasoje liudytojas matė kaip E. M. buvo užsimojęs koja, matė kaip L. buvo parvirtęs. Grįžtant į namus taksi automobiliu kalbėjo su E. apie muštynes. E. sakė, kad L. iškrito nuo jo smūgio. Liudytojas patvirtino savo parodymus duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jog pirmą smūgį kumščiu E. M. sudavė bare prie stalelio, smūgis buvo stiprus, nes L. D. nukrito ant nugaros ir jam matėsi praskeltas pakaušis, kraujas. Vėliau išėjus į baro terasą, matė kaip E. M. užsimojo koja suduoti L. D.. Liudytojas po įvykio kalbėjo su asmeniu, pravarde „Z.“, kuris galvojo, kad kaip ir jo žmogų sumušė, bet pasirodo, kad L. ne jo žmogus. Kalbėjo tik telefonu. Kiek jis pamena, tai E. žodžiai buvo, kad L. gavo, o ne „Z.“ draugas. E. tik pasakė, kad L. „nuo jo prasileido“ ir viskas. Liudytoja R. Č. patvirtino, jog tą dieną jai dirbant bare, matė ten esančius L. D., E. M.. L. D. sėdėjo bare, atėjo E. dar su dviem draugais, aiškinosi. Prieš tai kitoj salėje girdėjo, jog jie pykosi, aiškinosi. Po to L. atitempė į salę prie baro, tada matė, kaip E. jam spyrė į galvą. E. spyrė jam į galvą prie balkono durų, L. gulėjo ant grindų, E. jam gulinčiam ir spyrė į galvą. Ji pasakė, kad kvies policiją. Paskui jį ištempė į balkoną, pasodino ant suolo. Ten tame balkone dar kartą spyrė jam, pasakė, kad kvies policiją, bet jie labai greitai pasišalino, kai iškvietė greitąją, jų jau nebebuvo. E. prašė nekviesti policijos. L. D. atsistojo ir išėjo iš baro. Matė žaizdą galvoje ir kraują. Taip pat ant balkono slenksčio buvo kraujo dėmė. Apie kraujo dėmes patvirtino ir valytoja O. R., kuri išvalė kraują. Nors kaltinamasis ir gynėjas stengėsi sumenkinti liudytojos R. Č. parodymus, neva jie prieštaringi ir jais negalima tikėti, jog liudytoja meluoja, tačiau iš liudytojos apklausų ir teisme duotų parodymų matyti, jog liudytojos R. Č. parodymai iš esmės nesikeitė, tik jie buvo papildomi naujomis detalėmis. Liudytoja nurodė, jog pradžioje visko smulkiai nepasakojo, nes labai bijojo E. M. ir jo draugų, jog jie darys jai poveikį, jog jai reikia iš darbo naktį grįžti į namus ir ji bijojo, būti užpulta, sumušta. Ji skambino sesei ir nurodė, jog bijo to asmens draugų. Šiuos jos parodymus patvirtino liudytoja V. N.. Ji parodė, kad jos sesuo R. yra sakiusi, kad 2020 metų vasarą aludėje kažkas mušėsi, kad dabar ji bijos eiti namo. Ji pasakė R., kad ji kviestųsi vyrą, kad ateitų jos pasitikti. Gali būti, kad ji bijojo tų asmenų, kurie mušėsi. Liudytoja R. Č. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas, kur bare buvo nugriuvęs L. D. ir kur E. M. spyrė L. D. į galvą. Taip pat liudytoja atpažino iš nuotraukų E. M., kaip asmenį, spyrusį L. D. ne mažiau vieną kartą į galvą. R. Č. parodymų tikrumą patvirtina ir jos pokalbiai telefonu seserei V. N., kuriai nurodo mačiusi, kaip spyrė prie durų L. D., taip pat nurodo, kad E. M. po įvykio sakė, kad pareigūnai žino apie jo padarytus veiksmus. Liudytoja I. L. patvirtino, kad jos mama R. Č. jai sakė, kad bare įvyko muštynės, sakė, kad bijo grįžti namo, kad nežino kaip konkrečiai elgtis, kad buvo policijoje apie įvykį davė parodymus. Sakė, kad pradžioje bijojo detaliai nurodyti aplinkybes apie muštynes, minėjo, kad yra to žmogaus, kuris sumušė, draugų laisvėje, kurių ji bijo, kad bijo grįžti namo, nes tas sumuštas žmogus po to mirė ligoninėje. Telefoninis pokalbis R. Č. ir jos dukros I. L. patvirtina, kad R. Č. dukrai pasakė, kad kitos išeities neturėjo, turėjo jį išduoti, turėjo viską pasakyti. Taip pat pokalbio metu nurodo, jog ne viską iki galo papasakojo pareigūnams, nes ji bijo papasakoti viską (3 t. b.l. 150-160,161). Liudytojos R. Č. parodymai sutampa su liudytojo D. P. parodymais. Liudytojų R. Č. ir D. P. parodymai atitinka ir teismo medicinos specialisto išvadą bei paaiškinimus dėl L. D. mirties priežasties ir aplinkybių, tai yra, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais į pakaušio ir kairės pusės momeninę smilkininę sritis, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galėjo būti padaryti spardant į galvą, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. L. D. esant gulimoje padėtyje ant nugaros, galėjo būti suduotas smūgis, spiriant į kairio smilkinio sritį, ko pasekoje dėl patirtų sužalojimų L. D. mirė 2020-11-30 0.20 val. palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje (1 t.b.l.134-136). Be tiesioginių įvykio liudytojų parodymų, jog E. M. sužalojo L. D., jo kaltę įrodo ir telefoninių pokalbių išklotinės. Teisme perklausius šiuos pokalbius matyti, jog pokalbio E. M. su A. Z. metu, E. M. pasako, jog „aš ką tik buvau vagone, karoče L. sudaužiau“<...> „Sunešiojau L.“<...> „Aš ką tik L. sulaužiau vagone“ <...> „tik viens žmogus buva nupists..“ (3 t.b.l.67-71,72). Iš telefoninių pokalbių, įvykusių tarp liudytojų A. Z. ir D. P. matyti, kad D. P. nurodo, kad bare buvo sumuštas tik vienas asmuo. Nors teisme kaltinamasis ir liudytojas A. Z. nurodė, jog neprisimena tokio pokalbio, tačiau analizuojant įvykių seką matyti, kad pokalbio metu nurodytos aplinkybės atitinka byloje ištirtus duomenis, jog E. M. sužalojo L. D.. Liudytojos R. M. (L.) telefoninis pokalbis su liudytoja R. Č. patvirtina, jog liudytoja R. M. (L.) suinteresuota padėti kaltinamajam E. M., rengiasi tyrėjams sakyti netiesą, jog E. M. tuo metu liepos 12 d. buvo pas ją namuose ir niekur nebuvo išėjęs. Liudytoja R. Č. paprieštarauja, jog ji negalinti meluoti, sako, jog „tu nebenuslėpsi tu negali sakyt, kad jis buvo pas tave namuose, jeigu jis primušė, kaip tu gali taip sakyt. Či faktas jau, či aiškiai matosi, kad meluoji tada nu“. Iš telefoninių pokalbių R. L. ir asmens „Z.“ matyti, jog pokalbis dėl L. D. mirties, Z. prašė R. L. kaimyno D. P. telefono numerio , nes atsirado problemų dėl L. D. mirties. Iš telefoninio pokalbio D. P. ir asmens „Z.“ matyti, jog Z. pasiūlo D. P. susitikti dėl E. ir D. P. bendrų reikalų ir perspėja, jo situacija yra baisi. Iš telefoninio R. L. ir asmens vardu Z. pokalbio matyti, jog tariamasi kokius parodymus duos D. P., kokius parodymus galėjo duoti kiti asmenys (3 t. b.l.138-148,149). Šie telefoniniai pokalbiai patvirtina, jog asmenys suinteresuoti padėti E. M. ir siekia išsiaiškinti kokius parodymus davė apklausiami asmenys. Liudytojas A. Z. pats įvykio nematė, tačiau iš perskaitytų jo duotų ikiteisminio tyrimo metu parodymų matyti, kad jis girdėjo, kad bare visi baro lankytojai sakė, kad E. su savo draugais sumušė L. D.. Kiek baro lankytojai pasakojo, kad iš pradžių muštynės vyko pačiame bare, L. su E. ir jo draugais mušėsi, tačiau nežino kur tiksliai, ar kur stovi biliardo stalas, ar baro salėje, o po to mušėsi lauke, išėję iš baro (3 t.b.l 138-139). Liudytoja R. L. patvirtino, jog jai R. Č. pasakojo, jog bare kilo muštynės dėl to, kad L. įžeidė R. ir tuomet į barą atėjo R. sugyventinis E., kuris sumušė L.. Liudytoja V. G. taip pat patvirtino, jog ji girdėjo, jog E. L. sumušė dėl to, kad L. paskambino R. ir ją iškoliojo. Tada E. kartu su R. kaimynu D. nuvažiavo su taksi į alaus barą ir sumušė L.. Liudytojas R. T. patvirtino, kad jis girdėjo, jog L. sumušė „E.“. Kai jis pats paklausė E. M. ar tai jis sumušė L. D., pastarasis paneigė, bet liudytojui susidarė įspūdis, jog E. M. labai teisinasi, todėl galėjo sumušti L..

Visi šie įrodymai ištirti teisme laikytini tinkamais kaltinamojo E. M. kaltės įrodymais. Liudytojų parodymai, specialisto paaiškinimas, specialisto išvada, liudytojos R. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, garso įrašų išklotinės, teisme perklausyti garso įrašai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitą, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. M. suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, padarė L. D. sužalojimus gyvybiškai svarbioje kūno vietoje galvoje. Įvertinus įvykio aplinkybes, smūgių sudavimas buvo susijęs su E. M. ir L. D. santykių aiškinimusi, tačiau konstatuoti, jog E. M. veiksmai buvo kryptingi, siekiant nukentėjusįjį nužudyti, nėra pagrindo, nors padaryto sužalojimo lokalizacija nekelia abejonių ir yra akivaizdu, jog kaltinamasis smūgiavo L. D. į gyvybiškai svarbią kūno dalį –galvą. E. M. turėjo numatyti, kad nuo jo suduoto smūgio į galvą, L. D. griūdamas ant kietos grindų dangos- plytelių gali sunkiai susižaloti. Byloje nėra nustatyta objektyvių duomenų, kad E. M. turėjo tiesioginę tyčią nužudyti L. D.. Iš specialisto išvados matyti, jog smūgiai buvo suduoti į galvos sritį, kurie konstatuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl suduodamas smūgius, spirdamas į galvos sritį kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Teismas daro išvadą, jog nužudymą E. M. padarė veikdama netiesiogine tyčia - smurtaudamas suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl smūgių kiekio ir jų lokalizacijos pavojingumo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nužudė L. D. veikdamas netiesiogine tyčia.

Taip pat byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. M. smurtinius veiksmus įvykdė viešoje vietoje, alaus bare, matant kitiems asmenims, tame tarpe ir liudytojams D. P., R. Č., kas rodo ypatingą nepagarbą ir cinizmą aplinkiniams ir aplinkai.

Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo E. M. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina kad E. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) priklausančiame alaus bare, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį nukentėjusiajam L. D., padarydamas nukentėjusiajam hematomą pakaušio dešinėje pusėje, galvos sumušimą, pasireiškusiu odosnubrozdinimais ir muštine žaizda pakaušyje, kairio smilkinkaulio-momenkaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties dangalu bei po kietuoju kairio pusrutulio dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties ir kairiojo pusrutulio kaktinės skilties sumušimu, ko pasekoje nuo galvos sužalojimų visumos nukentėjusysis VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje 2020 m. lapkričio 30 d. 00. 35 val. mirė, tyčia jį nužudė ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje 284 straipsnyje.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusioji J. H. pareiškė byloje 612 Eur ieškinį dėl turtinės ir 10 000

Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ji rūpinosi brolio L. D. laidotuvėmis ir kapo sutvarkymu. Nors ji pati negalėjo atvykti ir dalyvauti laidotuvėse dėl covid-19 paskelbto karantino, tačiau tai sutvarkė laidojimo bendrovė, ji sumokėjo laidojimo išlaidas, todėl turtinė žala yra laidojimo išlaidos. Ji laidojimo išlaidų iš viso patyrė 924 Eur, tačiau 300 Eur ji gavo vienkartinę pašalpą, todėl ją išminusavo iš ieškinio. Neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia dvasiniais pergyvenimais, nes dėl nužudymo neteko vienintelio brolio, su kuriuo palaikė šiltus, artimus santykius. Nors ji gyvena užsienio valstybėje, tačiau reguliariai bendravo su broliu L. D. ryšio priemonėmis, visada susitikdavo, kai tik atvykdavo į Lietuvą. Jis buvo artimiausias žmogus, daugiau Lietuvoje artimų žmonių, giminių, pas kuriuos galėtų atvykti, neturi. Ji mano, jog 10 000 Eur neturtinė piniginė suma atitiktų jos patirtus dvasinius išgyvenimus netekus vienintelio brolio.

Nukentėjusiosios J. H. ieškinys 612 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintinas pilnai. Iš nukentėjusiosios J. H. parodymų, liudytojų parodymų, specialisto išvados ir kitų įrodymų matyti, jog L. D. kaltinamojo E. M. veiksmais buvo padaryti sužalojimai galvos srityje, nuo kurių jis mirė. Nukentėjusioji pateikė dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatą dėl L. D. laidojimo išlaidų 924 Eur sumoje ir mokėjimo dokumento kopiją apie sumokėtą sumą 612 Eur. (5 t.b.l.170,171). Šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais, todėl priteistinos iš kaltinamojo E. M..

Nukentėjusiosios J. H. ieškinys 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkinamas pilnai. Nukentėjusioji J. H. yra nužudytojo L. D. sesuo. Dėl brolio netekties ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Nors kaip ir paminėta ji gyvena užsienyje, tačiau nuolat palaikė artimus ryšius su broliu, bendravo nuotolinėmis priemonėmis, atvykusi į Lietuvą , visada su juo susitikdavo, jų santykiai buvo geri. Jis buvo vienintelis jai artimas žmogus Lietuvoje. Matydama ne itin gerai charakterizuojamą brolio būdą, ji stengėsi jam padėti, morališkai palaikyti, todėl brolis stengėsi keisti gyvenimo būdą, nors jam tai sunkia sekėsi. Kaip matyti, iš bylos duomenų nužudytasis kitų artimų asmenų neturėjo, jo laidotuvėmis rūpinosi sesuo J. H.. Nukentėjusiosios J. H. patirti išgyvenimai netekus artimo žmogaus –brolio neabejotinai sukelia pasekmes, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. prasme, ir yra neturtinė žala, kuri turėtų būti atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo E. M. nusikalstamų veiksmų, todėl jis šią žalą ir privalo atlyginti. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį (iki suėmimo kaltinamasis dirbo pagal verslo liudijimą, pastovių pajamų neturėjo, turto neturi), o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis 10 000 Eur nėra pernelyg didelis, pagrįstas ir ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo E. M.. Iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusios J. H. atstovavimo išlaidos advokato pagalbai apmokėti 1560 Eur. Iš pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas ir Swed banko mokėjimo nurodymų matyti, jog J. H. sumokėjo iš viso 1560 Eur advokatui už atstovavimą ikiteisminiame tyrime, už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme (6 t. 76-82).

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 13 479,62 Eur ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl sveikatos priežiūros paslaugų (2 t. b.l. 15-20). Ieškinys tenkinamas. Iš byloje esančio ieškinio dėl žalos atlyginimo ir dokumentų matyti, jog L. D. buvo gydytas nuo 2020-07-12 iki 2020-08-13 VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. 2020-08-13 buvo perkeltas į Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, kur buvo teikiama paliatyvioji pagalba iki 2020-11-30 kol mirė. Gydymo ir teiktos pagalbos suma – 13 479,62 Eur (2t. b.l.18). Kadangi kaltinamasis padarė L. D. specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, nuo kurių L. D. neatsigavęs iš komos būsenos, mirė, todėl jis atsakingas už šias gydymo įstaigos patirtas išlaidas ir ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo E. M..

Daiktai

Daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus: nuorūka rudos spalvos (voke Nr.1), nuorūka „Cesterfil“ (voke Nr.2), degtinės butelis „H. D.“ (kartoninėje dėžėje), biologinė nuoplova (voke), saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t.b.l.75-77), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu kaip menkaverčiai sunaikintini. Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (spec.pakete Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t.b.l.75-77), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu gražintinas savininkui E. M..

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę E. M. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), kita nesunkių, veikos tyčinės, baigtos. Labai sunkaus nusikaltimo padarymas – L. D. nužudymas sukėlė nepataisomas sunkias pasekmes tai yra atėmė žmogaus gyvybę. Kaltinamasis teistas penkis kartus, iš jų ir už smurto panaudojimą, sukeliant sunkų sveikatos sutrikdymą ( 4 t. b.l.29-39) . Nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, eilę kartų baustas administracine tvarka (4 t. b.l, 18-28). Iš Sodros DB duomenų išrašo matyti, jog E. M. dirbo įsigijęs verslo liudijimą, vykdydamas individualią veiklą (4 t.b.l.15), pagal gyvenamąją vietą neigiamai charakterizuojamų duomenų negauta. Iš medicinos pažymėjimo matyti, kad lankėsi pas psichologą, pas psichiatrą nesilankė, nėra duomenų, jog įrašytas į priklausomybių ligų ir psichikos sveikatos centre apskaitą (4 t. b.l.73). Kaltinamasi kaltės nepripažino. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir yra viena sunkinanti aplinkybė, į tai jog įstatymas už labai sunkų nusikaltimą numato išskirtinai tik laisvės atėmimo bausmę ir prieina išvados, kad kaltinamajam E. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti E. M. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 284 straipsnį E. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė parenkant jos dydį sankcijoje numatytą vidurkį.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo E. M. išieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo 1133,06 Eur į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303,308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų.

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1,2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1,2 dalimis į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime suėmime nuo 2020-12-03 iki 2021-12-02.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos tai yra nuo 2021-12-02.

Kardomąją priemonę-suėmimą E. M. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios J. H. ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš E. M. 612 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti J. H. naudai.

Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš E. M. 13 479,62 Eur Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti dėl suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

Priteisti iš E. M. nukentėjusiajai J. H. 1560 Eur patirtas išlaidas advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Išieškoti iš E. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo 1133,06 Eur į valstybės pajamas.

Daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus: nuorūką rudos spalvos (voke Nr.1), nuorūką „Cesterfil“ (voke Nr.2), degtinės butelį „H. D.“ (kartoninėje dėžėje), biologinę nuoplovą, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu kaip menkaverčius sunaikinti. Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (spec.pakete), saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu gražinti savininkui E. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Danutė Švitinienė