Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovei V. S. dėl įpareigojimo pašalinti valdymo teisės pažeidimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašė įpareigoti atsakovę O. D. (jos teisių perėmėjus) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu nugriauti savavališkai pastatytą ir neįregistruotą ūkio statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimą indeksu 7Ilp, esantį (duomenys neskelbtini), Plungės m.; teismo sprendimo nevykdant, leisti šiuos darbus organizuoti ir atlikti ieškovei, o atsiradusias pastato nugriovimo išlaidas, išieškant iš atsakovės.

Nurodė, kad ieškovė ir O. D. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Plungės m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 276/509 dalys žemės sklypo, O. D. - 233/509 dalys to paties sklypo. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nustatyta sudarant valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartis. Bendram naudojimuisi paskirtas žemės sklypas, kurio plotas 216 kv. m., plane žymimas indeksu 1, O. D. atskirai naudojimuisi paskirtas 88 kv. m. žemės sklypo plotas, žymimas indeksu.2, ieškovei atskirai naudojimuisi paskirtas žemės sklypo plotas, žymimas indeksu 3. Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso 3/5 dalys šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo su veterinarinės vaistinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu lA1mp, ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 6I1 p. O. D. nuosavybės teise priklauso 4/10 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu lAlmp.

O. D. ūkinis pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 7I1p, pastatytas 1999 m. ieškovei priklausančioje žemėje savavališkai, neturint įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo, projekto ir nesant bendraturčio sutikimo. Pastatas iki ieškinio pateikimo teismui nebuvo įregistruotas ir nuosavybės teisės į jį neįteisintos. Ieškovė buvo įspėjusi O. D. minėtą statinį, kaip savavališkos statybos objektą, nugriauti, nes ieškovė sutikimo jo įteisinimui nedavė ir nesiruošiu duoti. O. D. nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį ieškovės žemės sklype, atsisakė. Ieškovės nuomone atsisakymas nugriauti savavališkai pastatytą ūkinės paskirties statinį jai priklausančiame žemės sklype yra valdymo teisės pažeidimas. Taip pažeidžiamos ieškovės kaip žemės savininko ir bendraturčio teisės, nes ieškovė negali laisvai naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir jį valdyti bei juo disponuoti savo nuožiūra. Ūkinis pastatas užima 18 kv. m. ieškovei priklausančio žemės sklypo. Ūkinio pastato statybos laikotarpiu (1999 m.) galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas numatė, jog statiniai, pastatyti neturint nustatyto leidimo ir reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, turi būti nugriaunami paties savavališko statytojo ar jo sąskaita (CK (1964 m.) 114 straipsnis). Kadangi iki ieškinio pateikimo teismui ūkinis pastatas nebuvo įteisintas, prašė teismą įpareigoti atsakovę (jos teisių perėmėjus) šį statinį nugriauti, kaip savavališkai pastatytą.

Ieškovės nuomone, jai nesutinkant, kad statinys būtų įteisintas, atsakovė (jos teisių perėmėjai) neturės galimybės Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka įteisinti statinio, todėl, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. nugriaunant savavališkai pastatytą statinį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byloje žymimą indeksu 7I1p, esantį (duomenys neskelbtini), Plungės m.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad O. D. niekada nesinaudojo ūkinio pastato dalimi dabartinėje savavališko statinio vietoje. O. D. priklausiusi malkinė yra nugriauta. Statydama ūkinį, jokio projekto O. D. neturėjo, ieškovė rašytinio sutikimo ūkinio pastato statybai nedavė, todėl statinys pastatytas neteisėtai ir turėtų būti nugriautas.

Atsakovė O. D. (kurios teisių perėmėja yra V. S.) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 1999 metais susitarė su ieškove šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Plungės m., statyti ūkinį pastatą, kuris turėjo būti asmeninė, o ne bendroji dalinė nuosavybė. 1999 metais buvo paruoštas projektas, kurio pastatų nužymėjimo schemoje pažymėta, kad indeksu 2 yra projektuojamas ieškovės G. J. ūkinis pastatas – garažas, o indeksu 3 - projektuojamas O. D. ūkinis pastatas. 1999-06-11 projektas suderintas su architektu ir kitomis institucijomis. Paruošusios projektą šalys ėmė statyti ūkinius pastatus, o šių pastatų kadastro duomenys buvo nustatyti 2008-09-29 ir tai atsispindi VĮ „Registrų centras“ išraše apie nekilnojamąjį turtą. Ieškovės pateiktame nekilnojamojo turto išraše matyti, kad tiek ieškovės ūkinis pastatas (eil. Nr. 2.6, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane indeksu 6I1p, tiek atsakovės ūkinis pastatas (eil. Nr. 2.7, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 7I1p, yra apskaityti registre, įtraukti kaip nekilnojamojo turto objektai.

Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, ūkinis pastatas, kurį ieškovė reikalauja nugriauti, yra I grupės nesudėtingas statinys. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 33.1 punktą nesudėtingam statiniui neprivaloma rengti supaprastinto statybos projekto, o kaip statybą leidžiantį dokumentą privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) su žemės sklypo bendraturčiais. P. S. 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą toks sutikimas laikytinas statybą leidžiančiu dokumentu, kuris nėra privalomas tais atvejais, kai dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Ieškovė per įstatyme nustatytą vienerių metų terminą nuo statybos pradžios (1999 metų birželio mėn.) pretenzijų atsakovei nepareiškė, todėl laikytina, jog ieškovės sutikimas statyti ūkinį pastatą neprivalomas. Ieškovės ir O. D. ūkinis pastatas statytas 1999 metais ne savavališkai, o pagal parengtą bendrą projektą kaip vientisas objektas, todėl ieškovės teiginiai dėl savavališkos statybos nepagrįsti.

Iki 2013-09-17 ieškovė nebuvo įteisinusi savo ūkinio pastato VĮ „Registrų centras“. Ieškovė tik 2013-09-12 pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą ir tokiu būdu jos ūkinis pastatas buvo įregistruotas. Ieškovės nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos, todėl LR CK 4.98 str. nuostatos dėl savininkų teisių pažeidimų netaikytinos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nėra surašiusi akto dėl savavališkų statybų, ieškovė į šią įstaigą raštiškai nesikreipė, todėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 11 d. normos netaikytinos.

2004-03-04 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.1991, O. D. ir G. J. nupirko 475 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Plungė. Perkant sklypą, tiek ieškovės, tiek O. D. ūkiniai pastatai buvo pastatyti ir įbraižyti rengiant 2003-11-15 žemės sklypo planą. Šiame plane žemės sklypas buvo padalintas į dalis pažymint jas indeksais A, B, C, D, E. Pirkimo – pardavimo sutartimi O. D. nusipirko 233 kv. m. žemės sklypo, iš to skaičiaus 145 kv. m. naudojama bendrai, plane pažymėta raidėmis A ir B bei 88 kv. m. naudojama atskirai, plane pažymėtą raide E. Ieškovė nusipirko 242 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, iš to skaičiaus tik 58 kv. m. naudojamos bendrai, pažymėtos raide A, ir 184 kv. m. ploto naudojamos atskirai, pažymėtos raide C. 2010-04-30 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr.VP5-96 ieškovė įsigijo dar papildomai 34 m² ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksais D, A bei B. Tokiu būdu dabar ieškovei priklauso 276/509 dalys žemės sklypo, o O. D. 233/509 dalys žemės sklypo. Naudojimosi žemės sklypu tvarka VĮ „Registrų centras“ neregistruota, bendrasavininkės valdo žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl teigti, kad atsakovė pažeidžia ieškovės interesus dėl pastatyto ūkinio pastato, kurio statybai niekada neprieštaravo, nėra pagrindo. Be to, pasirašant žemės sklypo planą bei žymint sklypą riboženkliais, ūkinis pastatas jau buvo pastatytas, ieškovė dėl to pretenzijų nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išarašai, l. 7-11, 75-79) nustatyta, kad ieškovė ir O. D. (po O. D. mirties paveldėjimo teisės liudijimu turtą paveldėjo V. S.) buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Plungės m., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei G. J. nuosavybės teise priklauso 276/509 dalys žemės sklypo, O. D. - 233/509 dalys to paties sklypo. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta 2004-03-04 sudarant valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Bendram naudojimuisi paskirtas žemės sklypas, kurio plotas 216 kv. m., plane žymimas indeksu 1, O. D. atskirai naudojimuisi paskirtas 88 kv. m. žemės sklypo plotas, žymimas indeksu.2, ieškovei atskirai naudojimuisi paskirtas žemės sklypo plotas, žymimas indeksu 3. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 3/5 dalys šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo su veterinarinės vaistinės patalpomis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu lA1mp, ūkio pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 611 p, bei ūkiniai pastatai 4l1ž, 5l1ž O. D. nuosavybės teise priklausė 4/10 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu IAlmp, bei ūkinis pastatas, plane žymimas indeksu 7I1p.

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę V. S. (kaip O. D. teisių perėmėją) per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą ir šiuo metu ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esantį statinį - ūkinį pastatą, plane žymimą indeksu 7I1p. Atsakovei neįvykdžius minėto įpareigojimo, suteikti teisę ieškovei nugriauti savavališkai pastatytą statinį atsakovės lėšomis.

Ieškovės reikalavimas grindžiamas ieškovės kaip bendraturtės ir kaip žemės sklypo savininkės nuosavybės teisės pažeidimu dėl to, kad O. D. priklausantis statinys, pastatytas savavališkai, t.y. be parengto statinio projekto, rašytinio ieškovės sutikimo, leidimo statybai.

Vienas iš savavališkos statybos atvejų yra tuomet, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Neteisėta statyba yra jos atlikimas turint statybą leidžiantį dokumentą arba kai statybos leidimo teisės aktai nereikalauja, bet nesilaikant tam tikrų statybos procedūrą ar statinio techninių parametrų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Jeigu pastatytas statinys be leidimo ir reiškiamos pretenzijos dėl savavališkos statybos, tai taikomos statybą reglamentuojančios teisės normos, kurios galiojo statybos metu (ne pretenzijos pareiškimo metu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad statinys (ūkinis pastatas) pastatytas, neturint privalomo ieškovės sutikimo. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad statinys, kurį ieškovė prašo nugriauti, statytas 1999 m. Tuo laikotarpiu gyvenamojo namo priklausinių (nesudėtingų statinių) statybą reglamentavo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu patvirtintas organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, pagal kurio 4.5.2 p. buvo būtinas notariškai patvirtintas bendrasavininkių sutikimas, jei statinys (valda) priklausė dviem ar daugiau savininkų. Kad namų valdos bendrasavininkiai gali statyti naujus arba rekonstruoti esamus pastatus tik kitiems bendrasavininkiams raštu sutikus, taip pat numatė ir statybos laikotarpiu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 384 „Dėl individualios gyvenamųjų namų statybos“ (nutarimo 1.6 punkto 2 dalis). Taigi, pagal statybos metu galiojusį statybos techninį reglamentą buvo reikalingas bendrasavininkio sutikimas statiniui statyti (rekonstruoti). Atsakovė ieškovės rašytinio sutikimo rekonstruoti ūkinį pastatą nepateikė, todėl konstatuotina, kad statant ūkinį pastatą minėtuose teisės aktuose nustatyta tvarka buvo pažeista.

Ieškovė taip pat teigė, kad statinys laikytinas savavališka statyba dar ir dėl to, kad O. D. neturėjo projekto ir leidimo ūkiniam pastatui statyti (rekonstruoti). Iš tiesų statinio statybos metu galiojusio Statybos įstatymo (1997-06-26 įstatymo Nr. VIII-326 redakcija) 18 straipsnis numatė, kad statiniai Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti, rekonstruoti, remontuoti (toliau – statyti) ar griauti. Atsakovė V. S. leidimo statinio statybai (rekonstrukcijai) nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės statinys pastatytas, neturint statybą leidžiančio dokumento statybos metu.

Atsakovė pateikė ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto kopiją (l. 107), iš kurios matyti, kad buvo rengiamas ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas. Pagal pateiktą projekto kopiją buvo projektuojami du ūkiniai pastatai: indeksu „2“ pažymėtas ūkinis pastatas, projektuojamas kaip ieškovės G. J., ir ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu „3“, projektuojamas kaip O. D.. Nors šio dokumento originalo atsakovei rasti nepavyko, pateikta dokumento kopija leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas buvo. Nėra galimybės nustatyti, ar projektas buvo nustatyta tvarka suderintas ir gautas leidimas statybai (atsakovė V. S. tokio leidimo nepateikė), tačiau lyginant atsakovės pateiktą ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą ir ieškovės pateiktą statinio projektą, pagal kurį buvo atlikta ieškovės statinio (ūkinio pastato 6I1p) rekonstrukcija, gavus leidimą statybai, matyti, kad šalims priklausančiame žemės sklype, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., buvo projektuojami du ūkiniai pastatai. Kas leidžia daryti išvadą, kad ūkinio pastato, statyto O. D., statyba šalims priklausančiame žemės sklype, esant statybai leidžiančiam dokumentui, buvo galima.

Kartu pastebėtina, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju (pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, ūkinis pastatas laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu) pagal teisės aktų reikalavimus nebeprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 33.1 p.). Kaip statybą leidžiantį dokumentą privaloma turėti tik rašytinius sutikimus (susitarimus) su žemės sklypo bendraturčiais (STR 1.07.01:2010 33.1 p.). P. S. įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą toks sutikimas laikytinas statybą leidžiančiu dokumentu, kuris nėra privalomas tais atvejais, kai dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 25 punktas, redakcija, galiojusi iki 2017-01-01, t.y. ieškinio pareiškimo metu). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė per įstatyme nustatytą vienerių metų terminą nuo statybos pradžios (1999 m. birželio mėnesio) pretenzijų atsakovei nepareiškė, todėl laikytina, jog ieškovės sutikimas atsakovei statyti ūkinį pastatą nebeprivalomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statyba laikoma neteisėta, jeigu ji vykdoma arba yra baigta, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kokiu metu ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeidžiami, neteisėtos statybos kvalifikavimas gali būti nevienodas, nuo to priklauso padarinių šalinimo sąlygos ir aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013).

O. D. ūkinį pastatą 2016-09-09 įregistravo VĮ „Registrų centras“ (l. 75-79), taip įteisindama ūkinio pastato statybą, buvusiai pastato savininkei aktas dėl savavališkos statybos nebuvo surašytas, todėl O. D. ūkinio pastato 7I1p statyba nelaikytina savavališka.

Ieškovės ieškinys pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos.

Ieškovė teigia, kad jos teisės pažeistos tuo, kad O. D. ūkinį pastatą pasistatė be ieškovės sutikimo, O. D. priklausantis ūkinis pastatas pastatytas ant ieškovei priklausančio žemės sklypo.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad O. D. ūkinis pastatas 7I1p (kurį ieškovė reikalauja nugriauti), pastatytas 1999 m., faktiškai tuo pat metu kaip ir ieškovės ūkinis pastatas 6I1 p. Iš ieškovės pateikto projekto matyti, kad ūkinių pastatų rekonstrukcija buvo planuojama kartu, pateiktos atsakovės fotonuotraukos įrodo, kad ūkinis pastatas, nors ir susidedantis iš atskirų ūkinių: 6I1 p, priklausančio ieškovei G. J., ir 7I1p, priklausančio G. D., buvo statomas kaip vientisas objektas. Pateiktoje ūkinio pastato fotonuotraukoje matyti, kad išorinė siena tarp ūkinių pastatų 6I1 p ir 7I1p yra vientisa, tiek atsakovės V. S. paaiškinimais, tiek ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad statant ieškovės ūkinį 6I1 p, buvo sudaryta galimybė O. D. tęsti ūkinio pastato sieną, prišliejant (pratęsiant sieną) ūkinį pastatą 7I1p prie jau pastatyto ieškovės, vientisa abiejų ūkinių pastatų stogo konstrukcija patvirtina, kad ūkinių pastatų statybos buvo vykdomos tuo pat metu. Šių įrodymų visuma paneigia ieškovės aiškinimą, jog O. D. ūkinį pastatą pasistatė be ieškovės sutikimo.

Ieškovė savo teisių pažeidimą sieja su galimybės naudotis jai priklausančiu 18 kv. m. ploto žemės sklypu apribojimu.

Iš pateiktos 2004-03-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (l.12) matyti, kad ieškovė kartu su O. D. šia sutartimi įsigijo 475 kv. m. ploto žemės sklypą. Šia sutartimi O. D. nusipirko 233 kv. m. ploto žemės sklypą, iš to skaičiaus 145 kv. m. naudojama bendrai, plane pažymėta raidėmis A ir B bei 88 kv. m. naudojama atskirai, plane pažymėtą raide E. Ieškovė nusipirko 242 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, iš to skaičiaus 58 kv. m. naudojamos bendrai, pažymėto raide A, ir 184 kv. m. ploto naudojamos atskirai, pažymėto raide C. 2010-04-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.VP5-96 (l. 106) ieškovė įsigijo dar papildomai 34 kv. m. ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksais D, A bei B. Tokiu būdu ieškovei priklauso 276/509 dalys žemės sklypo, o O. D. 233/509 dalys žemės sklypo.

Iš pateikto plano (l.6, 106) matyti, kad O. D. priklausęs ūkinis pastatas 7I1p, kuriuo užstatytas plotas 18.00 kv. m., yra ant ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šis ūkinis pastatas statytas 1999 m., t.y. iki ieškovei išsiperkant valstybinę žemę. Kad ūkinis pastatas buvo šalių perkamame žemės sklype, patvirtina ir 2003-10-20 žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kurio 8 p. fiksuota, jog žemės sklype yra savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausantys pastatai: gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Šį žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo planą (l. 36-37) pasirašė ne tik O. D., bet ir ieškovė G. J. Taigi, ieškovė, prieš įsigydama žemės sklypą iš valstybės, žinojo apie jos išsiperkamos žemės sklypo dalies apsunkinimus, kad jos išperkama dalis žemės sklypo užstatyta O. D., suvokė, jog negalės laisvai ir be jokių apribojimų naudotis nusipirkta žeme, tačiau prisiėmė riziką įsigyti sklypą. Kadangi šalims įsigyjant valstybinę žemę, žemės sklypas nebuvo suformuotas pagal statinių naudotojus, nebuvo atsižvelgta į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio dalį, nebuvo suformuotas žemės sklypas kiekvienam statiniui eksploatuoti (kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 p.), neatsižvelgta į kiekvieno iš pastatų savininkų teisėtus interesus tinkamai naudotis jiems priklausančiu žemės sklype esančiu turtu, susiklostė situacija, kad O. D. (v. S.) ūkinis pastatas liko ant ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies. Tačiau šalys, išsipirkdamos žemės sklypą, su tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka sutiko, todėl, esant nustatytoms aplinkybėms dėl ūkinio pastato pastatymo iki ieškovei įsigyjant žemės sklypą, faktas, jog O. D. ūkinis pastatas yra ant šiuo metu ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies, nelaikytinas ieškovės teisių pažeidimu, suteikiančiu ieškovei teisę reikalauti nugriauti ūkinį pastatą dėl to, kad ieškovė negali tinkamai įgyvendinti savo kaip žemės sklypo savininkės teisių.

Vertinant valstybinės žemės pirkimo aplinkybes, ginčo išsprendimui nėra reikšminga aplinkybė, jog buvusi žemės sklypo naudotoja J. K. sutiko, jog jos sumokėtos valstybės vienkartinės išmokos už 242 kv. m. naudojamo žemės sklypo prie pastatų, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., būtų užskaityti G. J. vardu (1998-08-20 J. K. pareiškimas, l. 165). Šis dokumentas patvirtina, jog buvusi savininkė neprieštaravo, jog ieškovei G. J. būtų įskaitytos sumokėtos vienkartinės išmokos už 242 kv. m. ploto žemės sklypą, kas netiesiogiai įrodo, kad tuo metu (1998 m.) J. K. naudojosi 242 kv. m. ploto žemės sklypu, tačiau byloje nustatytos aplinkybės apie ūkinių pastatų statybą 1999 m. patvirtina, kad vėliau tarp bendrasavininkų žemės sklypo naudojimosi tvarka keitėsi. Dėl tikslesnių matavimų keitėsi ir žemės sklypo plotas (pagal 1993-09-15 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė iš J. K. įsigijo pastatų dalį, buvusią 428 kv. m. žemės sklype (l. 93-94), kai 2004 duomenimis sklypo plotas 509 kv. m.). Į pasikeitusią žemės sklypo tarp bendrasavininkų naudojimosi tvarką nebuvo atsižvelgta, formuojant žemės sklypą išsipirkimui, todėl faktas, kad šiuo metu dėl O. D. užstatyto ūkinio pastato ieškovė negali naudotis 18 kv. m. ploto žemės sklypu, nesudaro pagrindo ieškovei reikalauti statinio nugriovimo.

Ieškovė savo teisių pažeidimą suvokia ir tuo aspektu, jog O. D. niekada nesinaudojo ūkiniu pastatu, buvusiu dabartinio ūkinio pastato 7I1p, vietoje, kad O. D. ūkinis pastatas pastatytas ieškovei priklausiusio ūkinio pastato vietoje. Ieškovės teigimu O. D. joks ūkinis pastatas nepriklausė. Pateikė namų valdos techninės apskaitos kortelę (l. 172), pagal kurią G. J. valdo ūkinius pastatus 2I1m, 11m ir 4I1m. Tiek iš pateiktos namų valdos apskaitos kortelės, tiek iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (l. 160-161) matyti, kad pagal 1998-12-18 fiksuotus kadastrinius duomenis žemės sklype, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., ieškovės G. J. vardu buvo įregistruoti ūkiniai pastatai 2 I1m, 4I1m, 5I1m, O. D. vardu registruota tik 4/10 gyvenamojo namo (be ūkinių pastatų). Tačiau iš 1986-01-28 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad O. D. šia sutartimi iš buvusios savininkės S. V. nusipirko 2/3 dalis lentų malkinės, plane žymimos I₂¹m, kurios 1/3 priklausė A. J. (1986 m. duomenys, VĮ Registro centro byla, t.2, l.39, 40, t.3, l. 91, A. J. 1/3 malkinės įsigijo taip pat iš S. V. 1983-08-26 pirkimo-pardavimo sutartimi, t.2, l. 35). Kad malkinė, plane žymima I₂¹m, buvo bendrai naudojamame žemės sklype, matyti ir iš sklypo plano (l. 162, VĮ Registro centro byla, t.3, l.80). Šie duomenys paneigia ieškovės G. J. aiškinimą, jog O. D. nevaldė ir nesinaudojo jokiu ūkiniu pastatu.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad keičiantis pastatų bendrasavininkams, bendro naudojimo žemės sklype buvo griaunami ar rekonstruojami seni ūkiniai pastatai. Tokiu būdu bendro naudojimo žemės sklype buvo nugriauta ir malkinė I₂¹m, Nėra galimybės nustatyti, kuriais metais šis statinys buvo nugriautas, tačiau įrašas nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje (t.3, l. 80) apie duomenų panaikinimą 1998-10-14 ir ieškovės pateiktas 1998-10-14 pastatų planas (l. 171, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos t.3, l. 37), kuriame malkinės jau nėra, leidžia daryti išvadą, kad minėtas statinys nugriautas laikotarpiu iki 1998-10-14.

Iš ieškovės pateikto projekto matyti, kad buvusių ūkinių pastatų rekonstrukcijos projektas atliktas 1999 m., šalių paaiškinimais nustatyta, kad tais pačiais metais pastatyti ūkiniai pastatai, plane žymimi 6I1 p ir 7I1 p. Iš pradinės atsakovės O. D. pateiktos projekto kopijos matyti, kad ūkinių pastatų rekonstrukciją buvo planuojama atlikti kartu, ruošiamas vienas projektas, pagal kurį buvo projektuojamas ir G. J., ir O. D. priklausysiantys ūkiniai pastatai. Šie dokumentai patvirtina atsakovės V. S. aiškinimą, kad ūkiniai pastatai buvo statomi bendru (ieškovės G. J. ir O. D.) sutarimu, o buvęs statinys nugriautas, siekiant racionaliai išnaudoti žemės sklypą. Dėl šių priežasčių teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad O. D. neturėjo teisės statyti ūkinio pastato žemės sklype, kuriame iki pastato rekonstrukcijos buvo ūkiniai pastatai, priklausę ieškovei. Pastatai pastatyti dar 1999 m., ūkinio pastato pastatymas ieškovei nebuvo nežinomas, tačiau ieškovė savo pažeistas teises ėmė ginti, praėjus daugiau kaip septyniolikai metų po O. D. ūkinio pastato statybos, kas rodo, kad ieškovė iki tol nemanė, jog jos teisės dėl O. D. ūkinio pastato statybos buvo pažeistos.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė kaip savo teisių gynimo būdą pasirinko vienintelę priemonę – reikalavimą nugriauti statinį nuo jos sklypo. Teismo vertinimu toks ieškovės prašomas taikyti jos teisių gynimo būdas, atsižvelgiant į ilgalaikę tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką, įvertinus tai, kad pagal pateiktus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą ginčo statinys (ūkinis pastatas) šiuo metu teisėtai įregistruotas ir buvo pastatytas anksčiau, nei ieškovė tapo dalies žemės sklypo savininke, būtų neproporcingas nustatytam jos teisių ribojimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad ieškovei išlieka teisė reikalauti kitokio teisių gynimo būdo, leisiančio kompensuoti galimus patiriamus nepatogumus, naudojantis jai priklausančia žemės sklypo dalimi (pav., siekiant atlyginimo už naudojimąsi jos sklypu). Šalys taip pat gali susitarti dėl kitokio ginčo sprendimo būdo (teisės naudotis daiktu perleidimo ir pan.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės pateikti dokumentai (2016-09-14 sąskaita Nr. 0071, 2016-09-24 pinigų priėmimo kvitas Nr. 830464) patvirtina, kad išlaidos teisinei pagalbai sudaro 600 Eur 500 Eur už susipažinimą su byla ir procesinių dokumentų rengimą, 100 Eur už atstovavimą teisme). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (8.2 p., 8.19 p.), teismas jas pripažįsta pagrįstomis, šias išlaidas įpareigotina atlyginti ieškovė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. J. 600 Eur (šešis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų V. S.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.