- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- I-6262-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00889-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui M. N., atsakovės atstovui V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti 300 Eur neturtinei ir 50 Eur turtinei žalai atlyginti bei palūkanas, priskaičiuotas teismo sprendimo priėmimo dieną.
Paaiškino, kad 2015 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. rugsėjo mėnesį jis raštu kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl teismo priteistos žalos atlyginimo. Ministerija 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (1.35.)7R-8054 informavo, kad jam priklausančios lėšos nebus pervestos į jo pataisos namuose esančią sąskaitą, o bus pervestos į antstolio V. D. patvarkyme nurodytą depozitinę sąskaitą. Nesutikdamas su tokiu lėšų pervedimu atsakymą apskundė teisingumo ministrui. 2016 m. sausio 8 d. Teisingumo ministerija raštu Nr. (1.35.)7R-206 skundą atsisakė patenkinti. Pareiškėjas su atsakymu nesutinka, teigia, kad antstolio patvarkymas negali paneigti teismo sprendimo, tuo labiau negali trukdyti įvykdyti priimtą teismo sprendimą.
Nurodo, kad antstolė D. P. vykdo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl dukros A. N. išlaikymo pirmos eilės išieškotojai J. N.. Apskųsdamas Teisingumo ministerijos raštą pareiškėjas nurodė, jog yra vykdomas išieškojimas dukrai išlaikyti, tačiau jam buvo paaiškinta, kad nėra gautas antstolės patvarkymas dėl jam priklausančių lėšų arešto. Taip pat nurodo, kad 2014 m. vasario 11 d. Teisingumo ministerija gavo antstolio V. D. patvarkymą, kuriuo antstolis areštavo jam priklausančias lėšas. Vykdydama antstolio patvarkymą Teisingumo ministerija pervedė antstoliui jam priteistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu sumas. Tačiau vėliau Teisingumo ministerija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą, nepaisė 2014 m. vasario 11 d. patvarkymo ir pervedė priteistą sumą pareiškėjui. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju nebeaišku, kuo remdamasi ir kokiomis aplinkybėmis Teisingumo ministerija sprendžia, kada paisyti antstolio patvarkymo, o kada ne, tokį Teisingumo ministerijos veikimą laiko neteisėtu.
Dėl Teisingumo ministerijos veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumų, dvasinius išgyvenimus.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Taigi išieškojimą vykdantis antstolis, nustatęs, kad teismas skolininkui yra priteisęs žalos atlyginimą iš valstybės, turi teisę areštuoti šiai žalai atlyginti skirtas lėšas, kurias administruoja Teisingumo ministerija.
CPK 585 straipsnyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, o asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudą. Taigi dėl šios priežasties Teisingumo ministerija, gavusi patvarkymą dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, privalo jį vykdyti ir neturi kompetencijos vertinti antstolio procesinių veiksmų teisėtumo.
Nurodė, kad 2015 m. gautas pareiškėjo prašymas pervesti lėšas ne į antstolio V. D., bet į pareiškėjo sąskaitą Vilniaus pataisos namuose, iš kurios jos bus pervestos pirmos eilės išieškotojai pagal antstolės D. P. patvarkymą. Į šį prašymą buvo atsakyta 2016 m. sausio 8 d. raštu Nr. (1.35.) 7R-206. Jame paaiškinta, kad Teisingumo ministerija privalo vykdyti antstolio reikalavimus, o antstolė D. P. nėra pateikusi jokio patvarkymo, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą nėra pagrindo. Be to, pareiškėjo pateiktuose antstolės D. P. 2014 m. gruodžio 9 d. ir 2015 m. sausio 9 d. patvarkymuose nurodyta, kad jis adresuojamas Vilniaus pataisos namams, o ne Teisingumo ministerijai, taigi, Teisingumo ministerija neturėjo teisinio pagrindo jų vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės 300 Eur ir turtinės 50 Eur žalos priteisimo iš atsakovės.
Pareiškėjas žalą kildina iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. sausio 8 d. atsakymo į jo 2015 m. gruodžio 10 d. skundą (b. l. 6, 51).
2015 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priteisė pareiškėjui 50 Eur (b. l. 43–46). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. balandžio 24 d.
Antstolio V. D. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. 036-8061, kuriuo buvo patikslintas antstolio 2014 m. vasario 11 d. patvarkymas, buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos (2 259,50 Eur). Patvarkymu Teisingumo ministeriją antstolis įpareigojo į jo depozitinę sąskaitą pervesti visas lėšas, kurias privalo ar privalės išmokėti skolininkui M. N. (b. l. 49), todėl 50 Eur sumą, 2015 m. gruodžio 7 d. remdamasi antstolio V. D. nurodymu pervedė į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą (b. l. 56).
Pareiškėjas teigia, kad Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti teismo sprendimą pervesti lėšas į jo nurodytą sąskaitą, o ne vykdyti antstolio patvarkymą, kuriame nurodyta išieškomą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
CPK 585 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Teisingumo ministerijos veiksmai buvo neteisėti, nes ministerija buvo gavusi antstolio V. D. patvarkymus, kuriuos vykdyti ją įpareigojo įstatymas.
Pareiškėjas taip pat mano, kad priteista suma privalėjo būti pervesta ne antstoliui V. D., o prioritetine tvarka antstolei D. P., išieškančiai išlaikymą jo dukrai pagal patvarkymus, kuriuos jis pateikė Teisingumo ministerijai.
Iš byloje pareiškėjo pateiktų antstolės D. P. 2014 m. gruodžio 9 d. ir 2015 m. sausio 9 d. patvarkymų matyti, kad jie duoti Vilniaus pataisos namams vykdant išieškojimą iš pareiškėjui M. N. priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje (b. l. 53–54.). Taigi šiuos patvarkymus privalo vykdyti Vilniaus pataisos namai, nes patvarkymai yra adresuoti būtent jiems, o ne Teisingumo ministerijai. Taigi, tik antstolei D. P. davus patvarkymą, adresuotą Teisingumo ministerijai, ministerija jį privalėtų vykdyti įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Šiuo atveju priteisti neturinę žalą pareiškėjui nėra pagrindo, kadangi, kaip jau nurodyta anksčiau, atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų nenustatyta, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Taigi atmestinas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą .
Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo reikalavimus iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti 300 Eur neturtinei ir 50 Eur turtinei žalai atlyginti bei palūkanas, priskaičiuotas teismo sprendimo dieną.
Teismas pažymi, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
nusprendžia:
Pareiškėjo M. N. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.