- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- AN2-19-383/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00010-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios I. B. atstovo advokato D. F. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties Š. T. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Š. T. 2023 m. sausio 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 30 d. 00 val. 05 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 prom. neblaivumas) I. B. atžvilgiu vartodamas įžeidžiančius žodžius, nepagrįstai reikalaudamas sustoti, nakties metu artindamasis link jos su šunimi, taip objektyviai keldamas išgąstį, trikdydamas viešąją tvarką, viešoje vietoje užsipuolė I. B..
2. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena Š. T. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių.
3. Nesutikdamas su Institucijos 2023 m. balandžio 12 d. nutarimu, nukentėjusiosios I. B. atstovas advokatas D. F. apylinkės teismui pateikė skundą. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi nukentėjusiosios I. B. atstovo skundas atmestas.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios I. B. atstovas advokatas D. F. prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir skundą tenkinti - Institucijos 2023 m. balandžio 12 d. nutarimą panaikinti ir bylą gražinti nagrinėti iš naujo.
4.1. Skunde nurodo, kad Š. T. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje požymiai, todėl pareigūnas turėjo jo veiksmus perkvalifikuoti, o ne nutraukti bylą. Š. T. ne tik vieną kartą sušuko „asile nelakstyk“, bet nukentėjusiosios atžvilgiu atliko ir kitus aktyvius veiksmus, nulemtus jo girtumo. Šios faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais sprendimais ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad 2021 m. gruodžio 30 d. apie 00 val. 05 min. prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įtariamasis Š. T., būdamas neblaivus ir turėdamas su savimi šunį, vartojo nukentėjusiosios I. B. atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, reikalavo jos sustoti, savo ranka sugriebęs už jos dešinės rankos žasto, stipriai spaudė jai ranką ir traukė į save.
4.2. Atstovas akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. B. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 30 d. apie 00 val. 05 min. grįžo į (duomenys neskelbtini) su sau priklausančiu automobiliu ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Parvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie daugiabučio namo, kuriame gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nežino ar automobilių stovėjimo aikštelė yra saugoma vaizdo stebėjimo kameromis. Išlipo iš automobilio ir pradėjo rinktis iš jo savo daiktus. Tuo metu išgirdo iš toliau sklindant kažkokius riksmus, šauksmus. Galvojo, kad šūkauja kokie nors vyrai. Iš pradžių nekreipė dėmesio, bet paskui atsisukusi pastebėjo, kad tai buvo vyriškis, kuris vedėsi šunį ir ėjo linko jos šaukdamas ,,asile, sustok, tau sakau“. Iš pradžių nemanė, kad šie žodžiai skirti jai. Asmuo toliau ėjo link jos, agresyviai rėkė ir kartojo jai ,,asile, sustok“. Vyriškiui einant vis artyn, pažino, kad tai yra jai iš matymo pažįstamas Š. T., kuris gyvena gretimame daugiabutyje. Ji išsigando ir kuo greičiau ėjo link savo namo įėjimo ir per telefonspynę esančią prie laiptinės durų paskambino į savo butą, kuriame buvo jos vyras L. V. ir paprašė, kad kuo greičiau nusileistų. Iš kart po to, jai stovint prie laiptinės durų, Š. T. priėjo jai iš nugaros ir savo ranka sugriebė už jos dešinės rankos žasto, stipriai jį spaudė ir traukė į save lygtais norėdamas ją nutempti nuo durų. Dėl to ji jautė didelį fizinį skausmą ir labai išsigando. Taip pat bijojo ir jo šuns, kuris buvo didelis, be antsnukio ir buvo prie pat jų. Visą laiką jiems stovint prie durų Š. T. ir toliau vadino ją necenzūriniais žodžiais. Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino akistatos su Š. T. metu, parodymų patikrinimo vietoje metu. Tokius pat parodymus nukentėjusioji davė ir nagrinėjant skundą pirmos instancijos teisme, nukentėjusiajai buvo nustatytas sužalojimas - kraujosruva dešinio žasto viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 5,5x2,5 cm.
4.3. Nukentėjusiosios atstovo vertinimu, priešingai, nei nurodė pirmos instancijos teismas, Š. T. įžeidžiamai kibdamas prie nukentėjusiosios, ant jos šaukdamas „asile“, vartodamas jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, savo ranka sugriebęs už jos dešinės rankos žasto, stipriai spaudė jai ranką ir traukė į save. Tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiosios atstovo skundą ir priteisdamas iš nukentėjusiosios Š. T. 1 020 Eur už advokato teisinę pagalbą, paminė teisingumo principą, numatytą ANK 1 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nukentėjusiosios I. B. atstovo advokato D. F. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios I. B. atstovas nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu Š. T. atžvilgiu, teigdamas, kad pastarasis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje.
7. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Nagrinėjamu atveju Š. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas neblaivus, I. B. atžvilgiu vartodamas įžeidžiančius žodžius, nepagrįstai reikalaudamas sustoti, nakties metu artindamasis link jos su šunimi, keldamas išgąstį, trikdydamas viešąją tvarką, viešoje vietoje užsipuolė nukentėjusiąją. Institucijos 2023 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena Š. T. atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukta. Šis procesinis sprendimas motyvuotas tuo, kad Š. T. savo kaltę neigia, konfliktas tarp jo ir I. B., jei ir vyko daugiabučio namo kieme, truko neilgą laiko tarpą, pašalinių asmenų gatvėje tuo metu nebuvo, namo gyventojai konflikte nedalyvavo, nieko negirdėjo, skundų nebuvo gauta, kitų pašalinių asmenų, galinčių patvirtinti konfliktą, nėra, todėl viešoji tvarka ir piliečių rimtis nebuvo pažeista.
9. Nukentėjusiosios I. B. atstovas, nesutikdamas su šiuo procesiniu sprendimu, pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2023 m. balandžio 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti, kadangi Š. T. savo veiksmais padarė ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi nukentėjusiosios I. B. atstovo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nebuvo nustatyta Š. T. tyčia įžeisti I. B. orumą, taip pat nenustatyta, kad frazės ,,asile, nelakstyk“ pasakymą lėmė lengvas jo neblaivumas. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad nei nukentėjusioji, nei apklausti liudytojai G. D., A. V., J. K., L. V. nenurodė, kad įvykio metu Š. T. griuvinėtų, šlitinėtų, nesiorientuotų aplinkoje, kad jo išvaizda būtų netvarkinga, todėl visuomenės dorovės jis neįžeidė.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Š. T. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo jo veiksmuose. Pažymėtina, kad naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reiktų priimti priešingą sprendimą, nukentėjusiosios I. B. atstovas teismui nenurodė, pateikdamas subjektyvų situacijos vertinimą. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nukentėjusioji ir jos atstovas, nesudaro pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
11. ANK 484 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų ar kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą viešose vietose, neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, ne bet koks pasirodymas viešumoje, asmeniui esant neblaiviam, užtraukia administracinę atsakomybę, o tik toks, kuris įžeidžia kito asmens orumą ir dorovę.
12. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu Š. T. buvo neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 1,19 prom. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 26-29). Daugiabučio namo kiemas atitinka teismų praktikos viešosios vietos apibūdinimą, nes tai yra atvira erdvė, į kurią bet kuriuo metu be leidimo gali ateiti pašaliniai asmenys. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, sąvokų žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė įstatymų leidėjas konkrečiai nėra apibrėžęs, todėl teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Kiekvienu atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis, bendrai išpažįstamomis vertybėmis ir pan.
13. Pirmosios instancijos teisme apklaustas Š. T. paaiškino, kad įvykio vakarą buvo išgėręs kelias taures viskio, įvykio metu jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi ramiai. Frazę ,,asile, nelakstyk“ jis sušuko ne siekdamas įžeisti I. B., o norėjo atkreipti automobilį ,,BMW X5“ vairavusio asmens dėmesį, sudrausminti, kad šis dideliu greičiu nevažinėtų daugiabučio kieme žiemos metu, kadangi nesaugu, kieme buvo paleisti bėgioti jo ir kaimyno šunys. Kas konkrečiai vairavo automobilį, frazės sušukimo metu, nematė. Atstumas iki iš automobilio išlipusio asmens buvo 70-80 metrų. Tuo metu kieme buvo tik jis ir kaimynas T. M.. Jo teigimu, I. B. išgalvota versija dėl užpuolimo atsirado tik daug vėliau, nei jo žmona paskambino policijai dėl to, kad tą pačią naktį Š. T. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo nukentėjusiosios vyras L. V..
14. Pirmosios instancijos teisme apklausta I. B. nurodė, kad kieme įvykio metu nebuvo žmonių. Galvojo, kad žodžiai ,,asile, sustok“ skirti ne jai. Į ją vardu nebuvo kreipiamasi. Šie žodžiai kartojosi keturis kartus, kol ji ėjo link namo laiptinės, buvo sakomi agresyviu vyrišku tonu. Įvykio metu buvo žiema, plikledis, slidu, važiavo atsargiai. Link jos Š. T. ėjo agresyviai nusiteikęs, rėkė kaip išprotėjęs, iš to sprendė, kad jis neadekvatus, galimai pavartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.
15. Pirmosios instancijos teisme apklausta G. D. parodė, kad konflikto nematė, nieko negirdėjo. Pro langą matė, kai su šuniu į namus parėjo Š. T.. Šis atrodė normaliai, ėjo lėtu žingsniu, negriuvinėjo. Tuo metu I. B. atvažiavo į daugiabučio namo kiemą, pasistatė automobilį ir nuėjo į savo namus. Nukentėjusiosios įvažiavimas į daugiabučio namo aikštelę nebuvo labai lėtas. Daugiau asmenų tuo metu kieme nematė. Teisme apklaustas liudytojas A. V. nurodė, kad savo buto balkone pamatė kieme einantį Š. T. ir šaukiantį ,,asile“. Tuo metu taip pat išgirdo moters balsą, sakantį ,,eik iš čia, nelįsk“. Šauksmai truko neilgai. Š. T. įvykio metu, eidamas link laiptinės, negriuvinėjo, nesvyravo, neužkliuvo. Liudytojas J. K., apklaustas teisme, parodė, kad šioje byloje nieko nematė, negirdėjo. Apie įvykį žino tik iš spaudos. Teisme apklaustas nukentėjusiosios sutuoktinis L. V. parodė, kad į namų telefoną jam paskambino žmona, kuri buvo susijaudinusi. Suprato, kad ji papuolė į bėdą. Tuomet liudytojas išėjo į lauką, įsileido sutuoktinę į laiptinę. Ši nurodė, kad ją užpuolė. Tuo metu liudytojas išėjo į kiemą ir pamatė Š. T., nuėjo su juo pasikalbėti. Pastarasis agresyviai kalbėjo, įvyko konfliktas. Iš esmės analogiškas aplinkybes šie liudytojai nurodė ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu.
16. Nagrinėjamu atveju, vertinant aukščiau aprašytus byloje apklaustų asmenų parodymus, matyti, kad nukentėjusioji I. B. Š. T. būseną įvykio metu vertino kaip neadekvataus, apsvaigusio nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų dėl to, kad šis ėjo link jos agresyviai nusiteikęs, rėkavo. Vis dėlto, nukentėjusioji nenurodė, kad įvykio metu buvo įžeista ar pažemintas jos orumas. Liudytojai L. V., G. D., J. K. įvykio metu Š. T. šauksmų negirdėjo, dėl triukšmo į policiją nesikreipė. Liudytojas A. V. teigė girdėjęs Š. T. daugiabučio namo kieme šaukiantį ,,asile“, tačiau teigė, kad šauksmai truko neilgai. Svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojas A. V. bendrauja su I. B. sutuoktiniu, todėl gali būti suinteresuotas šioje byloje. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad Š. T. įvykio metu buvo neblaivus, šios aplinkybės jis ir neginčija, tačiau, kaip minėta, ANK 484 straipsnyje numatyto nusižengimo inkriminavimui nepakanka tik neblaivaus asmens pasirodymo viešoje vietoje fakto. Svarbu įvertinti ir tai, ar nagrinėjamu atveju buvo įžeistas žmonių orumas ir dorovė. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra duomenų, kad Š. T. viešoje vietoje būtų elgęsis neadekvačiai, nesiorientavęs aplinkoje, svirduliavęs, kabinėjęsis prie praeivių, t. y. jo neblaivumas nebuvo akivaizdus pašaliniams, todėl visuomeninės dorovės jis taip pat neįžeidė. Svarbu pažymėti, kad Š. T. išsakyti žodžiai nors ir nėra taktiški, tačiau tai nebuvo necenzūriniai žodžiai ar kiti žmogaus orumą žeminantys ar menkinantys žodžiai. Be to, Š. T. žodžiais išreikštas nepasitenkinimas I. B. atžvilgiu truko neilgai, į žodinį ar smurtinį konfliktą neperaugo, kadangi, priešingai, nei skunde teigia atstovas, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina fakto, kad Š. T. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.
17. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nukentėjusioji I. B. tam tikras įvykio aplinkybes (agresyvų Š. T. balso toną) galėjo hiperbolizuoti, atsižvelgiant į tai, kad jos sutuoktinis L. V. įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nuteistas už nežymų sveikatos sutrikdymą Š. T.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji I. B., po įvykio bendraudama su savo draugėmis, pati nurodė, kad kaimynas jai nieko per daug nepadarė, tik išgąsdino, o skundą policijai parašė tam, kad būtų atsvara, nes reikia išginti (L. V.), nes kitaip atrodys, kad jis sumušė kažką (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) t. 1, b. l. 104-105). Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pirmasis pranešimas PRĮR buvo gautas dėl Š. T. sumušimo (2021 m. gruodžio 30 d. 00.11 val.) ir tik vėliau – dėl I. B. užpuolimo (2021 m. gruodžio 30 d. 00.31 val.). Taigi, pati nukentėjusioji po galimai įvykusio konflikto su Š. T., iškart neskambino Bendrajam pagalbos centrui ir nepranešė apie smurtą prieš ją, į medikus nesikreipė. Apie patirtą smurtą nukentėjusioji neužsiminė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Šias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai D. S., E. L.. Policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad, atvykus į įvykio vietą, Š. T. paaiškino analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, t. y. kad, jam vedžiojant kieme šunį, pavojingai pravažiavo automobilis ,,BMW“, todėl sušuko ,,asile, kur čia greitai važinėji“. Policijos pareigūnų teigimu, įvykio vietoje nukentėjusioji neatrodė išsigandusi, kalbėjo ramiai, apie tai, kad įvykio metu buvo sužalota, neužsiminė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti apskritai fizinio kontakto buvimu tarp Š. T. ir I. B. ar tyčiniu smurtavimu, siekiant ją sužaloti ar sukelti skausmą. Kartu visos šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių, ar baudžiamoji, o vėliau ir administracinio nusižengimo teisena prieš Š. T. nebuvo inicijuota tik siekiant palengvinti savo sutuoktinio L. V. teisinę padėtį, sužinojus apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sužalojimo.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, o būtent - apklausė asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu (I. B., A. V., J. K., G. D., L. V.), ištyrė ir įvertino rašytinius įrodymus. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog Š. T. veiksmuose nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai. Apygardos teismas daro išvadą, kad vien nukentėjusiosios ir jos atstovo subjektyvus vertinimas, kad nagrinėjamu atveju padarytas ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios I. B. atstovo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama galioti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė atstovavimo išlaidų priteisimą reglamentuojančias ANK ir BPK normas ir pagrįstai iš nukentėjusiosios priteisė atstovavimo išlaidų atlyginimą Š. T..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį nepakeistą ir nukentėjusiosios I. B. atstovo advokato D. F. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.