Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-383-2014

Teisėja Lidija Deksnienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00562-2011-6

2014 m. balandžio 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistojo M. A. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistojo Ž. J. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. A. ir Ž. J. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas: pagal BK 178 str. 2 d. (atvira S. N. turto vagystė) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu; pagal BK 180 str. 1 d. (S. N. plėšimas) perkvalifikavus iš BK 180 str. 2 d. 2 ( dvejų) metų laisvės atėmimu; pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. U. naudojamo sodo namelio) 1(vienerių) metų laisvės atėmimu. Pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, subendrintą bausmė M. A. paskirta 3 ( trijų) metų laisvės atėmimas. Pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės 2013-07-11, 2013-07-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė M. A. paskirta 5 (penki) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo 2013 m. gruodžio 19 d. Į bausmės laiką M. A. įskaičiuotinas laikas, išbūtas suėmime nuo 2011-11-17 iki 2012-04-17 ( BK 66 str.).

Pagal BK 63 str. 9 d., M. A. į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnius 2013-07-11, 2013-07-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžius.

Ž. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (atvira S. N. turto vagystė) ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu. Pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2d. (vagystė iš A. U. naudojamo sodo namelio) ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimu. Pagal BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant, galutinė bausmė Ž. J. paskirta 2 ( dveji) metai laisvės atėmimo. Pagal BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 ( šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. U. padarytą 628 Lt turtinę žalą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pagal BK 180 str. 2 d. dėl plėšimo įsibraunant į S. N. butą Ž. J. išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Iš Ž. J. ir M. A. solidariai priteista civilinei ieškovei A. U. 628 Lt ( šeši šimtai dvidešimt aštuoni litai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2011-06-29 apie 17.30 val. prie prekybos centro „Dobilas“, esančio adresu Chemikų g. 1, Jonavoje, veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. J., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, Ž. J. iš S. N. rankų paėmus rankinę ir ją perdavus M. A., vėliau M. A. iš rankinėje buvusios piniginės išėmus 922 litus, rankinę ir piniginę gražinus S. N. - atvirai pagrobė svetimą turtą – S. N. priklausantį turtą - 922 litus, tuo padarė nukentėjusiajam S. N. 922 litų turtinę žalą.

Be to, M. A. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-06-30 apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, S. N. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Jonava, panaudojo fizinį smurtą, tai yra sudavė nukentėjusiajam S. N. du smūgius rankomis per galvą, bei grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą, tai yra išmesti S. N. per buto langą, taip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą, S. N. priklausanti, turtą - 270 litų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C201“ 295 litų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam S. N. bendrą 565 litų turtinę žalą.

Be to, M. A. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., už tai, kad jis 2011-11-10 apie 4 val. veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dalis atskirta į atskirą tyrimą, išlaužant langą, įsibrovė į patalpą – O. U. priklausantį sodo namelį Nr. 4 sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Jonavos r., iš kurio pagrobė svetimą turtą – A. U. priklausančius: bevertį krepšį, motorinį pjūklą „Stihl“ 628 litų vertės, akumuliatorinį suktuvą „DWT“ su akumuliatoriumi ir pakrovėju bendros 142,98 litų vertės, elektrinį smūginį gręžtuvą „DWT“ 126,72 litų vertės, kampinį šlifuoklį „DWT“ 103 litų vertės, rankinį diskinį pjūklą „DWT“ 262,35 litų vertės, du beverčius pjovimo šlifavimo diskus, padarydamas nukentėjusiajai A. U. bendrą 1263,05 litų turtinę žalą.

Ž. J. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., už tai, kad jis 2011-06-29 apie 17.30 val. prie prekybos centro „Dobilas“, esančio adresu Chemikų g. 1, Jonavoje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. A., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, iš S. N. rankų paėmus rankinę ir ją perdavus M. A., vėliau M. A. iš rankinėje buvusios piniginės išėmus 922 litus, rankinę ir piniginę gražinus S. N. - atvirai pagrobė svetimą turtą – S. N. priklausantį turtą - 922 litus, tuo padarė nukentėjusiajam S. N. 922 litų turtinę žalą.

Be to, Ž. J. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2011-11-10 apie 4 val. veikdamas bendrininkų grupėje su M. A. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dalis atskirta į atskirą tyrimą, išlaužant langą, įsibrovė į patalpą – O. U. priklausantį sodo namelį Nr. 4 sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) Jonavos r., iš kurio pagrobė svetimą turtą – A. U. priklausančius: bevertį krepšį, motorinį pjūklą „Stihl“ 628 litų vertės, akumuliatorinį suktuvą „DWT“ su akumuliatoriumi ir pakrovėju bendros 142,98 litų vertės, elektrinį smūginį gręžtuvą „DWT“ 126,72 litų vertės, kampinį šlifuoklį „DWT“ 103 litų vertės, rankinį diskinį pjūklą „DWT“ 262,35 litų vertės, du beverčius pjovimo šlifavimo diskus, padarydamas nukentėjusiajai A. U. bendrą 1263,05 litų turtinę žalą.

Nuteistasis Ž. J. savo skunde pažymėjo, kad iš pateiktų teismui medicininių duomenų matyti, jog V. P. yra nustatyta diagnozė: organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos būklės.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Ž. J. nuo pat pradžių prisipažino padaręs nusikalstamą veiką - atvirą svetimo turto vagystę iš nukentėjusiojo S. N., jis atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino žalą. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu pareiškė, kad jokių pretenzijų Ž. J. neturi, jis jo atsiprašė, atlygino žalą ir jie susitaikė. Kadangi Z. J. neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, jo atžvilgiu nėra pradėtų jokių ikiteisminių tyrimų, dėl ko yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai nuteistųjų apeliacinius skundus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. A. ir Ž. J. apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. A. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir Ž. J. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. yra įrodyta. Pripažindamas M. A. ir Ž. J. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nei nuteistojo M. A. nei nuteistojo Ž. J. apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. A. ir Ž. J. kaltės.

Dėl nuteistojo M. A. apeliacinio skundo.

Nuteistojo M. A. skundo argumentai, jog nuosprendis priimtas neteisingai, neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, neištyrus visų bylos aplinkybių, todėl jis turi būti išteisintas, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas, prašydamas jį išteisinti ir nuosprendį panaikinti, nenurodė jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, nustatinėti ar jie atitinka faktines bylos aplinkybes bei skundžiamą nuosprendį naikinti. Apeliaciniame skunde išreikštas prašymas deklaratyvus ir nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. A. kaltu padariusį nusikalstamas veikas numatytas BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kurie atitiko faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas bei pagrįstai pripažino M. A. kaltu padarius nusikaltimus numatytus BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų neatkartoja.

Savo apeliaciniame skunde M. A. taip pat nurodė, jog nukentėjusysis S. N. ir liudytojas V. P. davė melagingus parodymus. Skunde teigiama, jog liudytojas S. N. davė parodymus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šie nuteistojo skundo argumentai niekuo nepagrįsti, todėl atmetami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nukentėjusysis S. N. duodamas parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo duoti parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktinėms aplinkybėms, todėl teismui nekilo jokios abejonės dėl S. N. duotų parodymų teisingumo ir pagrįstumo. Duomenų apie tai, kad S. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, būtų apsvaigęs nuo alkoholio, nėra.

Dėl liudytojo V. P. parodymų vertinimo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išsakytai pozicijai. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi minėto liudytojo parodymais duotais 2012-02-07 (t. 1 b. l. 85), kuriuose jis patvirtino savo 2011-11-10 parodymus bei nurodė, kad nusikaltime dalyvavo ir M. A.. Kaip matyti iš 2012-03-16 akistatos su įtariamuoju M. A. metu, V. P. parodė, kad 2011-11-10 į sodų bendriją jis vežė M. A., Ž. J. ir N. M. (t. 2 b. l. 84). Akistata tarp V. P. ir M. A. buvo atlikta dalyvaujant įtariamojo gynėjui, liudytojas V. P. nesutiko su M. A. parodymais ir patvirtino savo parodymus duotus anksčiau. Liudytojo V. P. parodymai, neprieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams bei nekėlė abejonių, kad M. A. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą numatyta BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės įsibraunant į A. U. naudojamą sodo namelį). Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojas V. P. nuteistąjį M. A. teisinančius parodymus turėjo galimybę duoti ir 2012-02-07 liudytojo apklausos metu, ir 2012-03-16 akistatos metu, kai nebuvo sulaikytas, tačiau to nepadarė, byloje nenustatyta, kad liudytojo santykiai su M. A. yra priešiški, kad jis galėjo jį apkalbėti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta M. A. skundo argumentus dėl V. P. melagingų parodymų davimo, kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos nuomone M. A. pasirinkta taktika neigti savo kaltę bei tvirtinti, kad liudytojas V. P. ir nukentėjusysis S. N. duoda melagingus parodymus, vertintina, kaip gynybos pozicija, kuria pastarasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl nuteistojo Ž. J. apeliacinio skundo.

Nuteistojo Ž. J. apeliacinio skundo argumentai, jog nuosprendis priimtas neįrodžius Ž. J. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., sudėties epizode dėl vagystės iš O. U. priklausančio sodo namelio bei argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remdamasis liudytojo V. P. parodymais, laikydamas juos nuosekliais ir patvirtinančiais Ž. J. kaltę, nors teisminio nagrinėjimo metu šių parodymų nepatvirtino, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl liudytojo V. P. parodymų patikimumo, teigiant, jog jo parodymai gauti pažeidžiant BPK 20 str. nuostatas, t.y. gauti neteisėtai, kadangi šis asmuo negalėjo būti apklaustas liudytoju, nes šis procesinis statusas pažeidė jo teisę į gynybą.

Nors nuteistasis Ž. J. ir neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl vagystės iš O. U. priklausančio sodo namelio, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Ž. J. kaltė įrodyta. Kaip jau buvo minėta apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išsakytai pozicijai, dėl V. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vertinimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė, skundžiamame nuosprendyje, kuriais liudytojo V. P. parodymais remiasi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Ž. J. atžvilgiu, o kuriais nesivadovauja, o apeliacinės instancijos teismas jau aptarė liudytojo V. P. parodymų vertinimą ir jų neatkartoja. Liudytojas V. P. apklausiamas liudytoju 2012-02-07 patvirtino savo parodymus duotus 2011-11-10, taip pat pasiliko prie savo duotų ankstesnių parodymų jį apklausiant ir akistatos su Ž. J. metu (t. 2 b. l. 17), nors turėjo galimybę jau tuo metu nurodyti aplinkybes, kad ikiteisminiame tyrime jo atžvilgiu buvo naudotas smurtas, kad sulaikytas buvo daužomas „su kulokais“ ir kad jis pirminiai apklausai buvo atvestas su antrankiais. Tačiau šių aplinkybių V. P. nenurodė, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie smurto naudojimą prieš jį 2011-11-10, liudytojas niekur nesikreipė dėl sužalojimų, medicininiuose dokumentuose jam padaryti sužalojimai nėra užfiksuoti. Tik apklausiant V. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikiama nauja versija, kad į sodų bendriją „Varnutė“ 2011-11-10 naktį, V. P. važiavo ne su nuteistaisiais M. A. ir Ž. J., o su panele, su kuria buvo susipažinęs Svetainėje. Teismo posėdžio metu perskaičius jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas V. P. pripažino, kad parašas po protokolais jo, pripažino, kad tyrėjai sakė teisybę, nes tada viską geriau prisiminė, tačiau šiuo metu nieko apie savo parodymus neprisimena, nes praėję daug laiko ir geria vaistus (t. 3 b. l. 88). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013-10-31 teisiamajame posėdyje duotus liudytojo V. P. parodymus vertino kaip siekimą padėti nuteistiesiems išvengti atsakomybės, ir šiuos parodymus vertino kaip melagingus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. J. teigia, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį epizode dėl vagystės iš sodo namelio, grindė liudytojo V. P. parodymais, kurie duoti asmens, turinčio psichikos, kadangi iš pateiktų teismui medicininių duomenų matyti, jog V. P. yra nustatyta diagnozė: organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos būklės.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių duomenų, duodant pirminius parodymus 2011-11-10 liudytojas V. P. buvo blaivus (t. 1 b. l. 82), objektyvių duomenų apie tai, kad minėtas liudytojas duodamas parodymus 2012-02-07 buvo neblaivus ar sergantis lėtine psichine liga, nėra. Iš Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktų duomenų matyti, jog V. P. Jonavos psichikos sveikatos centre lankėsi 2011-06-02, jam nustatytas asmenybės sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, vėliau psichikos centre nesilankė ir nesigydė (t. 3 b. l. 135). Kitų objektyvių duomenų apie tai, kad V. P. sirgtų kokiomis nors lėtinėmis psichikos ligomis, nėra. Minėto liudytojo parodymai, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, nekelia abejonių, kad nuteistasis Ž. J. ir M. A. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl nuteistojo skundo argumentas, kad teismas rėmėsi liudytojo, kuris turi psichikos sutrikimų, parodymais, atmestini kaip nepagrįsti.

Nuteistasis Ž. J. taip pat apeliacinių skundu prašo panaikinti minėtą nuosprendį dalyje dėl BK 178 str. 2 d. dėl atviros svetimo turto vagystės iš S. N. ir priimti naują nuosprendį - nutraukti bylą, atleidžiant Ž. J. nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius. Nuteistasis mano, jog apeliaciniam teismui jį išteisinus pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš sodo namelio), teismas turėtų pagrindą taikyti BK 38 str. ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.

Apeliacinis teismas atmeta nuteistojo Ž. J. skundo argumentus dėl BK 38 str. taikymo. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Pirmosios instancijos teismas Ž. J. atžvilgiu netaikė BK 38 str., jo neatleido nuo atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., dėl atviros S. N. turto vagystės bylos dalies nenutraukė, teismui nebuvo pagrindo manyti, kad Ž. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, Ž. J. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, pagrindo jį išteisinti pagal BK 178 str. 2 d., (dėl vagystės iš A. U. naudojamo sodo namelio) teisėjų kolegija nemato. Dėl minėtos vagystės nuteistasis Ž. J. neprisipažino, žalos nukentėjusiajai neatlygino. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog susitaikymas su nukentėjusiuoju S. N. nėra įformintas įstatymo nustatyta tvarka. Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pagrindo, taikyti nuteistajam Ž. J. BK 38 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nėra, kadangi neįvykdyti minėtame straipsnyje numatyti reikalavimai.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos M. A. išlaidų. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. yra numatyta teisė gauti teisinę pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Atsižvelgiant į tai, jog nei pačioje pažymoje, nei teismo posėdyje proceso dalyviai nepateikė jokių prašymų, susijusių su šios pažymos pateikimu, teisėjų kolegiją pateiktą pažymą vertina kaip informacinio pobūdžio pažymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistųjų M. A. ir Ž. J. apeliacinius skundus atmesti.