Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2010-02-04 · Civilinė byla Nr. 2-91/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2010-02-04
Bylos Nr.
2-91/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
Ieškovas
N. P.
Atsakovas
R. M., K. M., A. M.
Kategorijos
  • 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-91/2010Procesinio sprendimo kategorija: 119.5. (S)
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2010 m. vasario 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovės N. P. ieškinį atsakovams R. M., K. M. ir A. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (bylos Nr. 2-915-527/2009), bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2009-01-15 pareiškė ieškinį (1 t., b. l. 5-9) dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo, kurį patikslinusi (1 t., b. l. 100-105) prašė: padalinti bendrąją dalinę nuosavybę tarp šalių: atsakovams priteisti lygiomis dalimis kitą ½ dalį statinių, t. y. kiekvienam po 1/6 dalį: gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-viralinės 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 3I1m (unikalus (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 5I1m (unikalus (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 6I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 7I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/1 priklausanti dalis pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamajam namui 1A1m); statybinių medžiagų – šiltnamio 8I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirties 1I1 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priestatu 1i1z; po 1/3 dalį 100/403 dalies 4,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Iš kiekvieno atsakovo priteisti ieškovei po 44 333,33 Lt kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad bendraturčiai (atsakovai) gera valia nesprendžia klausimo dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos, valdymo, disponavimo, ignoruoja ieškovės turimas nuosavybės teises į ginčo turtą, neleidžia į jį patekti, kad ieškovė ne vieną kartą siekė, jog tarp bendraturčių būtų susitarta gražiuoju dėl turto valdymo ir naudojimosi juo arba kad atsakovai išpirktų iš ieškovės jos valdomą turto dalį. Tačiau atsakovai nesitarė su ieškove, atmesdavo visus jos pasiūlymus, kompromisų neieškojo, patys pasiūlymų neteikė. Ieškovės galimybes laisvai ir nevaržomai naudotis jos turtu riboja atsakovų veiksmai bei tai, kad turtas yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,26 ha) ir nėra nustatytos turto naudojimosi tvarkos bei žemės servituto.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į ieškinį (2 t., b. l. 23-26, 41-43, 98-101) atsakovai prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ieškinyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir klaidina teismą, o pateikta pozicija dėl kompensacijos dydžio ir jos išmokėjimo sąlygų atspindi ieškovės siekį nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita bei parodo ieškovės nenorą bendradarbiaujant išspręsti visus klausimus, susijusius su nuosavybės teisių į ginčo turtą įgyvendinimu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą (2 t., b. l. 140-149). Teismas nurodė, kad iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog iki ieškinio pareiškimo teisme ieškovė nebuvo pateikusi atsakovams pasiūlymų ar bandymų bendru sutarimu spręsti klausimą dėl ginčo statinių ir žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei kompensacijos už ieškovei nuosavybės teise priklausančią turto dalį išmokėjimo. Anot teismo, šalių susirašinėjimas patvirtina, kad iki bylos iškėlimo teisme ne ieškovė, o patys atsakovai (atsakovas R. M. 2008-06-18 pranešime, 2 t., b. l. 59) siūlė ieškovei apsvarstyti situaciją dėl galimybės atidalinti statinių ir žemės sklypo nuosavybės dalis be žalos jų paskirčiai ir adekvačiai įvertinti kompensacijos už juos mokėjimo klausimą, tačiau duomenų, kad ieškovė būtų siūliusi atsakovams konkretų statinių ir žemės sklypo nuosavybės dalių atidalijimo bei kompensacijos už juos sumokėjimo ne teismo keliu variantą, į bylą nepateikta.

Teismas konstatavo, kad ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė visiškai naują, tarp šalių ne teismo keliu neanalizuotą reikalavimą, kurį iš karto prašoma įgyvendinti teismine tvarka, tuo pažeidžiant šalių pareigą bendradarbiauti, derybų keliu ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams sprendimo būdo, su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais ir nesiekti savo interesų apsaugos, suvaržant kitų asmenų (atsakovų) teises. Apygardos teismo nuomone, ieškovė ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pateikė nesilaikydama ikiteisminės tokio pobūdžio ginčo sprendimo tvarkos, nustatytos CK 4.80 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (2 t., b. l. 152-154). Skundui pagrįsti nurodo šiuos argumentus:

Byloje vyko pasirengimas bylos nagrinėjimui, ne kartą buvo priimtos teismo nutartys dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ieškinys teismo nutartimis keletą kartų buvo paliktas nenagrinėtu, tačiau vėliau teismas, sutikdamas su ieškovės pateiktų atskirųjų skundų argumentais, panaikindavo savo nutartis ir ieškinį priimdavo. Vienoje iš šių nutarčių (2009-09-22) teismas konstatavo, jog naujo ieškinio teikimas teismui pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), užvilkintų ginčo sprendimą tarp šalių, todėl panaikino savo ankstesnę nutartį bei atmetė atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu. Nepaisant to, šiuo atskiruoju skundu skundžiama 2009-11-03 nutartimi teismas vėl paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtu, taip pažeisdamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.Teismas buvo šališkas. Tai patvirtina pirmiau nurodyti argumentai apie tai, jog teismas ne kartą buvo priėmęs nutartis, palankias atsakovams, kurias vėliau, gavęs ieškovės atskiruosius skundus, pats panaikindavo. Be to, skundžiamoje teismo nutartyje, dar neišnagrinėjus bylos, nepagrįstai konstatuojama, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia savo interesų patenkinimo atsakovų sąskaita.Iš šalių tarpusavio santykių iki bylos iškėlimo bei jų susirašinėjimo akivaizdu, kad ginčą buvo mėginta spręsti gera valia, tačiau kompromiso surasti nepavyko, todėl ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Taigi nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į ieškovės atskirąjį skundą atsakovai prašo jį atmesti, o skundžiamą apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą (2 t., b. l. 158-159, 162-163, 169-170). Atsakovai nurodo, jog nepagrįsti ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pažeidimo, taip pat dėl teismo šališkumo, kadangi ieškovė nesilaikė imperatyvaus įstatymo reikalavimo išnaudoti visas galimybes rasti tarp šalių kompromisą (CK 4.80 str. 2 d.), o teismo priimtų procesinių sprendimų panaikinimas nereiškia, kad teismas buvo šališkas, juolab kad ieškovė pirmosios instancijos teisme nušalinimų teismui nereiškė. Be to, nurodoma, kad iš atskirojo skundo neaišku, kurią teismo nutartį skundžia ieškovė, kadangi rezoliucinėje skundo dalyje prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2009-11-10 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Nors atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje nurodoma, jog apeliantė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, tačiau iš skundo turinio matyti, jog apeliantė skundo motyvais skundžia Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovės N. P. ieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi palikdamas nenagrinėtą ieškovės ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikštą CK 4.80 straipsnio pagrindu, konstatavęs, kad ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms įstatymo nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 296 str. 1 d. 1 p.), netinkamai išaiškino ir pritaikė įstatymą.

Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas kiekvienas asmuo, manydamas, kad jo teisės pažeistos, gali jas ginti, pareikšdamas ieškinį teisme tas teises pažeidusiam asmeniui (CPK 5 str.), tačiau teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas gali būti siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu. Viena jų – realizuota galimybė ginti savo pažeistą teisę išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka.

CPK 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka turi būti numatyta įstatymuose. CK 4.80 straipsnio, reglamentuojančio atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesusitarus dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, o optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Taigi apygardos teismas teisingai nurodė, kad ginčo šalys pirmiausiai turi stengtis susitarti pačios dėl turto padalinimo, ir tik tokio susitarimo nepasiekusios, kreiptis į teismą, tačiau be pagrindo konstatavo, jog ieškovė kreipėsi į teismą, nesilaikydama šio reikalavimo.

Minėta, kad viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo (CK 4.80 str.). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatą, patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę, o tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, ginčą sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį, be to, CK 4.80 straipsnyje nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Šių įstatymo normų (CK 4.75 str. 1 d. ir 4.80 str. 2 d.) sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2008-11-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovus su pasiūlymais dėl jai priklausančios turto dalies pardavimo pirmumo teise atsakovams (2 t., b. l. 54), ginčo turto naudojimosi tvarkos nustatymo (2 t., b. l. 55, 58), kompensacijos už ieškovės turto dalį jai išmokėjimo, o atsakovai taip pat aktyviai siekė susitarimo su ieškove, atsakydami į jos pasiūlymus bei teikdami savuosius (2 t., b. l. 56-57, 59-63, 68-69), tačiau šalims nepavyko susitarti. Ginčo šalių nesutarimą patvirtina ne tik paminėti duomenys ar ieškovės pareiškimai teismui, bet ir atsakovų atsiliepimai į ieškinį (2 t., b. l. 23-26, 41-43, 98-101), kuriuose jie prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Taigi nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė šalių pareigą bendradarbiauti, kad nebuvo pateikusi atsakovams pasiūlymų bendru sutarimu spręsti ginčo klausimų, kad nesiekė ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad aiškindamas ir taikydamas įstatymus, teismas privalo vadovautis teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), kurių taikymas leidžia užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečius ypatumus. Nagrinėjamoje byloje taikant paminėtus, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, būtina įvertinti tai, kad ginčas tarp šalių tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką. Bylos duomenimis, nuo 2006 metų visų instancijų teismuose tarp šalių buvo sprendžiamas ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo, be to, nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pateiktas 2009-01-15, o pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko daugiau nei 9 mėnesius. Antai, apygardos teismas 2009-01-19 ir 2009-02-11 nutartimis buvo konstatavęs, kad ieškinys paduotas su trūkumais (nesumokėtas visas žyminis mokestis, nepateikti įrodymai, klaidingai nurodyti pastatų žymėjimai plane), ir buvo nustatęs terminus trūkumams pašalinti (1 t., b. l. 79-80, 98-99), o 2009-02-23 nutartimi, nurodęs, jog teismo nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, teismas ieškovės ieškinį buvo palikęs nenagrinėtą (1 t., b. l. 187-188), tačiau, sutikdamas su ieškovės pateiktu atskiruoju skundu dėl 2009-02-23 nutarties (1 t., b. l. 191-195), teismas priėmė 2009-03-12 nutartį, kuria panaikino 2009-02-23 nutartį ir priėmė ieškovės patikslintą ieškinį bei nustatė atsakovams terminą pateikti atsiliepimams (2 t., b. l. 4). Be to, teisme gavus atsakovų atsiliepimus (2 t., b. l. 23-26, 41-43, 98-101) bei teismui 2009-07-08 nutartimi paskyrus bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje (2 t., b. l. 104), atsakovo K. M. prašymu (2 t., b. l. 105), teismas priėmė 2009-09-14 nutartį, kuria vėl paliko ieškinį nenagrinėtą, nurodydamas, jog buvo nepašalintas ieškinio trūkumas, t. y. nesumokėtas visas žyminis mokestis (2 t., b. l. 112-113), tačiau ieškovei pateikus atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties, apygardos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, 2009-09-22 nutartimi (2 t., b. l. 119-121), panaikindamas 2009-09-14 nutartį ir atmesdamas atsakovo prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, atidėjo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nė vienoje iš paminėtų teismo nutarčių nebuvo nurodytas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas - nesilaikymas tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Be to, apygardos teismas 2009-09-22 nutartyje, nurodęs, kad šioje byloje jau vyko pasirengimo procesas nagrinėti bylą (buvo išsiųsti procesiniai dokumentai šalims, kurių viena - užsienyje, pateikti atsiliepimai), o 2009-10-20 paskirtas parengiamasis posėdis, buvo pripažinęs, kad analogiško naujo ieškinio pateikimas pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), užvilkintų ginčo sprendimą tarp šalių.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinį, remdamasis tuo pagrindu, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl panaikintina skundžiama apygardos teismo nutartis, o byla perduotina tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjai Konstantinas GurinasAudronė JarackaitėDonatas Šernas