- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- AS-525-294-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos rimtas“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Marijampolės savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos rimtas“ dėl statybos leidimo panaikinimo, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. J. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Marijampolės AVA) 21 000 Lt neturtinės žalos; panaikinti Marijampolės AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. gruodžio 11 d. statybos leidimą Nr. TPS2-21 (toliau – ir Statybos leidimas).
Kartu su skundu pateiktas prašymas sustabdyti Statybos leidimo galiojimą bei uždrausti atsakovui ar kitam teisiniam subjektui – kaip galimam jo įgaliojimų bei atsakomybės perėmėjui – išduoti kitą statybos leidimą iki Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Nurodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytinos, kadangi, jų nepritaikius, dėl po žiemos pradėtų darbų pareiškėjas, net ir teismui vėliau galimai priėmus jam palankų sprendimą, negalės įgyvendinti skundžiamu aktu pažeistų jo teisių ir įstatymu saugomų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo.
Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pažymėjo, jog, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslingumo klausimą bei vertinant tokio pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumą, paties ginčijamo administracinio akto teisėtumo klausimas neanalizuotinas, teismas neturi teisės iš anksto vertinti ir pasisakyti dėl bylos baigties. Pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai apie galimus jo teisių pažeidimus, susijusius su Statybos leidimu, pagrįsti prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Prašyme nepateikti motyvai, iš kurių būtų galima spręsti apie teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar negalimumą ir būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, nebuvo nurodyta, ar statybos darbai pagal statybos leidimą pradėti, kiek jų atlikta, nepateikta tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį ir jo prašymą patenkinti.
Nurodo, jog Marijampolės savivaldybės administracija nuolat nepagrįstai ir neteisėtai atsisako pateikti prašomus dokumentus, todėl jau dabar akivaizdu, kad tokia institucija trukdo teisingumui. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, priėmus teismo sprendimą, būtų žymiai sunkiau atkurti buvusią iki ginčijamo akto padėti ginčo objekte (J. Basanavičiaus aikštėje), atkurti pareiškėjo teises ir interesą vykdyti jo ekonominę individualią veiklą, dirbant pagal verslo liudijimą ir pažymą.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės AVA pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas sutinka su ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktais motyvais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Pagal administracinių teismų praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5‑230/2005).
Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, prašė panaikinti Statybos leidimą ir jo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Statybos leidimo galiojimą ir uždrausti atsakovui išduoti kitą statybos leidimą iki Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Bylos medžiaga nepatvirtina, jog būtina taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindė išimtinai prielaidomis, kurios nagrinėjamu atveju negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Prašymas pirmosios instancijos teismui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo iš esmės apskritai nebuvo pagrįstas jokiais argumentais, nepateikta jokių tokių priemonių taikymo būtinumą patvirtinančių įrodymų.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS16-528/2007, AS10-349/2007), sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju, nepateikus papildomų įrodymų, nenurodžius papildomų faktinių aplinkybių, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto bei prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, taip pat negali būti vertinamas kaip atitinkantis proporcingumo principą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nepagrindė konkrečiais įrodymais, pateikti argumentai vertintini kaip prielaidos, byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju prašomų priemonių taikymas yra būtinas, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo V. J. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.