Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-121-307/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-30
Bylos Nr.
1S-121-307/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
Kaltinamasis
R. B.
Byla Nr. 1S-121-307/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26915-2019-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,kaltinamajam R. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo R. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 26 d.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. birželio 26 d., laikotarpiu nuo 18:30 val. iki 19:18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio bendro naudojimo koridoriaus penktame aukšte, kitų asmenų akivaizdoje tyčia iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, ranka sudavė koridoriuje stovėjusiam nukentėjusiajam E. I. į veido sritį, po to nukentėjusiajam E. I. grįžus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais kartu su R. S. paėmę nukentėjusįjį už rankų nutempė jį į bendro naudojimo prausyklos patalpas, kuriose tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, bendrais veiksmais sudavė smūgius rankomis ir metaline šluotos koto dalimi nukentėjusiajam E. I. į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam ne mažiau 7 trauminių poveikių pasėkoje padarė plėštines žaizdas krūtinės ląstoje ir juosmenyje su kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimą kairiame skruoste, dėl ko nukentėjusiajam E. I. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, bei įžūliu elgesiu, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. B. 2019 m. birželio 26 d. laikinai sulaikytas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi R. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis to paties teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi kaltinamajam R. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

4. Kaltinamasis R. B. skunde prašo paskirti jam švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę.

4.1. Kaltinamasis skunde nurodo, jog apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis parodė, jog jis (nukentėjusysis) išprovokavo konfliktą, taip pat, jog niekas jo netempė į prausyklą. Nukentėjusysis parodė ir tai, kad R. S. netrenkė jam į veidą. Liudytojo D. L. parodymais remtis negalima, nes jis įvykio metu buvo neblaivus, todėl gali klysi dėl įvykio aplinkybių. Kaltinamasis nurodo, jog jis iš dalies pripažino savo kaltę, kad sužalojo žmogų, tačiau tai įvyko, nes pats nukentėjusysis jį puolė beisbolo lazda. Liudytojas D. K. nėra davęs tokių parodymų, kokius nurodo prokurorė.

4.2. Skunde R. B. taip pat nurodo, kad apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus. Laikomas suėmime jis suprato, jog savo poelgiu sukėlė daug skausmo savo artimiesiems, o taip pat nukentėjusiajam. Būdamas suimtas jis mokėsi. Paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę jis mokytųsi, dirbtų.

5. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. balandžio 29 d. gauta kaltinamojo R. B. gynėjos advokatės E. Latauskienės nuomonė dėl jos ginamojo skundo. Gynėja nurodo, jog kaltinamajam R. B. nėra prasmės paveikti bylos liudytojus ar kitą kaltinamąjį. Gynėja tvirtina, kad R. B. turi tvirtus socialinius ryšius, be to, byloje nėra duomenų apie jo ryšius užsienio valstybėse. Gynėja nurodo ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikinai apribotas laisvas asmenų judėjimas Europos Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse (2020 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarstys šio karantino pratęsimo sąlygas), gynėja neabejoja, kad toks draudimas dėl asmenų laisvo judėjimo dar galios neapibrėžtą laiką. Tokia situacija eliminuoja kaltinamojo R. B. galimybes bėgti ir slapstytis nuo baudžiamojo persekiojimo. Gynėja prašo paskirti kaltinamajam R. B. švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

6. Teismo posėdyje kaltinamasis prašė tenkinti jo skundą, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. skundas atmetamas

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, jog Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės suėmimo terminą, nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.

8. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. iš dalies paties kaltinamojo R. B., kito kaltinamojo R. S., nukentėjusiojo E. I., liudytojo D. K. parodymai, specialistų išvados, kaltinamųjų bei liudytojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinami baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Klausimai dėl duomenų, pagrindžiančių R. B. kaltę, pakankamumo, gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl skundo teiginių, kuriais ginčijamas suimtajam pareikštų kaltinimų pagrįstumas.

9. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. B. pratęsta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9.1. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

9.2. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, apygardos teismas įvertino, jog R. B. yra vedęs, turi šeimą. Taip pat teismas įvertino, kad jis nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka. Teismas, konstatuodamas šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą, atsižvelgė ir į tai, kad R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Baudžiamasis įstatymas už jam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą, numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat būtina įvertinti, kad kaltinamasis R. B. turi ryšių užsienyje. 2019 m. birželio 28 d. teismo posėdžio metu kaltinamasis R. B. nurodė, jog vienas jo sūnus gyvena Anglijoje, jis pats yra dirbęs Švedijoje. Bylos duomenimis R. B. ne kartą teistas, jis buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymo. Tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, yra vedęs ir turi mažamečių vaikų, leidžia spręsti apie egzistuojančius šeiminius ryšius. Vis tik šie jo turimi ryšiai nevertinti kaip galintys jį sulaikyti nuo galimybės bėgti (slėptis), siekiant išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, nes R. B. inkriminuojami nusikaltimai galimai buvo padaryti egzistuojant aplinkybėms, susijusioms su jo šeiminiais ryšiais, tačiau šie ryšiai kaltinamajam galimai nebuvo tokie svarbūs ir teigiamai neįtakojo jo apsisprendimo galimai nusikalsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog grėsmė, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo yra gana didelė, todėl vienintelė galimybė jos išvengti yra griežčiausios kardomosios priemonės taikymas. Apygardos teismas darydamas išvadą, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo, tinkamai įvertino visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju egzistuoja suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

9.3. Apygardos teismas pagrįstai nustatė ir kitą suėmimo taikymo pagrindą – kaltinamasis R. B. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9.4. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

9.5. Labai sunkus nusikaltimas, kurį padaręs kaltinamas R. B. patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Inkriminuojamus nusikaltimus R. B. galimai padarė būdamas teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Naujus nusikaltimus jis kaltinamas padaręs neišnykus teistumui. Kaltinamasis R. B. nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio iki sulaikymo neturėjo. Taigi tiek ankstesnis teistumas, tiek oficialių lėšų pragyvenimui neturėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. R. B. laikomas suimtas nuo 2019 m. birželio 26 d., suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis).

11. Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad užtikrinti kaltinamojo R. B. dalyvavimą procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms galima tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Įvertinus R. B. inkriminuotų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, gresiančią bausmę, jo asmenybę bei kitus duomenis, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo R. B. panaikinti pratęstą griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrint, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo. Kaltinamojo R. B. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo R. B. skundą atmesti.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi kaltinamajam R. B. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta