Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-12-14 · Byla Nr. ATP-716-350/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-716-350/2015Nutartis · 2015-12-14Panevėžio apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-05-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-14
Bylos Nr.
ATP-716-350/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-02527-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pažeidėjas
Z. M.
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. ATP-716-350/2015Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02527-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. gruodžio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimu Z. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį subendrinta nuobauda - 868 Eur bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams už tai, kad ji 2015 m. rugsėjo 15 d. apie 13:11 val., vairuodama automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodama atbuline eiga, kliudė kitą stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais Z. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Z. M. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimą dalyje dėl jos nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Neneigia, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje buvo įvykio vietoje, tačiau kategoriškai tvirtina nejutusi, jog važiuodama atbuline eiga kliudė kitą transporto priemonę. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ant jo transporto priemonės galinio bamperio matomų apgadinimų nėra, o nukentėjusios automobilio apgadinimai labai nežymūs. Be to, galimo įvykio metu jos automobilyje grojo muzika, todėl net ir esant automobilių susidūrimo garsui, ji jo galėjo neišgirsti. Tai rodo, kad ji eismo įvykio nesuvokė, tyčia ir sąmoningai iš eismo įvykio vietos nepasišalino, todėl atsakomybė pagal jai inkriminuotą straipsnį negalima.

Atsiliepimu į Z. M. skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuras prašo Z. M. skundą atmesti, nes skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantė neneigia padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau prašo nutraukti bylą dalyje dėl jai inkriminuoto pažeidimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes ji iš įvykio vietos išvažiavo nesupratusi, kad apgadino kitą automobilį, t.y. šį pažeidimą ji padarė ne tyčia, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokiais pažeidėjos skundo argumentais nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl Z. M. kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus yra pagrįsta ir motyvuota, priimta teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojo D. S. parodymais, kuris buvo įvykio vietoje aptariamo eismo įvykio metu ir pirmosios instancijos teisme detaliai nupasakojo įvykio aplinkybes, jog matė apeliantės automobilį Citroen Xcara Picaso automobilių stovėjimo aikštelėje laviruojantį atbuline eiga ir atsitrenkiantį galine dalimi į stovintį tamsios spalvos Audi markės automobilį, kuris nuo smūgio sujudėjo, taip pat girdėjo susidūrimo garsą – bumbtelėjimą. Kadangi automobilių stovėjimo aikštelė buvo apytuštė ir automobiliui vietos išsukti užteko, pamanė, kad automobilį vairavęs asmuo nebuvo atidus, nežiūrėjo į atgalinio vaizdo veidrodėlius. Išlipęs iš savo automobilio jis mojavo į Audi automobilį atsitrenkusios ir iš aikštelės išvažiuojančios transporto priemonės vairuotojui, tačiau automobilis nesustojo, todėl užsirašė iš įvykio vietos išvažiavusio automobilio valstybinius numerius, kuriuos vėliau nurodė priėjusiai nukentėjusiajai.

Iš T. P. paaiškinimo byloje matyti, jog ji savo automobilį Audi A3 v.n. (duomenys neskelbtini) buvo palikusi dešimčiai minučių prie PC „I.“, adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje ir grįžusi prie jo iš ten buvusio vyriškio sužinojo, kad kitos transporto priemonės vairuotojas važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jos paliktą automobilį. Apžiūrėjusi savo automobilį pamatė priekinės dešinės pusės apgadinimus ( b.l.20). Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad po aptariamo įvykio automobiliui „Audi A3“ v.n. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės sparnas, automobiliui Citroen Xcara Picaso v.n. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai užpakalinio bamperio dalyje, ( b.l. 13). Šie duomenys užfiksuoti ir pridedamose fotonuotraukose, iš kurių matyti, kad abiejų transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti vienodame aukštyje ir iš nukentėjusios automobilio apgadinimų akivaizdu, kad jie yra pakankamai žymūs ir pažeidėja negalėjo nepajusti automobilių tarpusavio kontakto, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu visiškai paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl tyčios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvimo.

Aukščiau aptarti duomenys visiškai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad ji iš įvykio vietos pasišalino, nes nepajuto kliudžiusi kitą automobilį. Pajutęs, kad ir silpną vairuojamo automobilio kontaktą su kitu objektu, būdamas atsakingas eismo dalyvis jis privalėjo įsitikinti, kad nesukėlė eismo įvykio ir tik tada galėjo nuvažiuoti. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Z. M. iš eismo įvykio vietos išvažiavo, policijai apie įvykį nepranešė, t.y. ginčijamą veiką – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos padarė veikdama tyčia.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl jos kaltės daryti, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teismo sprendimo pateiktos išvados yra motyvuotos, išsamios ir pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Z. M. pripažino kalta dėl jai inkriminuotų pažeidimų, todėl skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o Z. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d nutarimą palikti nepakeistą ir Z. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis