Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) dirbo pagal sudarytą darbo sutartį, tačiau sutarto atlyginimo negavo, darbo sutartis nutraukta be jo žinios. Bendrovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų. Šiuo metu yra susiradęs kitą darbdavį, tačiau nespėjo pateikti dokumentų Migracijos departamentui pagal išduotą galiojantį leidimą, nesuprato Įstatymo normų ir jų nežinojo.

Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje esančius duomenis, buvo nustatyta, kad Bendrovėje pareiškėjas dirbo nenuosekliai - laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d., nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. balandžio 25 d., nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. spalio 23 d.; darbo sutartis buvo sudaryta ir nutraukta keletą kartų; darbo užmokestis buvo mokėtas, tačiau pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, reikalingų pragyventi, nes pareiškėjo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu buvo pagrįstos jo gaunamu darbo užmokesčiu. Nuo 2023 m. gegužės 18 d. vykdo individualią veiklą, kitose Lietuvos Respublikos įmonėse nedirba.

Pažymi, kad pareiškėjui leidimas gyventi buvo išduotas darbo Bendrovėje pagrindu, Be to, nutraukus darbo santykius su Bendrove, pareiškėjas neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes. Taigi, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas iki 2024 m. liepos 15 d. nepateikė dokumentų Migracijos departamentui apie naują darbdavį.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas Migracijos departamento turimais objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

2023 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodė: darbdavio pavadinimas – Bendrovė, profesijos pavadinimas ir kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – suvirintojas (721206), numatomas darbo užmokestis – 800 Eur, pragyvenimo lėšų šaltinis – su darbo santykiais susijusios išmokos. Pareiškėjas patvirtino, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo.

2022 m. rugpjūčio 30 d. Bendrovės Tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), kuriame kvietėju nurodyta Bendrovė, kviečiamu asmeniu nurodytas pareiškėjas, kuris dirbs suvirintoju (721206), darbo sutarties tipas – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 800 Eur.

VSDFV duomenys, kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjo darbas Bendrovėje buvo nepastovus, darbo sutartis sudaryta ir nutraukta keletą kartų, išmokėtų, su darbo santykiais išmokų dydis, tik 2 kartus atitiko sutartą ir nustatytą darbo užmokesčio dydį, reguliarių pajamų negauna. Vykdo individualią veiklą, kitose Lietuvos Respublikos įmonėse nedirba.

Sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2022 m. lapkričio 4 d. išduotas leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. lapkričio 4 d., motyvuojant tuo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, su pareiškėju nutraukta sudaryta darbo sutartis.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus užsienietis turi atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu.

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), <...> jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (35 straipsnio 1 dalies 5 punktas), <...> jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu <...> (50 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nustatęs bent vieną šių pagrindų.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos, priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Nurodytų teisės aktų visuma leidžia konstatuoti, kad Migracijos departamentas turi Įstatymo suteiktus įgaliojimus priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ar panaikinimo, todėl darytina išvada, jog Sprendimas priimtas Migracijos departamentui Įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

Leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies pagrindais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023).

Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 4 d. pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. lapkričio 4 d. darbo Bendrovėje pagrindu. Byloje esantis Bendrovės pateiktas tarpininkavimo raštas Nr. 20220830-128387 dėl pareiškėjo leidimo laikinai gyventi, patvirtina, jog pareiškėjo profesija yra suvirintojas, darbo sutarties laikotarpiu darbdavys įsipareigojo pareiškėjui mokėti 800 Eur per mėnesinį darbo užmokestį.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog patikrinus duomenis apie pareiškėją VSDFV informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad nors Bendrovėje pareiškėjas dirbo nenuosekliai, kadangi darbo sutartis buvo sudaryta ir nutraukta net 3 kartus (atleistas: 2023 m. spalio 23 d., 2023 m. balandžio 25 d., 2022 m. gruodžio 23 d.), tačiau nutraukus darbo santykius, apie pasikeitusias aplinkybes pareiškėjas Migracijos departamento neinformavo. Pareiškėjo teiginiai, kad darbo sutartis buvo nutraukiama jam apie tai nežinant, nepagrįsti, atsižvelgiant į darbo sutarties nutraukimo skaičių. Be to, duomenų, kad darbo sutarčių nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakyme Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo” įtvirtinta, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Toks dydis buvo nustatytas tiek 2022, tiek 2023 metais.

Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d., nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. balandžio 25 d., nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. spalio 23 d. ir per visą šį laikotarpį pareiškėjui iš esmės tik du kartus buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte Nr. 20220830-128387 nurodytas darbo užmokestis – 800 Eur (2023 m. spalio mėn. – 726,9 Eur; 2023 m. rugsėjo mėn. – 573,33 Eur; 2023 m. balandžio mėn. – 861,7 Eur; 2023 m. kovo mėn. 860 Eur; 2022 m. gruodžio mėn. – 422,14 Eur). Taigi, už 2022 m. gruodžio, 2023 m. spalio ir rugsėjo mėnesius pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis buvo ne tik mažesnis nei nustatytas MMA, tačiau ir nei nurodytas Bendrovės tarpininkavimo rašte. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad jau už pirmąjį Bendrovėje išdirbą laikotarpį pareiškėjas negavo sutarto atlyginimo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.

VSDFV informacinės sistemos duomenimis, Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas Lietuvos Respublikos įmonėse nedirbo, tačiau nuo 2023 m. gegužės 18 d. vykdo individualią veiklą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad išnagrinėjęs dokumentus dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo bei įvertinęs nustatytus faktus, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatyti imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad darbo sutartis su Bendrove nutraukta ne dėl pareiškėjo kaltės, nepaneigia objektyviais duomenimis pagrįstų faktinių aplinkybių (darbo sutarties daugkartinio nutraukimo fakto).

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui. (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1093-415/2024).

Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui praeityje ir buvo išduota Latvijos Respublikos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. vasario 2 d. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, jog pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja tik trumpalaikis ekonominio pobūdžio ryšys, kuris Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia.

Atsižvelgdama į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. lapkričio 4 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Teismas pažymi, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui tikslas yra tai, kad pareiškėjas dirbtų suvirintoju (721206) (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai nustatęs, jog pareiškėjui reguliarus darbo užmokestis ir sutartas jo dydis iš esmės nebuvo nemokamas, t. y. pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, be to, darbo sutartis sudaryta ir nutraukta net keletą kartų, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.