Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 16 d., nutartis – 2022 m. gruodžio 22 d.

Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. vasario 28 d.

Prokuroras į nuteistojo teikimą atsiliepimo nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 27 d. gautas nuteistojo A. R. prašymas dėl bausmės sušvelninimo. Prašo peržiūrėti nuosprendžius dėl 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ buvo pakeista Lietuvos Respublikos 190 straipsnio 1 dalis, išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Minėti BK 190 straipsnio pakeitimai gali lemti veikos (didelės vertės turto pagrobimas plėšimo būdu) kvalifikacijos pasikeitimą, kadangi padidėjus didelės vertės turto minimaliai ribai iki 400 MGL, kai plėšimo būdu pagrobiamas turtas nuo 250 iki 400 Eur, veika nuo 2023 m. birželio 1 d. kvalifikuotina ne pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Taip pat minėtu įstatymu buvo patvirtinta nauja BK 180 straipsnio redakcija, kuri keičia BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

Senos iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apiplėšimą įsibrovus į patalpą ar panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą už tai buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų.

Senos iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios redakcijos BK 180 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už apiplėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšimą pagrobiant didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšimą dalyvaujat organizuotoje grupėje. Nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 10 metų.

Naujos nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apiplėšimą įsibrovus į patalpą arba panaudojant nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšimą, pagrobiant didelės vertės svetimą turtą. Bausmė nustatyta ta pati – laisvės atėmimas iki 7 metų.

Naujos nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios redakcijos BK 180 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apiplėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšimą pagrobiant labai didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšimą dalyvaujat organizuotoje grupėje. Nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 10 metų.

Šiuo atveju aktualūs tik BK 180 straipsnio 2 dalies pakeitimai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi A. R. nuteistas už kvalifikuotą plėšimą, t. y., pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad panaudojęs peilį, pagrobė svetimą 148,22 Eur vertės turtą. Iš esmės jis nuteistas už tai, kad įvykdė plėšimą, panaudodamas daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti. Pagrobto turto vertė nesiekia didelės vertės. Ši veika kvalifikuotina tiek pagal senos redakcijos, tiek pagal naujos redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalį. Bausmė įstatymų leidėjo abiejų redakcijų BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatyta tokia pati, todėl laikytina, kad BK 180 straipsnio ir BK 190 straipsnio nuostatų pakeitimai niekaip nešvelnina A. R. teisinės padėties ir taikyti jų nuteistojo atžvilgiu pagrindo nėra.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, t. y. pasikėsinus pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą. Įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui, baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą nustatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje. Analizuojant iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją ir šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją, matyti, kad tiek bausmių rūšys, tiek jų dydžiai (pavyzdžiui, maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų) yra tie patys už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priėmęs baudžiamojo įstatymo pakeitimus, nesušvelnino baudžiamosios atsakomybės už aptariamos veikos padarymą. To nepaneigia tai, kad šiuo metu yra pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti svetimo turto nedidelę ir didelę vertę. Pažymėtina, kad vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ir nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013, 2K-12-699/2016).‏‏‎ ‏‏‎Todėl A. R. pagrobus bet kokios vertės svetimą turtą, kai buvo įsibrauta į patalpą, jo nusikalstamų veikų kvalifikacija išlieka ta pati. Vadinasi, A. R. nėra teisinio pagrindo peržiūrėti paskirtos bausmės už BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 niekaip nekeičia BK 135 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl nėra pagrindo peržiūrėti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio.

Nuteistojo A. R. prašymas dėl jam minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių sušvelninimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. R., prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.