Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui O. P. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu bei atsižvelgiant į atsakovo 2015-02-02 pateiktą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-05-01 atsakovui buvo mokama 102,00 Eur dydžio socialinė pašalpa. Teigiama, kad atsakovas per mėnesį nepranešė apie tai, kad 2015 metų kovo mėnesį jam buvo išmokėta nedarbo draudimo išmoka. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-05-22 įsakymu Nr. SP1-2303 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos O. P.“ nustatyta, kad nuo 2015-04-01 iki 2015-05-01 atsakovui permokėta 102,00 Eur socialinės pašalpos suma. Pažymima, jog apie priimtą sprendimą atsakovas buvo informuotas 2015-06-02 raštu Nr. (23.45.)-SP13-4551. Nurodoma, kad atsakovui negrąžinus permokėtos socialinės pašalpos sumos, 2016-03-15 jam buvo išsiųstas priminimo laiškas, kuriame pakartotinai buvo prašoma grąžinti permokėtą socialinės pašalpos sumą, tačiau į prašymus atsakovas neatsiliepė ir permokėtos 102,00 Eur sumos negrąžino.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą 2016-10-21 paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“, todėl laikytina, kad šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-05-22 įsakymo Nr. SP1-2303 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos O. P.“ priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 5 straipsnis išskiria dvi piniginės socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijas.

Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t.y. 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių nepasiturinčių gyventojų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas).

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2015-02-02 atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydamas jam suteikti socialinę paramą. Nuo 2015-02-01 iki 2015-05-01 kas mėnesį jam buvo mokama 102,00 Eur socialinė pašalpa, kuri buvo pervedama į jo asmeninę sąskaitą banke. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-05-22 įsakymu Nr. SP1-2303 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos O. P.“ buvo nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-05-01 atsakovui buvo permokėta 102,00 Eur socialinės pašalpos suma, nes 2015 metų kovo mėnesį jam buvo išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri buvo paskirta nuo 2014-11-29. Permokėtą socialinės paramos sumą atsakovas įpareigotas grąžinti iki 2015-09-01. Apie pareigą grąžinti socialinės paramos permoką atsakovas informuotas Socialinės paramos skyriaus 2015-06-02 ir 2016-03-15 raštais.

Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2014-11-29 iki 2015-07-31 atsakovui buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri pradėta mokėti nuo 2015 metų kovo mėnesio. Duomenų, kad apie nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimą atsakovas informavo Socialinės paramos skyrių, byloje nėra.

Atsakovui išmokėta nedarbo socialinė draudimo išmoka lėmė tai, kad socialinės paramos gavimo metu atsirado aplinkybės (pasikeitė jo pajamos), turinčios įtakos jo teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Esant nustatytai aplinkybei, jog paramos teikimo laikotarpiu atsakovas per mėnesį Socialinės paramos skyriui nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, neteisėtai gautą pinigų sumą jis turi grąžinti arba ją sumokėti dalimis (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).

Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-05-22 įsakymas Nr. SP1-2303, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas grąžinti permokėtą 102,00 Eur socialinės pašalpos sumą iki 2015-09-01 laikytinas teisėtu. Minėtame įsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės bei nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta įsakymo apskundimo tvarka, todėl vertintina, jog jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Kadangi byloje nėra duomenų, jog 102,00 Eur socialinės pašalpos permoka būtų grąžinta, pripažinus, jog 102,00 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos informuoti apie pasikeitusią materialinę padėtį nevykdymo, bei konstatavus, jog atsakovas nėra grąžinęs permokėtos pašalpos, prašymas tenkintinas ir pareiškėjai 102,00 Eur piniginės socialinės paramos permokos suma priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš O. P. 102,00 Eur (vieną šimtą du eurus, 00 ct) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.