Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-833-195/2012

Teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00736-2012-4

2012 m. spalio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. birželio 15 d. apie 13 val., 2 maršruto troleibusu privažiavus „Vileišio“ stotelę, esančią šalia Antakalnio g.38, Vilniuje, iš O. T. švarko kišenės pagrobė dėklą 2 litų vertės, su jame buvusiais 20 Lt, CAMELIA vaistinės nuolaidų kortele, EURO vaistinės nuolaidų kortele, parduotuvės MAXIMA AČIŪ nuolaidų kortele, penkiais Vilniaus miesto viešojo transporto vienkartiniais bilietais - 5 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajai O. T. - 27 Lt turtinę žalą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja Daiva Dereškevičienė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės, jo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 178 str. 2 d. yra teisingas.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę už nusikalstamą veiką, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė,

atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

A. K. skundžiamu teismo nuosprendžiu yra nuteistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Be to, kaip rodo bylos duomenys, A. K. praeityje 8 kartus teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio veikų padarymą, ne kartą baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 44-46), todėl pažymėtina, jog nuteistasis sistemingai daro teisės pažeidimus. Nuteistasis būdamas darbingas niekur nedirba, į darbo biržą kreipėsi tik po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2012 m. birželio 21 d. (1 t. b. l. 41).

Įvertinus visas šias aplinkybes, daromų nusikalstamų veikų kartotinį pobūdį pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rūšies bausmių A. K. kriminaliniams polinkiams pakeisti nebepakanka. A. K. paskirta bausmė savo dydžiu nesiekia sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkio, byloje nėra A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena lengvinanti aplinkybė (jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl vertinti paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Nors apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji O. T. jam pretenzijų neturi, kadangi visi paimti daiktai jai grąžinti, be to, jis nežinojo, kad dėkle yra pinigai, tačiau pažymėtina, kad daiktai buvo grąžinti ne paties nuteistojo valia, o tik tuomet kai nuteistąjį sulaikius jie buvo pas jį rasti ir nepriklausomai nuo jo valios paimti.

Nuteistojo tikslas buvo pavogti nukentėjusiosios dėklą su visu jame esančiu turtu. Neabejotinai tikintis, kad jame bus ir pinigų. Todėl nuteistojo aiškinimas, kad jis pinigų vogti neketino, yra nepagrįstas ir atmestinas. Šiuo konkrečiu atveju A. K. suvokdamas, kad esantis turtas, t.y. dėklas su jame esančiais daiktais priklauso nukentėjusiajai O. T., ankščiau paminėtus daiktus užvaldė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. K. padarytos nuskalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką bei tai, kad jis, būdamas 8 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas rodo, jog A. K. nedaro teisingų išvadų, nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio normoms ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė jam realią 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri nesiekia Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkio, todėl bausmė nėra per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.