- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-1177-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02240-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- D. J., Marijonai D
- Ieškovas
- L. J.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1177-253/2012
Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-02240-2011-3)
2012 m. gegužės 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-03-16 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovėms D. J., Marijonai D. K., institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo ir atsakovės D. J. priešieškinį ieškovui L. J., institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-01-11 Klaipėdos rajono apylinkės teisme pagal ieškovo ieškinį iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
2012-01-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo ir jo dukters bendravimo tvarką, pagal kurią: ieškovas L. J. turi teisę su nepilnamete dukra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauti kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. dukters gyvenamojoje vietoje arba pasiimant dukrą su savimi, informavus vaiko motiną, tai yra atsakovę, kur bus vežama dukra.
Šalies argumentai
2012-02-21 atsakovė D. J. pateikė priešieškinį. Priešieškinyje atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikytų 2012-01-25 nutartimi pakeitimo, tai yra prašė pakeisti nustatytą laikiną ieškovo ir dukters bendravimo tvarką, nes mano, kad nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
2012-03-12 posėdžio metu ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikytų 2012-01-25 nutartimi pakeitimo, kuriuo prašė nustatyti, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jis turi teisę su nepilnamete dukra A. J. bendrauti kiekvieną savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki pirmadienio 08.00 val., pasiimant dukrą su savimi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-03-16 nutartimi ieškovo L. J. ir atsakovės D. J. prašymų dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-25 nutartimi nustatytos laikinos ieškovo L. J. ir dukters A. J. bendravimo tvarkos pakeitimo netenkino. Teismas nustatė, kad šalių dukra nuo 2011-09-01 lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą – darželį, jos laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą dukters savaitgalio dienotvarkę, tai, kad mergaitei būnant su atsakove šeštadienio vakarą per vieną valandą yra spėjama paruošti vakarienę, pavalgyti, nusimaudyti, išklausyti dvi pasakas, atlikti relaksacinius pratimus ir net pasikalbėti, darytina išvada, kad sekmadienį parvežus vaiką 19.00 val. jai iki miego yra ilgesnis 1.30 val. laiko tarpas, todėl veiklos yra kur kas mažiau nei šeštadienio vakarą, o laiko tarpas yra didesnis. Teismas vertino kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ieškovui vaiką parvežus 19.00 val. ji būna pavargusi nuo per ilgo bendravimo ir būna irzli ir nespėja pasiruošti į darželį. Teismas darė išvadą, kad nustatytos tvarkos nėra pagrindo keisti, nes atsakovė teismui nepateikė jokių nenuginčijamų rašytinių įrodymų, kad būtent dėl ieškovo kaltės jų dukra pirmadienį, t. y. 2012-02-27, buvo irzli, nekalbi ir susimasčiusi, nes tai galėjo įtakoti ir kitokie veiksniai. Teismas taip pat netenkino ieškovo prašymo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, nes nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarką akivaizdžiai būtų pažeistos ne tik šalių dukters teisės, bet ir atsakovės teisės bendrauti su dukra savaitgaliais, o ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jo bute yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui nakvoti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė D. J. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-03-16 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagal kurią ieškovas L. J. turi teisę bendrauti su A. J. kas antrą savaitgalį, šeštadienį nuo 10.00 iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 iki 15.00 val. dukters gyvenamojoje vietoje arba pasiimant dukrą su savimi, informavus atsakovę, kur bus vežama dukra. Apeliantė nurodo, kad nuo 2011-09-01 duktė pradėjo lankyti darželį, todėl teismo nustatytų susitikimų su L. J. laikas nebeatitiko vaiko interesų, t. y. sekmadienį nuo pietų, 15.00 val. neturėti įtemptų bendravimo santykių bei nepatirti neigiamų faktorių galinčių įtakoti vaiko emocinę ir psichologinę būklę, kadangi nuo per ilgo bendravimo mergaitė pirmadieniais, jaučia emocinį psichologinį nuovargį, o vaikas turi pailsėti. Taip pat nurodo, kad ieškovas nėra sudaręs mažamečiam vaikui tinkamų sąlygų būti, žaisti ir bendrauti, o vaikas yra vežamas į atsakovei nežinomas vietas, tokiais ieškovo veiksmais yra daroma emocinė ir psichologinė žala, dėl šios priežasties vaikas negali priprasti prie tokių įtemptų sąlygų. Pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba nepateikė įrodymų, kad atsakovės prašyme suformuluotas ieškovo ir vaiko bendravimo laiko sumažinimas apribotų ieškovo galimybę bendrauti su vaiku ir pažeistų vaiko interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas L. J. teismo prašo atmesti atsakovės D. J. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovės pateikti argumentai yra išgalvoti ir nepagrįsti bei iš esmės darantys žalą vaikui, bei pareikšti tik turint siekį kenkti ir riboti vaiko ir jo teises bendrauti ir dalyvauti vaiko auklėjime. Nurodo, kad atsakovė, neatsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus, siekia naudoti jį kaip įrankį sprendžiant tarp sutuoktinių kilusius turtinius ginčus. Ieškovo teigimu, vaikas šiuo metu neabejotinai patiria didelį emocinį stresą dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų, tėvų skyrybų, todėl tai, kad dukra kartais jaučia nuovargį ar turi nedidelių sveikatos sutrikimų, nereiškia, jog tai yra netinkamo ieškovo bendravimo su vaiku pasekmė. Atvirkščiai, vaikas turi kiek įmanoma labiau bendrauti su tais jam artimais žmonėmis, su kuriais jis bendravo prieš teismui pradedant nagrinėti šia bylą, tarp jų ir su ieškovu, kad kuo mažiau būtų pažeidžiama vaiko psichinė ir emocinė būklė. Nurodo, kad ieškovo namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiui vaikui gyventi, ilsėtis – tam yra atskira lova. Tai, kad jo namuose kol kas nėra vaikiškos lovelės, negali riboti vaiko teisės bendrauti su ieškovu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos pakeitimo. Apeliantė D. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-25 nutartimi nustatytą laikiną ieškovo L. J. ir dukters A. J. bendravimo tvarką ir ieškovo bendravimo su dukterimi laiką sutrumpinti, nustatant teisę bendrauti kas antrą savaitgalį, šeštadienį nuo 10.00 iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 iki 15.00 val. Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su skunde pateikiamais motyvais, kad vaiko bendravimo su ieškovu laiko sutrumpinimas dar labiau neapribos ieškovo galimybės bendrauti su dukra. LR CK 3.156 str. 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. LR CK 3.175 str., reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numatyta, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas LR CK 3.175 str. 2 d. nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (LR CK 3.170 str.). Tokiu įstatyminiu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-03-12 rašte nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytas bendravimo laikas nėra didžiausias galimas, todėl jo sumažinimas dar labiau apribotų L. J. galimybes bendrauti su dukra bei, nenustačius netinkamo elgesio ir vaiko nepriežiūros, teismui siūlė laikinąją bendravimo tvarką palikti nepakeistą.
Apeliantės teigimu, sekmadieniais teismo nutartimi yra nustatytas per ilgas bendravimo laikas, kadangi mergaitė tampa irzli, pirmadieniais jaučia emocinį psichologinį nuovargį, mergaitei reikia pailsėti. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) mokyklos–darželio pažyma, kurioje nurodoma, kad šalių dukra, maloniai visada bendraujanti su bendraamžiais ir darbuotojais, pirmadienį (2012-02-27) ryte jautėsi truputį pavargusi, irzli, mažai kalbėjo, buvo susimąsčiusi (b. l. 12). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė neleidžia spręsti, kad mergaitės emocinė būsena nurodytą pirmadienį buvo tiesiogiai sąlygota bendravimo su tėvu sekmadienį trukmės. Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliantės argumentas, kad dukrai sekmadieniais bendraujant su tėvu iki 19.00 val. vaikas nepailsi. Iš byloje pateiktos vaiko, jam būnant pas mamą, savaitgalio (šeštadienio, sekmadienio) dienotvarkės matyti, kad šiomis dienomis dukters savaitgalio poilsio laikas su mama leidžiamas aktyviai: mergaitė keliasi apie 8.00 val., šeštadieniais 12.00 val. – 15.00 val. numatytas pietų miego laikas, po pietų lankomasi mieste – vaikų kambaryje, renginiuose I. Simonaitytės bibliotekoje, žaidimų aikštelėse ar kitose vietose, sekmadieniais iki 14.00 val. taip pat planuojamos pramogos pasirinktinai – spektakliai, renginiai ar koncertai vaikams, apsilankymas šventėse. Sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 16.00 val. numatytas poilsio – miego laikas, o po 16.00 val. taip pat numatytas laikas piešimui, dainavimui, žaidimams, daiktų, žaislų, reikiamų priemonių pasiruošimui darželiui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad sekmadienį tėvui parvežus vaiką 19.00 val. iki numatyto miego laiko lieka 1.30 val., t. y. ilgesnis laiko tarpas nei šeštadieniais. Vaikui sekmadieniais prieš miegą suteikiamas ramesnis laikas – atliekami relaksaciniai pratimai atsipalaidavimui ir nusiraminimui arba klausomasi pasakos, terapinės istorijos. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių kad bendravimas su tėvu neigiamai veikia dukters fizinę būklę ar duomenų, kad toks bendravimas su ieškovu mergaitę, taip pat atsižvelgiant ir į jos amžių, vargina labiau nei aktyvus savaitgalis bendraujant su atsakove.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukra, nes tai atitinka ne tik ieškovo, bet ir pačios šalių dukters interesus. Nustatant vaiko bendravimą su abiem tėvais ir jų maksimalų dalyvavimą mažamečio vaiko gyvenime tėvų skyrybų proceso metu, siekiama sudaryti vaikui sąlygas palaikyti aplinkos ir ryšių su jam artimais žmonėmis tęstinumą ir stabilumą, kad kuo mažiau būtų pažeidžiama vaiko psichinė ir emocinė būklė. Byloje nenustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-25 nutartimi nustatytas ieškovo bendravimo su dukra laikas daro neigiamą poveikį mažametės fizinei, psichinei, emocinei būklei ar prieštarauja vaiko individualiems interesams. Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, kad apeliantė neįrodė esant pagrindų sutrumpinti ieškovo bendravimo su dukra laiką (LR CPK 178 str.).
Kaip nepagrįsti atmestini skundo argumentai, kad ieškovas nesudaro tinkamų sąlygų vaikui būti, žaisti ir bendrauti. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012-04-17 rašto nustatyta, kad skyriaus specialistė apsilankė L. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ieškovo buities sąlygos buvo įvertintos ir nustatyta, kad bute yra palankios sąlygos bei pakankamai vietos vaiko žaidimams, poilsiui, laisvalaikiui. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovas dukra nesirūpina ar ją netinkamai prižiūri. Taip pat pažymėtina, kad abu tėvai, spręsdami klausimus susijusius su nepilnamečiu vaiku, turi bendradarbiauti ir veikti vaiko geriausiais interesais.
Atsižvelgiant į bylos medžiagą ir paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų bendravimą su vaiku ir dalyvavimą jį auklėjant, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais motyvais panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-03-16 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-03-16 nutartį palikti nepakeistą.