- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- T-498-1057/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Nuteistasis
- T. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 59-53 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. A. (T. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A. nuteistas 2012 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės atlikimo pradžia – 2011 m. rugsėjo 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 12 d., 2/3 bausmės dalies nuteistasis atliko – 2019 m. gegužės 12 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. balandžio 9 d. – 2 metai 11 mėnesių 3 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 59-53 nutarta taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, su intensyvia priežiūra. Nuteistasis Komisijai pristatomas penktą kartą, su intensyvia priežiūra. Komisija atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką – 76 taškus (statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių – 36), į tai, kad nuteistasis vykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nuostatos į priežiūrą teigiamos, sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju būtų taikoma intensyvi priežiūra, bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus nustatytų taisyklių nepažeidė, jog lygtinai paleistas T. A. laikysis įstatymų ir nenusikals.
2020 m. balandžio 29 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro atsiliepimas. Prokuroras prašo atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-53 taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad Komisija netinkamai įvertino visus lygtinį paleidimą lemiančius veiksnius. Prokuroras teigia, jog nuteistajam nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų, kas savaime įrodo jo pavojingumą, bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju nuteistasis įvykdė labai sunkų nusikaltimą ir už jį neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 2 metai 11 mėnesių ir 3 dienos. Atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis pagal vykdomuosius raštus yra skolingas 22648,88 eurus, atlyginęs tik 898,19 eurų. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį T. A. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
T. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad T. A. Komisijai pristatomas penktą kartą, praeityje teistas penkis kartus. Būdamas 20 m. amžiaus nuteistas pirmą kartą. 2019-12-19 lygtinio paleidimo komisija nutarė T. A. netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistasis apskundė komisijos nutarimą, tačiau teismas nutarimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau du kartus yra taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą lygtinio paleidimo sąlygas T. A. pažeidė – padarė naują nusikalstamą veiką. Tai rodo, jog nuteistasis nepateisino jam išreikšto pasitikėjimo ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesio dinamika judėjo neigiama linkme – nusikaltimai sunkėjo.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad T. A. priskirtinas vidutinei rizikos grupei (76 balai, iš kurių 40 balų – statiniai, 36 balai - dinaminiai). Dinaminius balus nuteistasis gali mažinti. Nuteistojo priskyrimas vidutinei rizikos grupei iš esmės neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus, t.y. šiuo atveju net nėra visų būtinų formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų. Jau vien dėl to nuteistajam lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos instituto nėra galimybės taikyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir 2019-12-13 nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika –76 taškai, taigi akivaizdu, jog nuteistais deda nepakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką – rizika per tą laiką nei kiek nesumažėjo.
Teismas neabejotinai teigiamai vertina tai, jog nuteistais šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 8 kartus baustas ir 8 kartus skatintas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuo 2019-07-18 nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. 2019-11-13 Lygtinio paleidimo komisija nutarė teikti rekomendacijas nuteistajam dėl nuteistojo reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, ką nuteistasis vykdė.
Nuteistasis baigė 6 klases. Bausmės atlikimo metu 2013 m. Vilniaus mokymų centre baigė 9 klases. (duomenys neskelbtini) m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo staliaus, (duomenys neskelbtini) m. siuvinių gamintojo profesines kvalifikacijas. Nuo (duomenys neskelbtini) tęsia mokslus Vilniaus mokymo centre pagrindiniam išsilavinimui įgyti. Iki nuteisimo nedirbo, nors pats nuteistasis teigė, jog dirbo pagal individualią veiklą statybose. Anot nuteistojo iki tol yra dirbęs apie tris mėnesius, tačiau išėjo iš darbo savo noru dėl blogų darbo sąlygų ir mažo atlyginimo. Minėjo, jog pajamų gaudavo iš atsitiktinių vienkartinių darbų.
Nuo 2014-02-24 dirbo Vilniaus pataisos namuose kirpėju, vėliau įdarbintas pagalbiniu darbininku. 2020-02-05 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu, nuteistasis buvo perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Paleistas iš įkalinimo įstaigos nuteistasis planuoja dirbti UAB „A“. Byloje pateikta minėtos bendrovės direktoriaus T. Z. 2019-12-16 pažyma, jog T. A. grįžęs iš laisvės atėmimo vietos, bus priimtas dirbti jo vadovaujamoje bendrovėje pagalbiniu darbininku. Tačiau teismas pažymi, jog pateikta pažyma yra 2019-12-16 dienos, kas leidžia teismui pagrįstai abejoti ar praėjus daugiau, kaip keturiems mėnesiams minėta darbo vieta nebus užimta kito asmens.
T. A. nevedęs, su sugyventine turi susilaukęs dviejų vaikų: dukros ir sūnaus. Ryšius palaiko su sugyventine, dukra, sūnumi, motina, seserimis ir broliu skambindamas telefonu bei pasimatymų metu. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja gyventi kartu su sugyventine, kur gyveno ir iki nuteisimo. Byloje yra pateikta pažyma, jog nuteistojo sugyventinė sutinka, kad T. A. gyventų pas ją.
Byloje yra pateikta Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažyma, jog šiuo metu nuteistasis T. A. skolingas pagal antstolių patvarkymus 22648,88 eurus. Iš darbo užmokesčio jam yra išskaičiuota tik 898,19 eurų.
Svarbi aplinkybė svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą yra ta, kad nuteistasis kategoriškai neigia, jog praeityje jis yra vartojęs narkotines medžiagas. Tačiau remiantis 2012-10-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, yra pripažinta, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, nuosprendyje pateikiamais liudytojo parodymais, nuteistasis prieš atliekant nusikaltimą, alkoholį vartojo dažnai. Taip pat nuosprendyje minima, jog pavartojęs alkoholio jis tampa „sunkesnio charakterio“, būdingas agresyvus, konfliktiškas elgesys. Teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse. Nuteistasis baigė „Įžanginę grupę“, lankė AA susirinkimus, tačiau juos lankyti nustojo, gavęs teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Atsižvelgus į tai, kad tolesnis alkoholio vartojimas didintų jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką, teismo vertinimu, nuteistojo nesilankymas AA susirinkimuose didina nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina, jog nuteistasis turi savęs žalojimo istoriją, dėl ko jam būdingi tam tikri emocinės gerovės sunkumai. Be to, nors pats nuteistasis teigia, jog jis į konfliktus nesivelia kol prie jo niekas nelenda, tačiau byloje yra duomenų, jog jis gavo nuobaudą už fizinio smurto naudojimą kito nuteistojo atžvilgiu. Prieš tai jau yra gavęs tokio paties pobūdžio nuobaudą. Nors socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog pastaruoju metu nuteistasis stengiasi problemas spręsti konstruktyvesniais būdais, tačiau mąstymo, savikontrolės, agresyvaus elgesio, impulsyvumo problemos daro įtaką jo nusikalstamam elgesiui ir sukelia galimos rimtos žalos riziką. Taip pat nuteistasis nors ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, tačiau yra linkęs atsakomybę už savo nusikaltimus perkelti išoriniams veiksniams (pinigų nebuvimui, galimybių įsidarbinti nebuvimui, alkoholiui, aukos provokacijai).
Svarbu pažymėti, kad Komisijos Nutarimas buvo priimtas minimalia balsų persvara ir yra net 2 atskirosios nuomonės.
Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis T. A. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamus padarinius – asmens gyvybės atėmimą. Neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, yra likusi pakankamai didelė – 2 metai 11 mėnesių 3 dienos. Svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, bet ir į kitų visuomenės narių ir nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų interesus. Teismo vertinimu, atlikta bausmės dalis dar yra per maža, kad paveiktų nuteistąjį taip, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką, jo vis dar nepakankamą pažangą ją mažinant, į tai, kad šiuo metu T. A. turi nepadengtų įsiskolinimų, į nuteistojo dedamas per mažas pastangas sprendžiant klausimus susijusius su alkoholio vartojimu, į neatliktos bausmės dalį, teismas daro išvadą, kad šiuo metu vis dar nėra pagrindo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 59-53 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. A..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 59-53 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. A. (T. A.).
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.