- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- e2-646-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00680-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- Š. K., V. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams Š. K. (Š. K.) ir V. K. dėl pasisavintų nuomos pajamų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų Š. K. ir V. K. 171 579,17 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškovė prašė atidėti 2 062 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant nustatytiems ieškinio trūkumams. Ieškovė nurodė, kad už pareikštą ieškinį turėtų sumokėti 2 319 Eur žyminį mokestį, ieškovė sumokėjo 257 Eur žyminio mokesčio dalį, o dėl likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo yra teismų nustatytas pagrindas jį atidėti. Pasak ieškovės, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-587-803/2025 patenkino ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir atidėjo ieškovei 1 769 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Faktinės aplinkybės, kuriomis remdamasi ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, šiuo metu nepasikeitė – ieškovė iki šiol nėra gavusi nuomos pajamų iš 2017 m. rugsėjo 18 d. nuomos sutarties, o atsakovai geranoriškai nesutinka atsiskaityti pagal nuomos sutartį, todėl ieškovė yra priversta ginčą spręsti teisme. Be to, ieškovė iki šiol negali laisvai disponuoti pagal nuomos sutartį atsakovams perleistu butu, nes šio buto atsakovai neatlaisvino; tik tai padarius ieškovė galės butą išnuomoti kitiems asmenims ir gauti pajamų bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei M. S. septynių kalendorinių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus arba sumokėti trūkstamą 2 062 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jos sunkią finansinę būklę bei tokios būklės laikinumą pagrindžiančių įrodymų, t. y. nepateikė duomenų apie Lietuvos Respublikoje ir (ar) užsienyje gaunamas pajamas. Taip pat teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog teismas 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-587-803/2025 patenkino ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nereiškia, kad ieškovės finansinė padėtis nėra pasikeitusi, be to, kitoje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinio fakto galios. Ieškovė nepagrindė, kad neturi galimybių sumokėti žyminio mokesčio ir kad tokia finansinė būklė yra laikina, t. y. sprendimo priėmimo metu ieškovė galėtų sumokėti žyminį mokestį.
Šalies argumentai
5. Teismas nutarė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nustatęs, kad už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis 2 319 Eur, ieškovė sumokėjo 257 Eur žyminio mokesčio, ieškovei nustatė terminą pateikti prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus arba sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 2 062 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė M. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti 2 062 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovė Lietuvoje turi nekilnojamojo turto (butą ir negyvenamąsias patalpas), tačiau šis turtas neduoda pajamų, kurios galėtų būti panaudotos trūkstamo žyminio mokesčio sumokėjimui. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai visas iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto gautas nuomos pajamas pasisavino ir vengia atsiskaityti su ieškove už jos turto nuomą. Ieškovei sudėtinga savarankiškai efektyviai naudoti Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą, nes ji yra Izraelio pilietė ir nuolat gyvena Izraelyje. Be to, visuotinai žinoma, kad Izraelyje vyrauja sudėtinga situacija dėl vykstančių karinių veiksmų, o tai turi įtakos ir ieškovei, kuri yra išsiskyrusi ir viena augina tris vaikus (tai patvirtinantys dokumentai yra hebrajų kalba, ieškovė prašo teismo, taupant ieškovės lėšas ir laiką, leisti jų nepateikti). Ieškovė Lietuvoje banko sąskaitų neturi, todėl pateikti papildomų dokumentų savo turtinei padėčiai pagrįsti ji negali.
6.2. Ieškovės teigimu, tai, kad ieškovė yra sumokėjusi dalį žyminio mokesčio; prašo ne atleisti nuo visos likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o suteikti laiko gauti pajamų, tai, kad kitoje civilinėje byloje teismas šias aplinkybes įvertino kaip pakankamas tenkinti ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo; ieškovė yra vieniša trijų vaikų mama, gyvenanti karinio konflikto zonoje – sudaro pakankamą pagrindą patenkinti ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Ieškovė įsipareigoja sumokėti žyminį mokestį vėliau, kai faktiškai gaus galimybę disponuoti jai priklausančiu Lietuvoje esančiu nekilnojamuoju turtu (butą išnuomojus kitiems asmenims ir gavus pajamų bei išieškojus skolas iš atsakovų). Didelės vertės nekilnojamojo turto valdymas Lietuvos Respublikoje užtikrina, kad atidėtas žyminis mokestis ieškinio netenkinimo atveju neabejotinai bus sumokėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą bei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
9. Nustatydamas žyminio mokesčio mokėjimo pareigą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, numatė ir atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis), taip pat atvejus, kai teismas, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui bei atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis).
10. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja nuostatą, kad tiek atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tiek ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas yra išimtys iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys). Teismui suteikta teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Remiantis CPK 84 straipsnio nuostatomis, asmens prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą gali būti tenkinamas tuomet, kai tas asmuo įrodo teismui, kad šiuo metu jo finansinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, bet tokią galimybę jis turės ateityje.
11. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė apeliacinio skundo padavimo metu yra komplikuota, tačiau egzistuoja aplinkybės, rodančios, jog artimiausiu laiku sunki asmens turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2019).
12. Aptartos CPK nuostatos, reglamentuojančios žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą, be kita ko, nustato, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis dabar neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, tačiau ateityje tokią galimybę jis įgis (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar asmuo šiuo metu negali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, ar ateities perspektyvoje jis galės tą padaryti.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iš esmės grindė vienintele aplinkybe, t. y. tuo, kad teismas, nagrinėdamas kitą civilinę bylą, 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatė pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Teigė, kad faktinės aplinkybės, kuriomis remdamasi ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nėra pasikeitusios. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kitoje byloje teismo nutartimi patenkintas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nereiškia, jog ieškovės finansinė padėtis nėra pasikeitusi, be to, kitoje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios.
14. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas vertinamas kiekvienoje konkrečioje byloje individualiai, pagal į konkrečią bylą pateiktus aktualius įrodymus, todėl tik tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-587-803/2025 atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, savaime nesudaro pagrindo ieškovės prašymą išspręsti analogiškai šioje civilinėje byloje. Teismas turi įvertinti ieškovės turtinės padėties situaciją procesinio prašymo pateikimo metu pagal pateiktus įrodymus, pagrindžiančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-587-803/2025, kurioje priimta nutartimi remiasi ieškovė, duomenimis, nustatė, kad nurodytoje byloje iki 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties priėmimo ieškovė jau buvo sumokėjusi 2 468 Eur žyminį mokestį (2025 m. vasario 17 d. prašymas civilinėje byloje Nr. e2-587-803/2025; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės papildomai patvirtina apskųstoje nutartyje nurodytus argumentus apie galimus faktinės situacijos (ieškovės turtinės padėties) pokyčius, juolab, nuo 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas.
16. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas atskleidė teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl turtinę asmens padėtį apibūdinančių dokumentų, nurodė, kad ją atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Ieškovei nurodžius, kad ji nuolat gyvena Izraelyje, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų ne tik apie Lietuvos Respublikoje, tačiau ir užsienyje gaunamas pajamas.
17. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad Izraelyje vyraujanti sudėtinga situacija dėl ilgą laiką vykstančių karinių veiksmų turi įtakos ir ieškovei, kad ieškovė yra išsituokusi ir viena augina tris vaikus, tačiau tokia informacija nebuvo nurodyta prašyme dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir pirmosios instancijos teismas jos nevertino.
18. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, apskųsta nutartimi ieškovei sudarė alternatyvią galimybę: arba pateikti prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus, arba sumokėti trūkstamą 2 062 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį.
19. Taigi, apeliantė, vykdydama 2025 m. birželio 13 d. nutartį, turi galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti papildomus argumentus ir įrodymus, patvirtinančius jos turtinę padėtį. Ieškovei išaiškinama, kad pateikiama informacija turi būti individualizuota, t. y. nepakanka nurodyti atitinkamoje šalyje vykstančius procesus, ieškovė turi nurodyti ir pagrįsti, kaip konkreti situacija paveikė jos finansinę situaciją. Atitinkamos aplinkybės turi būti pagrįstos įrodymais.
20. Be to, kaip jau minėta, tam, kad būtų atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, tokį prašymą teikiantis asmuo privalo ne tik pagrįsti savo sunkią dabartinę turtinę padėtį, bet turi ir įrodyti, kad jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir teismo sprendimo priėmimo dieną jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį.
21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytą informaciją bei pateiktus įrodymus, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo, todėl apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartimi nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, joje nustatytam įpareigojimui įvykdyti nustatytinas naujas terminas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei M. S. dešimties kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti, t. y. pateikti prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus arba sumokėti trūkstamą 2 062 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimt dviejų eurų) dydžio žyminio mokesčio dalį.