- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- I-906-583/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjui V. T., atsakovo atstovei Aurelijai Jansonienei, 2014 m. gegužės 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014-04-11 įsakymą Nr. LP1-49 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“.
Šalies argumentai
Prašyme (b.l. 3-11) V. T. nurodė, kad ginčijamu įsakymu jam nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Paaiškino, jog ankstesniu 2014-03-07 įsakymu Nr. LP1-36 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ buvo pripažinta, kad Jūros aplinkos agentūros vyriausiasis specialistas V. T. padarė tarnybinį nusižengimą, duodant ir pratęsiant UAB „Ambertip“ 2013-12-18 privalomąjį nurodymą Nr. (8)-LT2-12 ir pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2014-03-04 išvadoje Nr. (2)-LV9-17 neteisėtai nusprendė pradėti dar vieną tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo, vykdant 2013-12-18 privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymo kontrolę. Pažymi, jog ginčijamu įsakymu pakartotinai buvo paskirta tarnybinė nuobauda dėl to paties privalomojo nurodymo ir mano, kad tokiu būdu pareiškėjas buvo nubaustas už vieną tarnybinį nusižengimą du kartus. Argumentuoja, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau ir Taisyklės) 5 straipsnį, kadangi į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją neįtraukė pareiškėjo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens. Tvirtino, kad 2014-04-07 komisijos išvadoje Nr. (2)-LV9-31, kuria grindžiamas ginčijamas įsakymas, nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus, kuriuose įtvirtintos tik bendro pobūdžio pareigos ir principai. Teigia, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nenustatė kokių konkrečių veiksmų pareiškėjas neatliko ar atliko netinkamai. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau ir Departamentas) direktoriaus 2012-11-07 įsakymo Nr. LV1-159 1.7. punktas numato, kad kai privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, būtina raštu informuoti Departamentą per tris darbo dienas apie laiku neįvykdytą privalomąjį nurodymą, pateikiant informaciją apie taikytas administracines nuobaudas ir pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą. Pažymi, jog susipažinęs su UAB „Ambertip“ direktoriaus M. E. pažyma „Apie 2013 m. gruodžio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymą“, tą pačią dieną Departamentui pateikė Jūros aplinkos apsaugos agentūros raštą Nr. (8)-LV6-197 „Dėl privalomojo nurodymo UAB „Ambertip“ įvykdymo“. Be to, 2012-11-07 Departamento direktoriaus įsakymas Nr. LV1-159 neteko galios nuo 2013-01-31, todėl minėtu teisės aktu grindžiama 2014-04-07 komisijos išvada Nr. (2)-LV9-31 laikytina nemotyvuota ir neteisėta. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2014 m. balandžio 11 d. įsakyme Nr. LP1-49 nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip to reikalaujama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. T. prašė prašymą tenkinti. Pažymėjo, kad į visus su padarytu pažeidimu susijusius klausimus atsakovas turėjo atsakyti atlikdamas pirmąjį tarnybinį patikrinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime (b.l. 65-69) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymo reikalavimu bei prašo jo netenkinti. Paaiškino, jog tyrimas buvo pradėtas dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo pagal 2014-03-04 išvadą „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, duodant ir pratęsiant privalomąjį nurodymą“. Pažymi, jog atliekant tyrimą nustatyta, kad Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. T. 2013-12-18 UAB „Ambertip“ davė privalomąjį nurodymą iki 2014-02-01 perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius. Pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-30 įsakymo Nr. 772 17 punktu, panaudoti mediniai pabėgiai priskiriami pavojingoms atliekoms. Pareiškėjui gavus UAB „Ambertip“ direktoriaus M. E. 2014-01-27 prašymą pratęsti privalomąjį nurodymą, terminas neteisėtai buvo pratęstas iki 2014-02-15. Tvirtina, kad 2014-03-07 pareiškėjas, praleidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012-11-07 įsakyme Nr. LV1-159 nustatytus terminus, parengė raštą Nr. (8)-LV6-197, kuriame pateikė klaidinančią informaciją, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas, kadangi mediniai pabėgiai perduoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-08-30 įsakymo Nr. D1-461 13.1. punktu AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ į.k. 110083839, Priestočio g. 11, Klaipėda, yra išregistruotas iš Atliekas tvarkančių įmonių registro, todėl privalomasis nurodymas negalėjo būti laikomas įvykdytu ir V. T. privalėjo patraukti administracinėn atsakomybėn M. E. už šio nurodymo neįvykdymą bei apie tai informuoti Departamentą. Argumentuoja, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas nevykdė privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymo kontrolės, ko pasėkoje nebuvo užkirstas kelias aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimams, administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas kaltas už privalomojo nurodymo neįvykdymą asmuo. Pažymėjo, jog siekiant objektyviai, nešališkai, visapusiškai ištirti galimą tarnybinį nusižengimą į komisijos sudėtį nebuvo paskirtas tiesioginis pareiškėjo vadovas, kaip numatyta Taisyklių 5 punkte, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad tyrime dalyvavę komisijos nariai galėjo lemti neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl padaryto pažeidimo. Atsakovas nesutiko su V. T. argumentais, kad jis nubaustas du kartus už tą patį tarnybinį nusižengimą, kadangi 2014-03-07 Departamento direktoriaus įsakymu Nr. LP1-36 tarnybinė nuobauda buvo paskirta dėl privalomojo nurodymo surašymo ir pratęsimo teisėtumo, o 2014-04-11 įsakymu Nr. LP1-49 nuobauda paskirta dėl privalomojo nurodymo vykdymo netinkamos kontrolės. Argumentavo, kad 2014-02-12 įsakymu Nr. LP1-14 sudarytai komisijai tiriant galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą nebuvo žinoma informacija ir aplinkybės dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, nes pareiškėjas tokią informaciją pateikė po 2014-03-04 tyrimo išvados Nr. (2)-LV9-17 surašymo, t.y. tik 2014-03-07 raštu Nr. (8)-LV6-197. Tvirtino, kad išvados turinys atitinka Taisyklių 13 punkte nustatytus reikalavimus, joje įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžtos kaltinimo ribos, apimtis, nurodyta pareiškėjo kaltė. Teigė, jog pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Departamento direktoriaus 2012-11-07 įsakymas Nr. LV1-159 neteko galios. Mano, jog apskundimo tvarkos ginčijamame administraciniame akte nenurodymas, nedaro jo neteisėtu.
Atsakovo atstovė Aurelija Jansonienė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad pareiškėjas nubaustas už dvi skirtingas veikas, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog pažeistas dvigubo nebaudžiamumo principas. Pažymėjo, kad Taisyklės nenumato tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pratęsimo, o informacija apie 2013-12-18 privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymą buvo gauta jau po 2014-03-04 tyrimo išvados Nr. (2)-LV9-17 surašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014-04-11 įsakymo Nr. LP1-49 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu įsakymu pareiškėjui V. T., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiajam specialistui, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014-03-12 įsakymu Nr. LV1-27 sudarytos komisijos 2014-04-07 išvadoje (toliau ir 2014-04-07 Išvada) Nr. (2)-LV9-31 „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, vykdant 2013-11-08 privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 kontrolę“ konstatuota, kad V. T. netinkamai vykdė 2013-11-08 privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymo kontrolę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 24 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012-11-07 įsakymo Nr. LV1-159 1.7. punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1., 2.3., 9.3. punktus, Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2007-01-05 įsakymu Nr. P1-7, IV dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, ko pasėkoje pavojingos atliekos buvo perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, neturinčiam teisės užsiimti atliekų tvarkymo veikla, o už privalomojo nurodymo neįvykdymą kaltas asmuo M. E. nebuvo patrauktas atsakomybėn.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas V. T. 2013-11-18 privalomuoju nurodymu Nr. (8)-LT2-12 (toliau ir Privalomasis nurodymas) nurodė iki 2014-02-01 UAB „Ambertip“, Pilies g. 4, LT-91241, Klaipėda, į.k. 302897498, perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius. Privalomasis nurodymas buvo pratęstas iki 2014-02-15 (b.l. 48-49). 2014-02-17 elektroniniu raštu pareiškėjas kreipėsi į UAB „Ambertip“ direktorių M. E., nurodydamas, jog Privalomojo nurodymo reikalavimai privalėjo būti įvykdyti iki 2014-02-15 ir apie tai turėjo būti nedelsiant informuotas Privalomąjį nurodymą pateikęs pareigūnas (b.l. 21). 2014-02-20 elektroniniu laišku V. T. įspėjo UAB „Ambertip“ direktorių dėl gresiančios administracinės atsakomybės dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo (b.l. 22). 2014-02-24 raštu Nr. (8)-LV4-61 Jūros aplinkos apsaugos agentūra įpareigojo M. E. 2014-03-05 atvykti pas vyriausiąjį specialistą V. T. dėl protokolo surašymo (b.l. 23). 2014-03-07 raštu UAB „Ambertip“ direktorius informavo pareiškėją, kad mediniai pabėgiai perduoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ (b.l. 56). Tos pačios dienos raštu Nr. (8)-LV6-197 Jūros aplinkos apsaugos agentūra informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kad privalomasis nurodymas Nr. (8)-LT2-12 UAB „Ambertip“ perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius yra įvykdytas; pabėgiai perduoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, kuris nėra atliekų tvarkytojas (b.l. 57).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedas į atliekų sąrašą įtraukia ir atliekų kodu 17 02 04 žymimas, žvaigždute (*) pažymėtas stiklo, plastiko ir medienos atliekas, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų arba kurie jomis užteršti. Remiantis Atliekų tvarkymo taisyklių 75 punktu, atliekos, kurios atliekų sąraše, pateiktame Taisyklių 1 priede, pažymėtos žvaigždute (*) ir pasižyminčios viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, laikomos pavojingosiomis atliekomis. Mediniai geležinkelio arba tramvajų bėgių pabėgiai yra įtraukti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013-06-30 įsakymu Nr. 3D-264 patvirtintus Kenksmingųjų organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašus. Todėl kaip ir nurodyta 2013-11-18 privalomajame nurodyme Nr. (8)-LT2-12 mediniai pabėgiai privalėjo būti perduoti atliekų tvarkytojui, t.y. įmonei, kuri įtraukta į Atliekas tvarkančių įmonių registrą.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2004-08-30 įsakymu Nr. D1-461 patvirtino Atliekas tvarkančių įmonių registracijos instrukciją, kurios 13. 1 punktas numato, jog Regiono aplinkos apsaugos departamentas išregistruoja įmonę iš Registro, jei registracija panaikinama, kaip nurodyta Atliekų tvarkymo taisyklių 17 punkte. Atliekų tvarkymo taisyklių 17 punktas ( 2003-12-30 redakcija) numatė, kad Įmonės registracija Registre panaikinama, jeigu atliekas tvarkanti įmonė: 1) nutraukė atliekų tvarkymo veiklą; 2) nustatyta tvarka įmonei yra panaikintas ar neatnaujintas Leidimas ar Licencija; 3) tvarko atliekas ir naudoja atliekų tvarkymo būdus, kuriems neturi Leidimo ar Licencijos, nenurodytus Registre, ar siūlo tokias atliekų tvarkymo paslaugas atliekų turėtojams; 4) pakeitė tvarkomų atliekų rūšis ar atliekų tvarkymo būdus, tačiau nesikreipė dėl persiregistravimo nustatyta tvarka; 5) vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, pažeidžia nustatytus atliekų tvarkymo reikalavimus ir nesiima priemonių tokiems pažeidimams pašalinti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad remiantis aukščiau išdėstyta teisės norma AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ 2012-12-10 atsakovo raštu Nr. (4)-LV4-3875 buvo išregistruotas iš atliekas tvarkančių įmonių registro.
Iš 2014-03-07 UAB „Ambertip“ direktoriaus rašto, kuriuo V. T. informuojamas apie medinių pabėgių perdavimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, turinio akivaizdu, kad pavojingos atliekos buvo perduotos ne atliekas tvarkančiai įmonei. Todėl pripažintina, kad 2014-03-07 raštu Nr. (8)-LV6-197 pareiškėjas nepagrįstai informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kad Privalomasis nurodymas UAB „Ambertip“ perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius yra įvykdytas.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 punktas įpareigoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, tuo atveju, kai privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012-11-07 įsakymo Nr. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“ 1.7. punktas, kuris priešingai nei teigia pareiškėjas yra galiojantis (b.l. 54-55, 58), įtvirtina pareigą Departamento agentūrų, gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų aplinkos apsaugos, valstybinės kontrolės pareigūnams, kai privalomasis nurodymas laiku neįvykdytas, raštu informuoti Departamentą per tris darbo dienas apie laiku neįvykdytą privalomąjį nurodymą, pateikiant informaciją apie raikytas administracines nuobaudas ir pakartotinai duotą privalomąjį nurodymą. Departamento direktoriaus 2007-01-05 įsakymu Nr. P1-7 patvirtinto Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo IV dalies 2 punktas reikalauja, kad pareiškėjas išsiaiškintų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, jų padarymo sąlygas ir patrauktų administracinėn atsakomybėn aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidėjus. Pareiškėjas V. T. 2014-03-07 raštu Nr. (8)-LV6-197 nepagrįstai informuodamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie 2013-11-18 privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymą, auščiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neatliko, todėl 2014-04-07 Išvadoje Nr. (2)-LV9-31 buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl šių teisės normų pažeidimų.
Kartu pareiškėjui kilo tarnybinė atsakomybė ir už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto atsakomybės neišvengiamumo principo, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose numatytų pareigų (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) bei analogiškas nuostatas įtvirtinančių Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1., 2.3., 9.3. punktų pažeidimus.
Pažymėtina, kad tarnybinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius, kad asmuo pažeidė teisės normą, imperatyviai įpareigojančią asmenį elgtis atitinkamu būdu. Nors pareiškėjas tvirtina, kad 2014-04-07 Išvadoje jis kaltinamas tik bendro pobūdžio normų, principų ir etikos taisyklių pažeidimu, tačiau minėtos teisės normos nurodytos tik kaip papildomos ir vertinant Išvados turinį, teismui nekyla jokių abejonių už kokių konkrečių veiksmų neatlikimą (ar netinkamą atlikimą) pareiškėjui kilo tarnybinė atsakomybė.
V. T. prašyme ginčijamo įsakymo neteisėtumą sieja su atsakovo padarytais procedūriniais pažeidimais - pažeistu dvigubo nebaudžiamumo principu, neteisėta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudėtimi bei apskundimo tvarkos skundžiamame akte nenurodymu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimo taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 131-138 p.). Todėl nagrinėjimu atveju sprendžiant dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014-04-11 įsakymo Nr. LP1-49 teisėtumo būtina įvertinti atsakovo padarytus procedūrinius pažeidimus bei jų mastą.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos žmogaus teisnių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje įtvirtintas, tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje teisėje galiojantis non bis in idem principas (pažodžiui - ne du kartus už tą patį), draudžiantis daugiau nei vieną kartą bausti asmenį už tą patį nusikaltimą, pripažįstamas absoliučiu. Minėtas principas taikomas ir valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose – Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio tarnybinių nuobaudų skyrimą, 3 dalyje nustatyta, jog už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad V. T. 2014-03-07 Departamento direktoriaus įsakymu Nr. LP-36, atsižvelgiant į 2014-03-04 Išvadą (toliau ir 2014-03-04 Išvada) Nr. (2)-LV9-17 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nors 2014-03-04 Išvadoje konstatuoti ir kitų teisės normų (lyginant 2014-04-07 Išvada) pažeidimai, tačiau atsakomybė pareiškėjui kilo dėl to paties 2013-11-18 privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12. Nagrinėjamu atveju atsakovas išskaidė Privalomojo nurodymo 1) davimo ir pratęsimo bei 2) įvykdymo kontrolės procedūras už abi jas skirdamas po atskiras tarnybines nuobaudas.
Sprendžiant, ar nebuvo pažeistas principas non bis in idem, būtina nustatyti pažeidimų, už kuriuos pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos pobūdį bei trukmę, nes du kartus už tą patį laikotarpį trukusį tais pačiais veiksmais padarytą tęstinį pažeidimą asmuo negali būti baudžiamas. Lietuvos baudžiamosios teisės požiūriu trunkamasis teisės pažeidimas yra toks, kuris trunka tol, kol neišnyksta kaltininko pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai. Analogiškai padaromas teisės pažeidimas, asmeniui neatliekant veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti, ar atliekant veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukiant kitokio pažeidimo, civilinėje teisėje įvardijamas tęstiniu (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
2007-01-05 Departamento direktoriaus įsakymu Nr. P1-7 patvirtintas pareiškėjo užimamų pareigų pareigybės aprašymas (b.l. 38-39) atskirai neišskiria pareiškėjo tarnybinių funkcijų susijusių su privalomųjų nurodymų davimu, pratęsimu ir/ar įvykdymo kontrole. Pareiškėjo funkcijoms priskirtos visos šios veikos, kurios prasideda privalomojo nurodymo surašymu ir baigiasi jo įvykdymu (ar neįvykdymu ir iš to kylančiomis pasekmėmis), todėl tokie veiksmai (neveikimas) iš esmės laikytini tęstiniais ir savarankiška atsakomybė asmeniui už kiekvieno atskiro su privalomuoju nurodymu susijusio veiksmo atlikimą negali kilti.
Pažymėtina, kad atsakovas nagrinėjamu atveju pareiškėjo dvigubą nubaudimą sieja tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrą reglamentuojančių normų ribotumu ir tvirtina, kad aplinkybės, jog pareiškėjas netinkamai vykdė Privalomojo nurodymo įvykdymo kontrolę, paaiškėjo jau po to, kai V. T. buvo paskirta tarnybinė nuobauda už Privalomojo nurodymo davimą ir pratęsimą.
Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas, tuo tarpu pagal Taisyklių 11 punktą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo. Vertintina, kad tuo atveju, kai pažeidimas savo pobūdžiu yra trunkamasis, terminas nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo datos. Nagrinėjamu atveju trunkamasis pažeidimas paaiškėjo paskutinę pažeidimo darymo dieną, kuomet V. T. 2014-03-07 raštu Nr. (8)-LV6-197 informavo atsakovą apie 2013-11-18 privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymą, todėl būtent nuo šio momento turėjo būti skaičiuojami tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo terminai. Darytina išvada, kad neįvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių ir 2014-04-11 įsakymu Nr. LP1-49 skirdamas V. T. pakartotinę tarnybinę nuobaudą dėl netinkamų pareiškėjo tarnybinių pareigų, susijusių su tuo pačiu 2013-11-18 privalomuoju nurodymu Nr. (8)-LT2-12, atlikimo, atsakovas pažeidė non bis in idem principą.
Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad tuo atveju, kuomet padaryto tarnybinio nusižengimo mastas nėra toks, dėl kurio valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, institucija turi diskrecijos teisę sudaryti komisiją, tačiau tuo atveju, jei vis dėl to nusprendžiama tokią komisiją sudaryti, viešojo administravimo institucija įpareigojama į jos sudėtį įtraukti būtent tuos narius, kurie įvardijami Taisyklių 5 punkte, tame tarpe ir valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą ar jo įgaliotą asmenį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas byloje neginčija, kad į Departamento direktoriaus 2014-03-12 įsakymu Nr. LV1-27 sudarytos komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas nei pareiškėjo V. T. tiesioginis vadovas, nei jo įgaliotas asmuo. Nors atsakovas tvirtino, jog tuo būdu siekė objektyviai ir nešališkai ištirti galimą tarnybinį nusižengimą, tačiau vertinant Taisyklių 5 punkto turinį, spręstina, jog tiesioginio valstybės tarnautojo dalyvavimas komisijoje būtent ir skirtas užtikrinti objektyvaus bei visapusiško tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimą. Konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pažeidė Taisyklių 5 punkto nuostatas bei, atlikdamas V. T. tarnybinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė nešališkumo bei objektyvumo principų.
Pareiškėjas taip pat akcentavo apskundimo tvarkos 2014-04-11 įsakyme Nr. LP1-49 nenurodymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008). Kadangi nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė V. T. Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą, šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu.
Išdėstytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2014-04-11 įsakymu Nr. LP1-49 skirdamas pareiškėjui pakartotinę tarnybinę nuobaudą netinkamai taikė procedūrines teisės normas, todėl ginčijamas administracinis aktas naikintinas kaip savo turiniu prieštaraujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 3 daliai bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punktui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjo V. T. prašymą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014-04-11 įsakymą Nr. LP1-49 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.