Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014-03-12 įsakymu Nr. LV1-27 sudarytos komisijos 2014-04-07 išvadoje (toliau ir 2014-04-07 Išvada) Nr. (2)-LV9-31 „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, vykdant 2013-11-08 privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 kontrolę“ konstatuota, kad V. T. netinkamai vykdė 2013-11-08 privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymo kontrolę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 24 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012-11-07 įsakymo Nr. LV1-159 1.7. punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1., 2.3., 9.3. punktus, Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2007-01-05 įsakymu Nr. P1-7, IV dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, ko pasėkoje pavojingos atliekos buvo perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, neturinčiam teisės užsiimti atliekų tvarkymo veikla, o už privalomojo nurodymo neįvykdymą kaltas asmuo M. E. nebuvo patrauktas atsakomybėn.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas V. T. 2013-11-18 privalomuoju nurodymu Nr. (8)-LT2-12 (toliau ir Privalomasis nurodymas) nurodė iki 2014-02-01 UAB „Ambertip“, Pilies g. 4, LT-91241, Klaipėda, į.k. 302897498, perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius. Privalomasis nurodymas buvo pratęstas iki 2014-02-15 (b.l. 48-49). 2014-02-17 elektroniniu raštu pareiškėjas kreipėsi į UAB „Ambertip“ direktorių M. E., nurodydamas, jog Privalomojo nurodymo reikalavimai privalėjo būti įvykdyti iki 2014-02-15 ir apie tai turėjo būti nedelsiant informuotas Privalomąjį nurodymą pateikęs pareigūnas (b.l. 21). 2014-02-20 elektroniniu laišku V. T. įspėjo UAB „Ambertip“ direktorių dėl gresiančios administracinės atsakomybės dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo (b.l. 22). 2014-02-24 raštu Nr. (8)-LV4-61 Jūros aplinkos apsaugos agentūra įpareigojo M. E. 2014-03-05 atvykti pas vyriausiąjį specialistą V. T. dėl protokolo surašymo (b.l. 23). 2014-03-07 raštu UAB „Ambertip“ direktorius informavo pareiškėją, kad mediniai pabėgiai perduoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ (b.l. 56). Tos pačios dienos raštu Nr. (8)-LV6-197 Jūros aplinkos apsaugos agentūra informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kad privalomasis nurodymas Nr. (8)-LT2-12 UAB „Ambertip“ perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius yra įvykdytas; pabėgiai perduoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, kuris nėra atliekų tvarkytojas (b.l. 57).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedas į atliekų sąrašą įtraukia ir atliekų kodu 17 02 04 žymimas, žvaigždute (*) pažymėtas stiklo, plastiko ir medienos atliekas, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų arba kurie jomis užteršti. Remiantis Atliekų tvarkymo taisyklių 75 punktu, atliekos, kurios atliekų sąraše, pateiktame Taisyklių 1 priede, pažymėtos žvaigždute (*) ir pasižyminčios viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, laikomos pavojingosiomis atliekomis. Mediniai geležinkelio arba tramvajų bėgių pabėgiai yra įtraukti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013-06-30 įsakymu Nr. 3D-264 patvirtintus Kenksmingųjų organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašus. Todėl kaip ir nurodyta 2013-11-18 privalomajame nurodyme Nr. (8)-LT2-12 mediniai pabėgiai privalėjo būti perduoti atliekų tvarkytojui, t.y. įmonei, kuri įtraukta į Atliekas tvarkančių įmonių registrą.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2004-08-30 įsakymu Nr. D1-461 patvirtino Atliekas tvarkančių įmonių registracijos instrukciją, kurios 13. 1 punktas numato, jog Regiono aplinkos apsaugos departamentas išregistruoja įmonę iš Registro, jei registracija panaikinama, kaip nurodyta Atliekų tvarkymo taisyklių 17 punkte. Atliekų tvarkymo taisyklių 17 punktas ( 2003-12-30 redakcija) numatė, kad Įmonės registracija Registre panaikinama, jeigu atliekas tvarkanti įmonė: 1) nutraukė atliekų tvarkymo veiklą; 2) nustatyta tvarka įmonei yra panaikintas ar neatnaujintas Leidimas ar Licencija; 3) tvarko atliekas ir naudoja atliekų tvarkymo būdus, kuriems neturi Leidimo ar Licencijos, nenurodytus Registre, ar siūlo tokias atliekų tvarkymo paslaugas atliekų turėtojams; 4) pakeitė tvarkomų atliekų rūšis ar atliekų tvarkymo būdus, tačiau nesikreipė dėl persiregistravimo nustatyta tvarka; 5) vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, pažeidžia nustatytus atliekų tvarkymo reikalavimus ir nesiima priemonių tokiems pažeidimams pašalinti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad remiantis aukščiau išdėstyta teisės norma AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ 2012-12-10 atsakovo raštu Nr. (4)-LV4-3875 buvo išregistruotas iš atliekas tvarkančių įmonių registro.

Iš 2014-03-07 UAB „Ambertip“ direktoriaus rašto, kuriuo V. T. informuojamas apie medinių pabėgių perdavimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, turinio akivaizdu, kad pavojingos atliekos buvo perduotos ne atliekas tvarkančiai įmonei. Todėl pripažintina, kad 2014-03-07 raštu Nr. (8)-LV6-197 pareiškėjas nepagrįstai informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kad Privalomasis nurodymas UAB „Ambertip“ perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius yra įvykdytas.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 punktas įpareigoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, tuo atveju, kai privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012-11-07 įsakymo Nr. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“ 1.7. punktas, kuris priešingai nei teigia pareiškėjas yra galiojantis (b.l. 54-55, 58), įtvirtina pareigą Departamento agentūrų, gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų aplinkos apsaugos, valstybinės kontrolės pareigūnams, kai privalomasis nurodymas laiku neįvykdytas, raštu informuoti Departamentą per tris darbo dienas apie laiku neįvykdytą privalomąjį nurodymą, pateikiant informaciją apie raikytas administracines nuobaudas ir pakartotinai duotą privalomąjį nurodymą. Departamento direktoriaus 2007-01-05 įsakymu Nr. P1-7 patvirtinto Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo IV dalies 2 punktas reikalauja, kad pareiškėjas išsiaiškintų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, jų padarymo sąlygas ir patrauktų administracinėn atsakomybėn aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidėjus. Pareiškėjas V. T. 2014-03-07 raštu Nr. (8)-LV6-197 nepagrįstai informuodamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie 2013-11-18 privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymą, auščiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neatliko, todėl 2014-04-07 Išvadoje Nr. (2)-LV9-31 buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl šių teisės normų pažeidimų.

Kartu pareiškėjui kilo tarnybinė atsakomybė ir už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto atsakomybės neišvengiamumo principo, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose numatytų pareigų (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) bei analogiškas nuostatas įtvirtinančių Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1., 2.3., 9.3. punktų pažeidimus.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad V. T. 2014-03-07 Departamento direktoriaus įsakymu Nr. LP-36, atsižvelgiant į 2014-03-04 Išvadą (toliau ir 2014-03-04 Išvada) Nr. (2)-LV9-17 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nors 2014-03-04 Išvadoje konstatuoti ir kitų teisės normų (lyginant 2014-04-07 Išvada) pažeidimai, tačiau atsakomybė pareiškėjui kilo dėl to paties 2013-11-18 privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12. Nagrinėjamu atveju atsakovas išskaidė Privalomojo nurodymo 1) davimo ir pratęsimo bei 2) įvykdymo kontrolės procedūras už abi jas skirdamas po atskiras tarnybines nuobaudas.

2007-01-05 Departamento direktoriaus įsakymu Nr. P1-7 patvirtintas pareiškėjo užimamų pareigų pareigybės aprašymas (b.l. 38-39) atskirai neišskiria pareiškėjo tarnybinių funkcijų susijusių su privalomųjų nurodymų davimu, pratęsimu ir/ar įvykdymo kontrole. Pareiškėjo funkcijoms priskirtos visos šios veikos, kurios prasideda privalomojo nurodymo surašymu ir baigiasi jo įvykdymu (ar neįvykdymu ir iš to kylančiomis pasekmėmis), todėl tokie veiksmai (neveikimas) iš esmės laikytini tęstiniais ir savarankiška atsakomybė asmeniui už kiekvieno atskiro su privalomuoju nurodymu susijusio veiksmo atlikimą negali kilti.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas, tuo tarpu pagal Taisyklių 11 punktą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo. Vertintina, kad tuo atveju, kai pažeidimas savo pobūdžiu yra trunkamasis, terminas nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo datos. Nagrinėjamu atveju trunkamasis pažeidimas paaiškėjo paskutinę pažeidimo darymo dieną, kuomet V. T. 2014-03-07 raštu Nr. (8)-LV6-197 informavo atsakovą apie 2013-11-18 privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymą, todėl būtent nuo šio momento turėjo būti skaičiuojami tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo terminai. Darytina išvada, kad neįvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių ir 2014-04-11 įsakymu Nr. LP1-49 skirdamas V. T. pakartotinę tarnybinę nuobaudą dėl netinkamų pareiškėjo tarnybinių pareigų, susijusių su tuo pačiu 2013-11-18 privalomuoju nurodymu Nr. (8)-LT2-12, atlikimo, atsakovas pažeidė non bis in idem principą.