Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutarimo D. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarimu D. M. nubaustas 2 000 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas darbdaviu, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir atsakingas už darbo sutarčių sudarymą, leido dirbti nelegalų darbą darbuotojams E. K. ir E. U., t. y. esant darbo sutarties požymiams – sutarus dėl darbo funkcijų, 1040,88 Eur atlyginimo už darbą, darbo laiko pradžios ir pabaigos, nuvykimo darbdavio organizuotu transportu į darbo vietą, darbo vietos statybos objekte Vilniuje, darbdavio suteikiamų darbo priemonių ir medžiagų ir pavaldumo darbdavio nurodytam asmeniui V. M., šiems asmenims leido 2018 m. vasario 14 d. ir 15 d. dvi dienas darbdavio naudai dirbti dažytojais statybos objekte (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jiems antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą. Darbo sutartys su E. K. ir E. U. buvo sudarytos 2018 m. vasario 15 d., nurodant, kad darbuotojai pradeda dirbti nuo 2018 m. vasario 19 d., pasirašyti šias darbo sutartis darbdavys pateikė E. K. ir E. U. tik po kelių darbo dienų nuo faktinio darbo pradžios, VSDFV registruota E. K. ir E. U. darbo pradžia UAB (duomenys neskelbtini) yra nuo 2018 m. vasario 19 d. Tuo D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodo, kad su E. K. ir E. U. 2018 m. vasario 12-13 dienomis jiems atvykus į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą, žodžiu buvo aptartos darbo sutarties sąlygos bei buvo sutarta, kad darbo sutartys su jais bus sudarytos 2018 m. vasario 15 d., o jos įsigalios nuo 2018 m. vasario 19 d., taip ir buvo padaryta. 2018 m. vasario 14-15 dienomis E. K. ir E. U. UAB (duomenys neskelbtini) autobusu važiavo į statybos objektą (duomenys neskelbtini), tačiau, jie ten važiavo ne kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Su abiem asmenimis buvo sutarta, kad jie vyksta į objektą apsižiūrėti darbo vietos, įrankių ir medžiagų, su kuriomis jiems reikės dirbti, tačiau jie tik išsibandė įrankius, medžiagas ir apsižvalgė darbo vietoje, bet neatliko konkrečių darbo funkcijų, todėl teigti, kad tomis dienomis E. K. ir E. U. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo, taigi nėra ir pagrindo teigti, kad D. M., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyrius (toliau – ir Institucija) prašo D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. M. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. M. pagrįstai pripažino padariusiu ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. M. kaltė padarius ATPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. K. ir E. U. realiai dirbo D. M. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o jų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių. Kaip jau buvo minėta, darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai. Apeliantas skunde teigia, kad jis nepadarė inkriminuoto administracinio nusižengimo, kadangi E. K. ir E. U. 2018 m. vasario 14 d. ir 15 d. tik išsibandė įrankius, medžiagas ir apsižvalgė darbo vietoje, bet neatliko konkrečių darbo funkcijų. Tačiau ši apelianto pateikta versija yra paneigta nuosekliais ir objektyviais liudytojų E. K. ir E. U. parodymais, kurie bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nekito, jie detaliai nurodė visas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes.Liudytojas E. K. 2018 m. kovo 20 d. skunde Institucijai ir 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. kovo 28 d. paaiškinimuose nurodė, kad 2018 m. vasario 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose Alytuje, Pulko g. 12A, bendravo su direktoriumi D. M. ir sutarė, kad jis dirbs dažytoju nuo 2018 m. vasario 14 d., tai pat sutarė darbo užmokesčio sąlygas. Dirbti pradėjo sutartą dieną, dirbo visą darbo dieną iki 16.30 val., iškart vos nuvykus į objektą, gavo darbo įrankius, V. M. pasakė, ką dirbti, juos su E. U. paskyrė dirbti vienoje patalpoje, jie dėjo kampus, tačiau darbo sutartį gavo tik 2018 m. vasario 19 d. (b. l. 3, 4-6). Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškino, kad darbo sutartį gavo tik po savaitės, nors dirbti pradėjo jau 2018 m. vasario 14 d., dirbo visą darbo dieną iki 16.30 val., iškart vos nuvykus į objektą, gavo darbo įrankius. Tą pačią dieną skambino įmonės direktoriui, klausė, kada bus darbo sutartis, perspėjo be sutarties rytojaus dieną nedirbsią. Direktorius prižadėjo, kad sutartis bus, tačiau jos nepateikė nei tą, nei rytojaus dieną. 2018 m. vasario 15 d. tęsė darbus ten pat. Darbo sutartį gavo tik po savaitės, gal vasario 21 ar 22 d.Liudytojas E. U. 2018 m. kovo 20 d. skunde Institucijai ir 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. kovo 28 d. paaiškinimuose nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas E. K. (b. l. 7, 8–10). Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškino, kad direktorius žadėjo darbo sutartį atvežti pasirašyti į objektą, tačiau savaitę laiko to nepadarė. Į darbą statybos objekte Vilniuje nuvyko kartu su kitais darbuotojais autobusiuku, D. M. pasakė, kada ateiti. Objekte registravosi kaip kitos įmonės darbuotojas, nes taip jam nurodė V. M., kuris objekte davė darbo įrankius ir parodė, ką dirbti, prižiūrėjo darbus tame objekte, duodavo jiems nurodymus, rūpinosi darbo medžiagomis.Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) naudai surado užsakovą, dažnai vykdavo į objektą tikrinti, kaip vystosi projektas, kada jis bus įvykdytas, domėjosi, ar patenkinti darbuotojai. Jam D. M. buvo pranešęs, kad ryte atvyks du nauji žmonės pasibandyti, ar tinka jiems darbas. Minėti asmenys atvykę apžiūrėjo patalpas, įrankius, medžiagas, kuriuos jis pats jiems parodė, kampus, padėjo užglaistyti porą siūlių ir uždėjo porą kampų, taip pat jie buvo ir kitą dieną, tačiau negali pasakyti, ką jie darė, jie toliau ten glaistė.Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad liudytojai E. K. ir E. U. siektų nepagrįstai apkaltinti UAB (duomenys neskelbtini) direktorių D. M. nebūto administracinio nusižengimo padarymu, be to, šių liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojo V. M. parodymai, kuriuose jis patvirtino, jog E. K. ir E. U. atvykę į darbo vietą 2018 m. vasario 14 d. padėjo užglaistyti porą siūlių ir uždėjo porą kampų, o 2018 m. vasario 15 d. toliau glaistė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp D. M. ir liudytojų būtų kilusių konfliktinių situacijų ar nesutarimų, dėl kurių liudytojų parodymus reikėtų vertinti kaip nepatikimus, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Be to, liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių jų suinteresuotumą bylos baigtimi, netikėti liudytojų parodymais jokio pagrindo nėra. Vien tai, kad liudytojai E. K. ir E. U. šias aplinkybes nurodė praėjus beveik mėnesiui nuo įvykio, nedaro šių parodymų nepatikimais, kadangi aplinkybės, dėl kurių jie nusprendė informuoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją apie padarytą administracinį nusižengimą, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Taigi, byloje neginčytinai nustačius, jog D. M. 2018 m. vasario 14 d. ir 15 d., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad su E. K. ir E. U. būtų sudaryta darbo sutartis, ir tokiais veiksmais pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį, todėl jo veika pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.